Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-261/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
1S-261/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-261/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Laurai Gruodienei ,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui ,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. V. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. liepos 15 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-309/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2009 m. gruodžio 30 d. apie 22.00 val., Naujojoje Akmenėje, prie Respublikos gatvės namo Nr. 5 antros laiptinės, konflikto metu, tyčia vieną kartą smogė kumščiu M. K. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, ir tyčia metaliniu strypu smogė M. K. ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį ir kairę plaštaką, padarydamas nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje ir kairiame skruoste, pereinančias į kairės akies apatinį voką, odos nubrozdinimus kaktoje ir kairiame skruoste, dėl ko, nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių nukentėjusysis M. K. mirė įvykio vietoje, nes buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

V. V. 2010 m. sausio 13 d. prokuroro nutarimu pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2010 m. kovo 31 d. V. V. buvo išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis V. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2014 m. sausio 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi palikta galioti 2010 m. vasario 2 d. teismo nutartis, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas terminas trys mėnesiai. Suėmimo terminas V. V. buvo tęsiamas vėlesnėmis Akmenės rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. V. pratęstas dar trims mėnesiams, teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. V. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Kaltinamasis skunde nurodo, kad nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, taip pat nesislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų, į Ispanijos Karalystę buvo išvykęs dirbti, ten buvo ir nuteistas paskutinį kartą. V. V. skunde pažymi, kad jokių naujų nusikaltimų nepadarė ir neplanuoja daryti, taip pat neketina kaip nors trukdyti procesui. V. V. teigimu, bylos nagrinėjimui trukdo neatvykstantys liudytojai, be to, į posėdžius nekviečiami jo prašomi liudytojai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. V. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti V. V. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis skunde tvirtina, kad nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog V. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys yra: liudytojų (D. M., K. R., I. B. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam V. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje nurodytos ir kitos aplinkybės, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Buvo įvertinta tai, kad kaltinamasis V. V. anksčiau buvo teistas (bylos duomenimis – 11 kartų), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nesaistomas tvirtais socialiniais Lietuvoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinį kartą V. V. buvo teistas Ispanijos Karalystėje, kur slapstėsi po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o vėliau buvo perduotas pagal Europos arešto orderį. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams ir sustiprina pasislėpimo tikimybę. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje, siekdamas išvengti galimai jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, V. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam V. V. teismas pagrįstai nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. V. V. kaltinamas padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį. Ši inkriminuojama nusikalstama veika yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau V. V. buvo teistas 11 kartų, taip pat ir už smurtinius savanaudiškus nusikaltimus. Iki sulaikymo V. V. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, kaltinamojo skundo teiginių apie jo darbą užsienio valstybėje nepatvirtina jokie bylos duomenys. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Taigi, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamajam V. V. taikomas suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, nepažeidžia nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

V. V. skundo argumentai, susiję su bylos liudytojų apklausomis, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl Apeliacinis teismas dėl to nepasisako.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris