Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-06-28 · Civilinė byla Nr. e2-152-713/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
e2-152-713/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00171-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
N. M.
Trečiasis asmuo
D. M.
Advokatai
Daiva Galdikaitė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-152-713/2021 Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00171-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8; 2.6.8.11.1; 2.6.16.9; , 2.6.16.10; 2.6.2.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė Liubševičiūtė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Aglinskienei,dalyvaujant ieškovės PlusPlus Capital AS atstovui įgaliotam asmeniui G. S.,atsakovės N. M. atstovei advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei,trečiajam asmeniui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei N. M., dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. M..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės N. M. 10983,73 Eur skolą; 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau–UAB) „mogo LT“, ir UAB „-“, sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, Nr. L15102015/0075. Pagal sutartį UAB „mogo LT“ lizingo davėjas suteikė lizingo gavėjui UAB „-“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti AUDI A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o lizingo gavėjas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir ja naudojosi su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. 2015-10-15 UAB „mogo LT“ ir N. M. pasirašė laidavimo sutartį Nr. GP15102015/0075, pagal kurią laidavo už lizingo gavėją UAB „-“ visų prievolių pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties tinkamą vykdymą. Atsakovė įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2016-04-22 sutartį nutraukė, apie tai pranešė lizingo gavėjui. Sutarties nutraukimo dieną atsakovės negrąžinta finansavimo suma pagal sutartį sudarė 8968,32 Eur. Sutartis nutraukta 2016-04-22, tačiau transporto priemonė nebuvo grąžinta lizingo davėjui. 2017-02-28 kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises AS PlusPlus Capital AS. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 10983,73 Eur, iš jų – 8968,32 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Prašo ieškinį tenkinti.

II. Atsakovės, trečiojo asmens atsikirtimai į ieškinio reikalavimus ir argumentai

2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė, būdama labai trumpą laiko tarpą UAB „-“ direktore, pasirašė ir sudarė automobilio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, ir, reikalaujant kreditoriui pasirašė laidavimo sutartį kaip fizinis asmuo. Pasirašius sutartis vadovu tapo D. M.. Atsakovė suklydo pasirašydama laidavimo sutartį, suprato, kad laiduoja tik už 9550 Eur, tačiau paaiškėjo, kad laidavimo sutartyje buvo nurodytas jau ir palūkanų, nuostolių ir netesybų sumokėjimas, dėl ko iš esmės pasikeičia pagrindinė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, tačiau teismui nusprendus ieškinį tenkinti, prašo skolos mokėjimą išdėstyti 18 mėn., atsižvelgiant į atsakovės gaunamą 1000 Eur atlyginimą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. M. nurodė, jog 2016-01-27 tapo UAB „-“ vadovu. Tapęs vadovu kreipėsi į UAB „mogo LT“, dėl laiduotojo pakeitimo, tačiau kreditorius sutarties nepakeitė. Automobilio vertei išrašė keturis vekselius po 250 Eur, o automobilis buvo pavogtas. Bendrovė bankrutavo ir yra likviduota.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. 2015-10-15 atsakovė N. M. kaip UAB „-“ direktorė pateikė UAB „mogo LT“ laidavimo paraišką 9550 Eur sumai, įsipareigojo 72 mėn. mokėti po 150 Eur įmokas. Tą pačią dieną UAB „mogo LT“, ir UAB „-“, sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L15102015/0075, pagal kurią lizingo gavėjui UAB „-“ suteikta teisė valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti AUDI A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo (finansavimo) suma 9135 Eur, transporto pirkimo kaina 9000 Eur, bendrosios sutarties išlaidos 21522,24 Eur. Sutarties galiojimo laikas 2015-10-15 – 2021-10-15.

4. 2015-10-15 UAB „mogo LT“ ir N. M. pasirašė laidavimo sutartį Nr. GP15102015/0075, pagal kurią laidavo už lizingo gavėją UAB „-“ visų prievolių pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties tinkamą vykdymą.

5. 2017-02-28 kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU. Naujasis kreditorius 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą perleido ieškovei „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 10983,73 Eur, iš jų – 8968,32 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma.

6. CK 6.567 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.574 str. įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

7. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovė įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2016-04-19 raštu dėl sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovę, nurodydama sumokėti įsiskolinimą, grąžinti automobilį, įspėjo, jog priešingu atveju nuo 2016-04-19 sutartis bus nutraukta. UAB „- skolos nesumokėjo, automobilio negrąžino, todėl kreditorius 2016-04-22 sutartį nutraukė (pranešimas lizingo gavėjui UAB „-).

8. 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „-“ iškelta bankroto byla, 2017-10-11 nutartimi patvirtinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; ieškovei PlusPlus Capital AS patvirtintas 10983,73 Eur finansinis reikalavimas. 2020-09-02 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „-“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nagrinėjamos bylos įrodymai).

9. Atsakovė M., užtikrindama kredito gavėjos UAB „-“ atsiskaitymą su kreditoriumi sudarė Laidavimo sutartį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė (kreditorius) bankroto byloje buvo pareiškusi 10983,73 Eur finansinis reikalavimus lizingo gavėjui UAB „-“, reikalavimai liko nepatenkinti, o lizingo gavėja likviduota. Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, todėl ieškovė pagrįstai savo reikalavimus nukreipė į lizingo davėją atsakovę.

10. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo D. M. išrašė 4 vekselius bendrai 10000 Eur sumai, neatleidžia atsakovės nuo prievolės atsiskaityti su kreditoriumi. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. tokios prievolės nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Trečiojo asmens pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nesusiję su ieškinio reikalavimu, todėl nelaikytini įrodymais šioje byloje.

11. Laidavimo sutarties 1.1 šalys susitarė ir patvirtino, jog Lizingo sutartimi bus laikoma Lizingo sutartis su visais jos priedais. Papildymais ir/ar pakeitimais, taip pat su visais būsimais jos priedais, papildymais ir/ar pakeitimais, kaip tai numatyta 5.2 punkte. Laiduotoja sutiko, kad lizingo sutartis būtų pakeista/papildyta be atskiro laiduotojo sutikimo (5.2 p.), o 5.3 punkte įsipareigojo laiduoti ir už naują skolininką tuo atveju, jei laidavimu užtikrinta prievolė perkeliama kitam asmeniui. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje aiškiai nurodyta kokio dydžio sutarties sąnaudos, palūkanos. Sutarties sąlygos aiškios, nedviprasmiškos. Atsakovės išsilavinimas, tuo metu užimamos bendrovės direktorės pareigos leido jai suprasti, jog nevykdant sutarties, jos vykdymo išlaidos tik didės, o atsiskaityti su kreditoriumi privalu. Atsakovė šią sutartį pasirašė. Taigi, atmestinas atsakovės argumentas, jog ji pasirašydama laidavimo sutartį 9550 Eur, suklydo, apsisunkino sau padėtį, kadangi paaiškėjo, jog reikės padengti ir kitas išlaidas. Toks argumentas vertintinas kaip gynybinė pozicija.

Ieškinys tenkintinas CPK 178 str.).

Ieškovei priteistina 10983,73 Eur skola ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Atsakovė prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, atsižvelgiant į jos darbo užmokestį 18 mėnesių, tuo atveju, jeigu teismas ieškinį tenkins. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka.

Prašymas netenkintinas.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius dalimis teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.

Atsakovė pateikė tik gaunamų pajamų suvestinę, patvirtinančią jos gaunamas pajamas apie 1000 Eur per mėnesį, tačiau nepateikti kiti įrodymai apie atsakovės turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kreditorinius įsipareigojimus ir kt. Teismui nepakanka duomenų spręsti, jog skolos mokėjimo išdėstymas bus pagrįstas ir efektyvus. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nesutinka, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas, vadovaujantis abiejų šalių interesų pusiausvyros principu, priteistos sumos mokėjimas neišdėstytinas (CPK 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė turėjo 413 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Sumažinus ieškinio reikalavimus iki 10983,73 Eur, žyminis mokestis yra 247 Eur (10983,73 Eur x 3 proc. x 75 proc.), dėl ko permokėtoji 166 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 1 p.).

Valstybei iš atsakovės priteistina 9 Eur pašto išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10983,73 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 73 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-01-07 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 247 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, permokėtą dalį 166 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019-12-20 mokėjimo nurodymu Nr. 1730 AB „Swedbank“ 20191220013612862 (visa žyminio mokesčio suma 413 Eur).

Priteisti valstybei iš atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynis eurus) žyminio mokesčio (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Netenkinti atsakovės N. M. prašymo dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė