Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-21 · Byla Nr. 2SA-1-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-21
Bylos Nr.
2SA-1-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
AB firmai „VITI“
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S48-1/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 129.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Egidijaus Žirono ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės J. B. pareiškimą atsakovui AB firmai „VITI“ dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė J. B. 2007-10-03 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui paduotu pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo AB firmos „VITI“ 20 000 Lt atlyginimą antstoliui (b.l.1-2). Teigia, jog ji vykdė vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1516-43/ 2006, kuriuo R. J. naudai turėjo išieškoti iš atsakovo (skolininko) AB firmos „VITI“ 525 189,20 Lt skolą. Iki raginimo termino pabaigos atsakovas sumokėjo išieškotojui 25 189,20 Lt skolą plius 1 020,28 Lt vykdymo išlaidų gera valia. Antstolė areštavo atsakovui priklausančią sąskaitą ir nurašė nuo jos likusius 0,5 mln. Lt (525 189,20 Lt – 25 189,20 Lt) išieškotojo naudai, o už priverstinį sprendimo vykdymą (atliktą darbą) jai priklauso gauti 20 000 Lt atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas AB firma „VITI“ atsiliepimu į pareiškimą (b.l.5-9) pareiškimo nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2007-07-30 jis gavo antstolės raginimą per 10 dienų sumokėti 525 189,20 Lt skolą išieškotojui ir 1 020,28 Lt vykdymo išlaidų antstolei. Raginime, be kita ko, buvo nurodyta visą minėtą sumą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2007-08-03 atsakovas išsiuntė antstolei raštą, kuriuo informavo, jog į jos depozitinę sąskaitą pervedė 26 209,48 Lt (25 189,20 Lt + 1 020,28 Lt), o 0,5 mln. Lt, jau esančius antstolės depozitinėje sąskaitoje (šią sumą antstolė areštavo teismui atsakovo atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones), prašė įskaityti į bendrą išieškomą sumą ir pervesti juos išieškotojui. Antstolė, pervesdama 0,5 mln. Lt išieškotojo naudai, neturėjo atlikti jokių papildomų veiksmų (užklausti bankų, parduoti turtą iš varžytinių). Pagal LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimo vykdymo instrukcijų 51 punktą skolininkui įvykdžius sprendimą per raginime nustatytą terminą, antstolis turi teisę reikalauti padengti bendrąsias vykdymo išlaidas, o atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą šiuo atveju nėra imamas. Atkreipė dėmesį į tai, jog antstolė remiasi nebegaliojančia Sprendimų vykdymo instrukcijų redakcija, kuri buvo patvirtinta LR Teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-11-12 nutartimi (b.l.21-23) pareiškimą atmetė ir priteisė iš antstolės atsakovui 200 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2005-08-24 patvarkymu areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias AB SEB Vilniaus bankas sąskaitoje, įpareigodama banką per 5 dienas pervesti 0,5 mln. Lt į antstolės depozitinę sąskaitą saugoti, kas faktiškai ir buvo padaryta. Todėl atsakovas neprivalėjo į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 0,5 mln. Lt dar kartą. Atlyginimas antstoliui priklauso ne visais atvejais, o tik už priverstinį sprendimo įvykdymą (LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimo vykdymo instrukcijų 51-52 p.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1-2007, kat. 129.4.).

Šalies argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu (b.l.25-27) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-12 nutartį ir priimti naują sprendimą: pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovas Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį dėl 0,5 mln. Lt skolos neįvykdė geruoju, kadangi lėšos buvo areštuotos ir nurašytos nuo sąskaitų priverstine tvarka. Teismas neįvertino ir neanalizavo to fakto, kad 0,5 mln. Lt iš atsakovo buvo išieškota ne tą pačią dieną ir ne iš tos pačios sąskaitos (pinigai suplaukė laikotarpiu nuo 2005-08-17 iki 2007-08-29). 2007-08-03 dienos raštu atsakovas prašė įskaityti 0,5 mln. Lt iš saugomų antstolės depozitinėje sąskaitoje, kas reiškia, jog jis dalies įsiskolinimo nesumokėjo geruoju, o pasinaudojo antstolės paslaugomis. Sprendimų vykdymo instrukcija ir Antstolių įstatymas garantuoja antstoliui teisę į atlygį už darbą. Jei antstoliui būtų kompensuojamos tik faktiškai turėtos vykdymo sąnaudos, tai jis netektų motyvacijos efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.30-34) skundą laiko nepagrįstu bei prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Anot atsakovo, antstolė klaidina teismą esą 0,5 mln. Lt įplaukė į antstolės depozitinę sąskaitą laikotarpiu nuo 2005-08-17 iki 2007-08-29, nes dar 2007-08-10 atsakovas gavo antstolės reikalavimą sumokėti 20000 Lt atlyginimą už atliktą darbą: priverstinai įvykdytą teismo sprendimą. Sako, jog apeliantė supainioju du skirtingus dalykus: Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą ir Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl 525 189,20 Lt skolos vykdymą. Iš raginimo turinio matyti, kad visa išieškoma suma turėjo būti pervesta ne tiesiogiai išieškotojui, o į antstolės depozitinę sąskaitą; atsakovas pakluso antstolės nurodytam sprendimo įvykdymo mechanizmui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei atsiliepimo į jį motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas. Kolegija sutinka su apeliantu, jog, spręsdamas atlyginimo antstolei už vykdomojo dokumento įvykdymą priteisimo klausimą ir jį atmesdamas, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir padarė neteisingas išvadas, jog toks atlygis šiuo atveju antstolei nepriklauso.

Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 18-1033/2005 antstolė J. B. vykdė Vilniaus apygardos teismo 2005-08-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria ieškovo R. J. reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotos atsakovo AB firmos „VITI“ piniginės lėšos bendrai 500 000 Lt sumai, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaitymus su ieškovu R. J. ( vykd.bylos l. 2-3, 5-8, 12-13). Antstolės reikalavimus bankai įvykdė iki 2005-08-25 ( vykd.b.l. 17-20), reikiama suma buvo sukaupta antstolės depozitinėje sąskaitoje ir 2005-08-26 turto aprašu ( vykd.b.l. 21-22), kaip tai numato CPK 675 str. 3 d., aprašyta. Ši vykdomoji byla užbaigta, įvykdyta nutartis grąžinta teismui ( vykd.b.l. 25 ). Atskirojo skundo argumentas, jog pinigai į antstolės depozitinę sąskaitą suplaukė laikotarpiu nuo 2005-08-17 iki 2007-08-29, kad tai yra ilgalaikio antstolio darbo išdava, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Tačiau pastebėtina, kad aplinkybė, per kiek laiko areštuotina suma buvo sukaupta, teisinės reikšmės neturi. Atlyginimo antstoliui už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymą klausimą reglamentavo tuo metu galiojusios 2002-12-31 įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 77 p. ( 2 lentelės 8 p.), o ne 71 p., kurio 1 lentelėje buvo nustatyti atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento, esant turtiniams reikalavimams, įvykdymą dydžiai. Taigi, apmokėjimas antstolei už vykdomojo dokumento - nutarties įvykdymą nesietinas su atlyginimo antstolei mokėjimu kitoje vykdomojoje byloje Nr. 18-771/2007, iš kurios ir kilęs šis konkretus ginčas.

2007-07-24 antstolei J. B. buvo pateiktas vykdymui ir Vilniaus apygardos teismo 2007-07-13 išduotas vykdomasis raštas dėl 525 189,20 Lt iš skolininko AB firmos „VITI“ išieškojimo kreditoriaus R. J. naudai ( vykdomoji byla Nr. 18-771/2007, jos 1-2 lapai). Teisėjų kolegija sutinka su skolininko atsiliepimo į skundą argumentu, kad šioje vykdomojoje byloje atliktų antstolės veiksmų bei jos reikalavimų (raginimo, pasiūlymo, prašymo teismui) pagrįstumas vertintinas pagal 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ( minėto įsakymo 3 str.).

CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato jokių išlygų ar galimybės nesiųsti skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, kuomet per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą reikiama suma jau yra antstolio depozitinėje sąskaitoje ir sprendimo įvykdymas iš esmės realiai jau yra užtikrintas ( CPK 655 str.ir 661 str.). Todėl visiškai pagrįstai ir AB firmai „VITI“ toks raginimas sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas buvo įteiktas ( vykd.b.l. 3-4 ). Šią pareigą skolininkas turėjo įvykdyti per 10 dienų nuo tokio raginimo gavimo, t.y. iki 2007-08-06. Tačiau skolininkas 2007-08-03 sumokėjo tik dalį raginime įvardintos sumos – 26 209,48 Lt., teigdamas, kad likusi suma jau yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, todėl prašoma ją įskaityti į išieškotojui R. J. priklausančią išmoką ( vykd.b.l. 5-6). Pasibaigus raginimu nustatytam terminui - 2007-08-07 antstolė patvarkymu paskirstė išieškotą iš skolininko 525 189,20 Lt sumą kreditoriui, bendrosioms vykdymo išlaidoms ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidoms padengti, taip pat apskaičiavo atlyginimą antstoliui, kuriam apmokėti lėšų neužteko, pasiūlė skolininkui sumokėti jai 20 000 Lt atlyginimą (vykd.b.l. 7-9). Teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininko AB firmos „VITI“ atsisakymas šią sumą sumokėti, traktuojant savo veiksmus kaip tinkamą antstolės raginimo įvykdymą, yra nepagrįstas.

Viena vertus, remiantis skolininko argumentu, jog mokėtina kreditoriui suma jau yra pas antstolę, paneigiama pati tokio raginimo siuntimo prasmė ir jo reikšmė, nes raginimo siuntimas tokioje situacijoje iš esmės taptų visiškai formaliu ir nereikalingi veiksmu. Toks traktavimas prieštarauja ir teisės normoms, kaip antai CPK 658 str. 2 d., leidžiančiai antstoliui turtą areštuoti vos išsiuntus skolininkui raginimą, jei yra pavojus, jog turtą ( pagal analogiją ir lėšas) šis gali paslėpti. Toks antstolio veiksmas užtikrina kreditoriaus interesus bei vykdomojo dokumento įvykdymo realumą, o ši teisinė situacija yra tapati situacijai, kuomet tokias priemones iki bylos išnagrinėjimo taiko teismas. Nurodytu atveju taip pat gali susiklostyti aplinkybės, jog pas antstolį yra pakankama lėšų suma vykdomajam dokumentui įvykdyti, tačiau tai, siekiant skolininkui ateityje išvengti neigiamų padarinių ( sumažinti vykdymo išlaidų dydį, kurias jis turės sumokėti), nepaneigia jo pareigos gera valia sprendimą įvykdyti raginime nustatytu terminu ir nepaisant fakto, jog jo turtas ar lėšos yra areštuoti.

Antra vertus, įstatymas nesuteikia galimybės pačiam skolininkui spręsti iš kurio turto išieškotina pirmiausiai (CPK 643 str.), išskyrus varžytinėse parduodamo turto pirmumo nurodymą ar jo pirkėjo pasiūlymą iki varžytinių. Galimybę nurodyti iš kurio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia turi tik išieškotojas CPK 662 str. nustatyta tvarka. Todėl tokį skolininko prašymą ( b.l. 12) vertinti kaip CPK 662 str. aptartą veiksmą taip pat negalima.

CPK 665 str. nustato išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilę – nesant įkeisto kreditoriui turto, pirmiausiai išieškoma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų. Šiuo konkrečiu atveju išieškojimas ir buvo nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias antstolės depozitinėje sąskaitoje. Pažymėtina, kad minėtos lėšos antstolės depozitinėje sąskaitoje atsirado ne paties skolininko iniciatyva ar valia, ne pats skolininkas, vykdydamas raginimą, šias lėšas antstolei sumokėjo. Be to, svarbu ir tai, jog skolininkas iš esmės turėjo realią galimybę areštuotomis lėšomis atsiskaityti su savo kreditoriumi dar iki sprendimo byloje priėmimo, arba iki jo įsiteisėjimo, kaip tai apibrėžia CPK 281 str., arba iki vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti bei vykdomosios bylos užvedimo, kuomet jau pradedama atlikti būtinus vykdymo veiksmus, nes teismas, nutartimi areštuodamas lėšas, skolininkui tai daryti leido. Tik tokioms aplinkybėmis esant skolininkas AB firma „VITI“ galėtų savo atsisakymą sumokėti antstolei atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą grįsti savanoriško atsiskaitymo su kreditoriumi faktu, ir tik tai eliminuotų jo pareigą sumokėti Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto dydžio atlyginimą antstolei.

Kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-1-2007 įtvirtino atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą privalomumą net ir tuomet, kai skolininkas atsiskaito su išieškotoju pats, bet jau pasibaigus terminui, per kurį jį įvykdyti galėjo gera valia, priešingu atveju pažeidžiama antstolio kaip fizinio asmens konstitucinė teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą, pažeidžiamas jo teisėtų lūkesčių principas. Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas panaikintų antstolio motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus, įtakotų ir sprendimo vykdymo veiksmingumą. Šiuo konkrečiu atveju būtent antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus ir nukreipė išieškojimą į areštuotą turtą. Su savanorišku skolininko mokėjimu toks veiksmas netapatintinas dėl jau nutartyje aptartų motyvų - ne pats skolininkas pinigus į antstolės J. B. depozitinę sąskaitą įmokėjo, be to, juos areštuoti ir laikyti savo depozitinėje sąskaitoje galėjęs bet kuris kitas antstolis ( CPK 689 str. 2 d.,4 d. ir 6 d. ), vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuomet išieškojimas būtų nukreiptas į skolininko lėšas, esančias kito antstolio depozitinėje sąskaitoje. Nurodyta teisės norma – CPK 689 str. leidžia vertinti, jog priverstiniu įvykdymu laikytinos ne tik skolininkui priklausančio turto realizavimas varžytinėse, bet ir išieškojimo nukreipimas į areštuotas skolininkui priklausančias lėšas, kur jos bebūtų.

Skolininko AB firma „VITI“ atsikirtimo į skundą argumentas, kad jam sumokėjus į antstolės depozitinę sąskaitą raginime nurodytą sumą, joje jau būtų dvigubai didesnė, nei reikalinga skolai apmokėti, pinigų suma teisinės reikšmės neturi. Priešingai nei nurodoma atsiliepime, antstolė neturėjo teisinio pagrindo grąžinti areštuotąją sumą iki skolininkas įvykdys teismo sprendimą, o pati savaime ši aplinkybė neužkerta kelio antstolei reikalauti atlyginimo už priverstinį sprendimo įvykdymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos faktus. Netinkamas faktų vertinimas bei netinkamas teisės normų aiškinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.). CPK 611 str. numatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė buvo nustačiusi skolininkui terminą sumokėti jai šios rūšies vykdymo išlaidas ( vykd. bylos Nr. 18-771/2007 9 lapas), skolininkas nustatytu terminu reikalavimo neįvykdė, todėl antstolei J. B. iš skolininko priteistinos šios vykdymo išlaidos (CPK 611 str.). Vykdymo išlaidų dydį, jų apmokėjimo tvarką vykdymo veiksmų atlikimo metu reglamentavo galiojanti Sprendimų vykdymo instrukcija ( CPK 609 str. 2 d.), patvirtinta LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352. Instrukcijos 38 p.1 lentelės 16 p.p. nustatyta, kad šiuo atveju už vykdomojo dokumento įvykdymą atlyginimas antstoliui yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, todėl antstolei J. B. priteistina 20 000 Lt atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi 336 str., 337 str. 2 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti.

Antstolės J. B. pareiškimą patenkinti ir priteisti iš AB firmos „VITI“ antstolei J. B. 20 000 ( dvidešimt tūkstančių ) litų atlyginimą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Egidijus ŽironasNeringa Švedienė