Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 13 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 31 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. 2016 m. kovo 23 d. atsakovas turėjo nugabenti krovinį iš Lietuvos į Rusiją. Ieškovė prieš reisą sumokėjo atsakovui 1273,35 Eur dydžio avansą ir 1200 Eur dienpinigių, iš viso – 2273,35 Eur. Reiso metu ieškovė papildomai pervedė atsakovui į sąskaitą 200 Eur dienpinigių. Atsakovas nugabeno krovinį gavėjui į Rusiją, Maskvą, 2016 m. balandžio 13 d. krovinys iškrautas, krovinio gavėjas sumokėjo atsakovui 3000 Eur už suteiktą paslaugą. Atsakovas grįžo į Lietuvą 2016 m. balandžio 17 d., tačiau gautų 3000 Eur į ieškovės kasą neįnešė, atsisakė vykti į kitą reisą ir nuo 2016 m. balandžio 19 d. nepasirodė darbe be pateisinamų priežasčių. Nuo tos dienos atsakovui buvo žymimos pravaikštos. 2016 m. gegužės 10 d. atsakovas įteikė ieškovei prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbo sutartis nutraukta 2016 m. gegužės 11 d. UAB „Grelida“ buhalteriniais duomenimis, atsakovas darbo sutarties nutraukimo dieną (2016 m. gegužės 11 d.) turėjo 3811,52 Eur permoką. Ieškovė turėjo išmokėti atsakovui 793,23 Eur: 373,99 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn., 229,77 Eur darbo užmokesčio už 2016m. balandžio mėn., 189,47 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 224 straipsnio nuostatomis, tam, kad padengtų atsakovo laiku negrąžintą avansą, atliko išskaitą iš atsakovui išmokėtinų sumų. Atlikus išskaitą, atsakovas liko skolingas ieškovei 3018,29 Eur sumą. DGK, išnagrinėjusi atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo ir ieškovės priešieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5217 (toliau – Sprendimas) ieškovės priešieškinį atmetė, o atsakovo reikalavimus tenkino – nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 793,23 Eur sumą (po mokesčių).

Ieškovė UAB „Grelida“, prašydama panaikinti DGK priimtą Sprendimą, nurodė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog darbo sutarties nutraukimo dieną jis disponavo 3811,52 Eur suma, priklausančia ieškovei. DGK, nagrinėdama šalių ginčą, patvirtino, kad ieškovė sumokėjo atsakovui avansu nurodytą sumą. Dėl to DGK, konstatuodama ieškovės reikalavimo teisės išieškoti iš atsakovo avansą buvimą, vadovaudamasi DK 225 straipsnio 1, 3 dalimis, turėjo apskaičiuoti galimą išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumą, bei atlikti išskaitą, t. y. ieškovės atlikta išskaita turėjo būti pripažinta nepagrįsta tik iš dalies. Ieškovės teigimu, DGK taip pat nepagrįstai konstatavo, kad priešieškinis dėl 3018,29 Eur skolos išieškojimo negali būti tenkinamas, nes identiškas prašymas jau išnagrinėtas DGK, priimant sprendimą darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016. Ieškovė pažymėjo, kad DGK, išnagrinėjusi UAB „Grelida“ prašymą dėl žalos išieškojimo iš atsakovo, šį prašymą atmetė, vadovaudamasi DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, t. y. kaip darbo ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtą reikalavimą. Tai reiškia, kad DGK nebuvo spręstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3018,29 Eur skolą, taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog priešieškiniu pareikštas reikalavimas jau išnagrinėtas DGK ir dėl jo priimtas sprendimas. DGK sprendime, priimtame darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016, konstatuota, kad ieškovės prašyme reikalavimas nesuformuluotas, dokumentų vertinimas nepriklauso DGK kompetencijai. Akivaizdu, kad DGK nebuvo pateiktas reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovui 3018,23 Eur skolą Ieškovės teigimu, atsakovas neginčija, kad gavo iš ieškovės nurodyto dydžio avansinius mokėjimus, skolą patvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažyma Nr. SD-1-9148, taip pat ieškovės buhalteriniai dokumentai. Dėl to DGK privalėjo pasisakyti dėl priešieškinio pagrįstumo, konstatavusi reikalavimo pagrįstumą, tenkinti priešieškinį. Ieškovės atliktais skaičiavimais, iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn. galima atlikti 117,72 Eur, iš darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėn. – 45,95 Eur, iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 37,89 Eur dydžio išskaitą. Vadinasi, ieškovė turėjo teisę atlikti išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio, tik išskaitos suma turėjo būti ne 793,23 Eur, bet 201,56 Eur. Pašalinus procedūrinį – išskaitos skaičiavimo tvarkos – pažeidimą, atsakovo skola ieškovei – 3609,96 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas disponavo 3811,52 Eur dydžio suma, priklausančia ieškovei. Atsakovas niekada nėra pripažinęs ir nepripažįsta, kad ieškovė ar ieškovės klientas grynaisiais pinigais jam yra sumokėję sumas, iš kurių ieškovė kildina reikalaujamą skolą. DGK nė viename sprendime nepasisakė, kad ieškovės nurodyta atsakovo skola pagrįsta ar įrodyta. Ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vykdyti išskaitas iš atsakovui mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų. Išskaita iš atleidžiamam darbuotojui mokėtinų sumų galima tik darbuotojo sutikimu. Dėl to DGK sprendimas priteisti atsakovui visą su darbo santykiais susijusių išmokų skolą yra teisingas ir pagrįstas. Ieškovė jau anksčiau prašė DGK priteisti iš atsakovo 3018,29 Eur skolą, motyvuodama iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais. Šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu DGK sprendimu, todėl nėra pagrindo naikinti ieškovės skundžiamo DGK sprendimo. Be to, apie reikalaujamą negrąžinto avanso skolą ieškovė turėjo sužinoti vėliausiai darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dieną, t. y. 2016 m. gegužės 10 d. Vadovaujantis DK 289 straipsnio 1 dalimi, reikalavimą dėl šios permokos priteisimo ieškovė DGK turėjo pareikšti vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. Taigi ieškovės priešieškinis pareikštas gerokai praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių ir svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl priešieškinis dėl skolos iš atsakovo išieškojimo, pateiktas darbo byloje Nr. APS-36-17152, turėjo būti atmestas dėl praleisto DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.