Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-166-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-138-878/2019Nutarimas · 2019-02-05Alytaus apylinkės teismas
  2. AN2-166-810/20192019-03-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
AN2-166-810/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00033-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
I. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-166-810/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00033-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimo I. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. L. 2019 m. sausio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. sausio 10 d. 23.11 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) sporto ir rekreacijos centro aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW 530 XD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio ir dešinės pusės ratais kliudė fontano tvorelę, apgadino automobilį ir fontano tvorelę, palikęs automobilį, iš eismo įvykio pasišalino nepranešęs policijai ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nes 2019 m. sausio 11 d. apie 13.37 val. I. L. nustatytas 0,99 promilių girtumas. Tokiais veiksmais I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimu I. L. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 300 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, I. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

2.1. Apylinkės teismo nutarimu buvo patikslintas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suformuotas kaltinimas, nurodant, jog I. L. pažeidė ne KET 14 punkto, o KET 221 punkto. Teismas sprendė, kad I. L. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus įrodyta paties pažeidėjo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais.

2.2. Atsižvelgęs į padarytų nusižengimų pobūdį, tai, kad I. L. dirba, yra neteistas, baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, apylinkės teismas sprendė, jog ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti paskyrus I. L. baudas, artimas ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam minimaliam dydžiui, bei nustatant minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. I. L. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.1. Skunde teigiama, jog tiek administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, tiek bylą nagrinėjęs teismas, nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, netinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus ir tuo pažeidė ANK 569 straipsnio nuostatas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą.

Šalies argumentai

3.2. Skunde I. L. nurodo, jog apie aptariamą eismo įvykį jis nepranešė policijai, nes nemanė, kad, vairuodamas automobilį, kažką apgadino, fontano neapžiūrėjo, automobilį įvykio vietoje paliko tik todėl, kad su juo nebuvo galima važiuoti. Apelianto manymu, šie duomenys patvirtina, kad jis nesuprato, jog padarė žalą tretiesiems asmenims, ir dėl to privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams, nepasišalinti iš įvykio vietos ir nevartoti alkoholinių gėrimų. Taigi, jo veiksmuose nebuvo ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, dėl ko administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją, jog fontanui buvo padaryta 168 eurų žala, tačiau visiškai nenurodė, kurios tiksliai fontano dalys buvo apgadintos, todėl ši informacija turėtų būti traktuojama kaip neturinti įrodomosios reikšmės. I. L. taip pat atkreipia dėmesį, kad teismui yra pateikti įrodymai, jog alkoholį jis vartojo ir neblaivumas jam buvo nustatytas praėjus daugiau nei pusei paros (14 valandų) po aptariamo eismo įvykio, t. y. tuo metu, kai visos esminės įvykio aplinkybės policijai jau buvo žinomos – nustatytas automobilio savininkas bei jį eismo įvykio metu vairavęs asmuo, administracinio nusižengimo padarymo laikas, vieta ir kt. Taigi, šiuo atveju draudimas po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus jam neturėjo būti taikomas.

3.3. I. L. teigimu, savo veiksmais jis nesiekė išvengti atsakomybės, apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, tyrimo eigą ir išvengti žalos atlyginimo. Šiuos teiginius patvirtina aplinkybė, jog sužinojęs, kad aptariamo eismo įvykio aplinkybėmis domisi policija, jis iš karto atvyko į policijos komisariatą, nurodė nepastebėjęs, jog apgadino ne tik vairuotą automobilį, bet ir svetimą turtą. Visa tai rodo, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o, nenustačius jo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, administracinio nusižengimo teisena dėl šio pažeidimo taip pat turi būti nutraukta.

3.4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat pažymi, jog tiek savo buvusioje mokymosi įstaigoje, tiek gyvenamojoje vietoje bei darbovietėje jis yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, o byloje esantys duomenys patvirtinta, kad jis nėra piktybinis KET ar moralės normų pažeidėjas.

Atsiliepimas

4. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo I. L. skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas I. L. administracinio nusižengimo bylą, objektyviai įvertino aptariamo eismo įvykio aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinis skundas turėtų būti vertinamas tik kaip neapgrįstas siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. I. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, visų pirma, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant šių administracinių nusižengimų požymių jo veikoje, kadangi jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nesupratęs, jog jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė kitam asmeniui priklausančio turto – fontano tvorelės, apgadinimą, o to nesupratęs taip pat neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Teismui netenkinus šio apeliacinio skundo reikavimo, I. L. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei sumažinti paskirtą baudą.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo

7. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

8. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprasta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

9. Eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ne tik paties apelianto vairuotas automobilis, bet ir (duomenys neskelbtini) sporto ir rekreacijos centro aikštelėjė stovinčio fontano tvorelė, faktas, bei faktas, kad šį eismo įvykį sukėlė būtent I. L., teismui jokių abejonių nekelia. Jis yra įrodytas paties I. L. teisme bei policijos pareigūnams duotais paaiškinimais, jog jis, vairuodamas automobilį, dėl slidžios kelio dangos jo nesuvaldė ir dešinės pusės ratais kliudė fontano tvorelę, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti akivaizdūs automobilio „BMW 530 XD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei fontano tvorelės apgadinimai, transporto priemonės apžiūros aktu bei kitais rašytiniais bylos duomenimis, aptartais skundžiamame nutarime.

10. Aukštesnės instancijos teismas apelianto argumentus, kad jis nesuprato, jog eismo įvykio metu sukėlė svetimo turto – fontano tvorelės, apgadinimą, pripažįsta nepagrįstais. Nors byloje, iš tiesų nėra jokių duomenų, kad I. L., kliudęs fontano tvorelę, būtų ją nuodugniai apžiūrėjęs, tačiau pats pažeidėjas neneigia supratęs, jog automobilio dešine puse trenkėsi būtent į fontano tvorelę. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų bei apelianto vairuoto automobilio techninės apžiūros, atliktos po eismo įvykio, akto, eismo įvykio metu buvo žymiai apgadintas automobilis „BMW 530D“ – pažeista jo važiuoklė, „išmušti“ dešinės pusės ratai, dėl ko automobilio nebebuvo įmanoma toliau eksploatuoti. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog smūgis, automobiliu trenkiantis į fontano tvorelę, buvo pakankamas, jog I. L. galėtų suprasti, kad eismo įvykio metu galimai buvo apgadinta ne tik jo vairuota transporto priemonė, tačiau ir objektas, kuris ta transporto priemone buvo kliudytas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų bei tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos, eismo įvykio metu buvo apgadinti net 5 metrai fontano tvorelės, sudedamosios tvorelės dalys atsiskyrė nuo jos pagrindo, pasislinko iš savo įprastos pozicijos į priekį bei dešinį šoną, taigi padaryti apgadinimai yra akivaizdūs, jų nepastebėti I. L. tiesiog negalėjo. Išdėstyti motyvai, apygardos teismo vertinimu, yra pakankami pripažinti, jog apeliantas suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ne tik jo vairuotas automobilis, tačiau ir kitas įvykio vietoje buvęs, jam nepriklausantis turtas – fontano tvorelė, taigi suvokė ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei nedelsiant pranešti apie jį policijai, tačiau sąmoningai šią pareigą ignoravo, kas patvirtina tiesioginės tyčios jo veiksmuose buvimą.

11. Daryti priešingos išvados nagrinėjamu atveju neleidžia apeliantonurodomi argumentai, kad jis, sužinojęs, jog aptariamo eismo įvykio aplinkybėmis domisi policija, iš karto nuvyko į policijos komisariatą bei davė paaiškinimus, kas neva tai leidžia spręsti, jog, pasišalindamas iš įvykio vietos, apeliantas nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, tyrimo eigą ir išvengti žalos atlyginimo. Šios aplinkybės akcentavimas traktuotinas tik kaip pažeidėjo gynybinė taktika. Šiuo atveju sutiktina tik su tuo, jog apeliantas, palikęs akivaizdžiai apgadintą transporto priemonę viešoje vietoje, negalėjo tikėtis, jog eismo įvykio kilimo faktas, apskritai, nebus išaiškintas, tačiau tai savaime nereiškia, jog, pasišalindamas iš įvykio vietos, jis nesiekė nuslėpti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, pavyzdžiui, kas vairavo transporto priemonę, galimo savo neblaivumo eismo įvykio metu ir pan. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog tikslas, kurio, pašalindamas iš įvykio vietos, siekė I. L., jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo

12. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

13. Įvertinus 9-11 šios nutarties punktuose aptartus argumentus, konstatuotina, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad I. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Byloje taip pat nustatyta, kad I. L. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2019 m. sausio 11 d. 13.37 val. I. L. alkotesteriu buvo nustatytas 1,01 promilių girtumas. Tai reiškia, kad apeliantas, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį (padarė KET pažeidimą, lėmusį kitam asmeniui priklausančio turto – fontano tvorelės, apgadinimą), ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo. Paties alkoholio vartojimo fakto I. L. apeliaciniame skunde neneigia, tačiau nurodo nesupratęs, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, todėl neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, taip pat pažymi, kad neblaivumas jam buvo nustatytas praėjus 14 valandų nuo eismo įvykio, t. y. tuo metu, kai visos esminės įvykio aplinkybės policijai jau buvo žinomos – nustatytas automobilio savininkas bei jį eismo įvykio metu vairavęs asmuo, administracinio nusižengimo padarymo laikas, vieta ir kt., todėl draudimas po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus jam neturėjo būti taikomas. Apygardos teismas šios nutarties 10 punkte jau išdėstė motyvus, kuriais remiantis atmetė apelianto versiją, jog jis nesuprato eismo įvykio metu apgadinęs kitam asmeniui priklausantį turtą, todėl jų nekartoja. Tuo tarpu atsakydamas į kitą skundo argumentą, teismas pažymi, jog šioje konkrečioje situacijoje praėjusį pakankamai ilgo laiko tarpą nuo įvykio iki neblaivumo patikrinimo sąlygojo pačio I. L. veiksmai, t. y. pasišalinimas iš įvykio vietos. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad visos eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos dar iki jam vartojant alkoholį. Nors policijos pareigūnai iki I. L. blaivumo patikrinimo jau buvo nuvykę į įvykio vietą, ją apžiūrėję, nustatę automobilio savininkę ir su ja susisiekę bei nugabenę tranporto priemonę į automobilių saugojimo aikštelę, tačiau I. L., kaip eismo įvykį sukėlęs asmuo, apklaustas nebuvo, jo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių iš karto po jo nebuvo užfiksuoti. Taigi visi duomenys, reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui, buvo nustatyti kitą dieną po įvykio, kai I. L. buvo apklaustas policijos komisariate ir jam alkotesteriu nustatytas 1,01 promilės girtumas.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, įrodymų vertinimą reglamentuojančios ANK normos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeistos nebuvo, žemesnės instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog I. L. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

15. Netenkinus apelianto prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, toliau bus svarstomas I. L. apeliaciniame skunde formuojamas alternatyvus prašymas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą baudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

16. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 Eur. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 iki 1400 Eur. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

17. I. L. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nubaustas 1 250 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 650 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, apeliantui paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 300 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, I. L. taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

18. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis.

Tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

19. Apygardos teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir I. L.. Visų pirma, pažymėtina, jog apeliantas šiuo atveju padarė net du labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Nors I. L. kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos bei (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasės auklėtojos charakteristikas, kuriose jis apibūdinamas kaip atsakingas, darbštus, sąžiningas, draugiškas, mandagus, drausmingas, geranoriškas žmogus, tačiau, vertinant I. L. asmenybę, teismo nuomone, svarbu atsižvelgti ir praeityje apelianto padarytus teisės pažeidimus, o ši informacija nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, kad pažeidėjas yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog I. L. praeityje jau yra baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – už tai, kad važiavo automobilyje neprisisegęs saugos diržo, kai automobilyje saugos diržai yra įrengti. Nors šis pažeidimas savo pavojingumo pobūdžiu skiriasi nuo ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, tačiau pats pažeidimo padarymo faktas rodo I. L. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Be to, I. L. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, o tai parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir savo elgesio pasekmių nesupranta, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (net ir paskiriant minimalias ANK 426 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas baudas bei jas subendrinus paskirti galutinę 1 200 Eur baudą), ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnio paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas įstatymo nuostatų, reglamentuojančių nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles, nepažeidė, I. L. paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jos proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Neigiami padariniai šiuo atveju yra tik natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį I. L. buvo informuotas iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją.

21. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ar ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti arba nutarimą pakeisti, sumažinant apeliantui paskirtą baudą ir/ar netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė