Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir argumentai

Bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. liepos 19 d. išrašu (b. l. 7) – nustatyta, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Butas); šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje – Bute – yra lygios.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – Buto – ir atsakovės nuosavybėn natūra priteisti Butą, o ieškovo nuosavybėn – 30000 Lt piniginę kompensaciją už jam priklausančią Buto dalį. Pažymėtina, jog atsakovė nepasiūlė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – Buto – variantų.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

Sisteminis CK 4.75 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškinio pareiškimas teisme patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

Bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. liepos 19 d. išrašu ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi (b. l. 16-18) – nustatyta, jog, pirma, bendrasis (naudingasis) Buto plotas – 49,97 kvadratinio metro, antra, Butą sudaro du kambariai, kurių bendrasis, kitaip tariant, Buto gyvenamasis, plotas, – 29,75 kvadratinio metro, trečia, vieno kambario plotas – 11,86 kvadratinio metro, kito kambario plotas – 17,89 kvadratinio metro.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, jog Butas per se nėra tokia gyvenamoji patalpa, kurioje gali gyventi dvi šeimos, į tą aplinkybę, jog, kaip nustatyta byloje, šalis sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, konstatuotina nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindą nutraukti bendrąją dalinę šalių nuosavybę.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju atidalijimas natūra nėra priimtinas bendrosios dalinės šalių nuosavybės nutraukimo būdas, kadangi, faktiškai (natūra) atidalijus Butą, pirma, Butui būtų padaryta neproporcinga žala, Buto vertė žymiai sumažėtų ir tokiu atveju nukentėtų tiek ieškovo, tiek atsakovės turtiniai interesai, antra, atidalytų Buto dalių realizavimas ateityje būtų labai apsunkintas, trečia, šalys patirtų papildomas išlaidas, tiesiogiai susijusias su Buto atidalijimu natūra, ketvirta, būtų sudarytos teisinės prielaidos tolesniems šalių tarpusavio konfliktams kilti bei tolesniam šalių bylinėjimuisi. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamos bylos atveju taikytinas subsidiarus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais.

Bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. liepos 19 d. išrašu – nustatyta, jog Buto vidutinė rinkos vertė – 71100 Lt. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Buto vidutinės rinkos vertės nėra.

Byloje nustatyta, jog atsakovė nesutinka su ieškovo siūlomu bendrosios dalinės šalių nuosavybės nutraukimo būdu, teigdama, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, todėl ji negalės sumokėti ieškovui piniginės kompensacijos.

Pažymėtina, jog asmens turtinę padėtį apibrėžia ne tik šio asmens gaunamos pajamos, bet ir, be kita ko, nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas. Viena vertus, atsakovės į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys (b. l. 24) patvirtina, jog atsakovė yra neįgali, atsakovei yra nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumas, jai yra mokama netekto darbingumo pensija, kita vertus, bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. liepos 19 d. išrašais (b. l. 5-6, 8) – nustatyta, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 5071/10141 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 206000 Lt, atsakovė yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudotoja (pagal nurodytus bylos duomenis spręstina, jog atsakovei yra atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą). Esant nurodytoms, byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė nuosavybės teise valdo pakankamai vertingą nekilnojamąjį turtą, todėl nesutiktina su atsakovės teiginiu, jog jos turtinė padėtis yra labai sunki.

Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, jog atsakovė faktiškai gyvena Bute, atsakovė neturi kitos gyvenamosios patalpos, ieškovas ilgą laiko tarpą faktiškai negyvena Bute ir juo nesinaudoja, ieškovas yra sukūręs šeimą, su kuria gyvena kitame mieste nei tas, kuriame yra Butas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog atsakovė nuosavybės teise valdo pakankamai vertingą nekilnojamąjį turtą ir atsakovės turtinė padėtis yra geresnė už ieškovo turtinę padėtį, kuri, ką patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (b. l. 3), nėra itin gera, ieškovas prašo priteisti mažesnę piniginę kompensaciją už tą, kuri jam faktiškai priklauso kaip Buto ½ dalies savininkui, konstatuoja, jog ieškovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės būdas nagrinėjamos bylos atveju yra teisingas, protingas, racionalus, ekonomiškas ir priimtinas bendrosios dalinės šalių nuosavybės nutraukimo būdas. Nutraukus bendrąją dalinę šalių nuosavybę ieškovo siūlomu būdu, be kita ko, bus optimaliai užtikrintos šalių teisės ir teisėti interesai, išvengta neproporcingos žalos Butui padarymo.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės – Buto – yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai: atsakovės nuosavybėn natūra priteistinas Butas, ieškovo nuosavybėn – 30000 Lt piniginė kompensacija už jam priklausančią Buto dalį.

Visi kiti ieškovo ir jo atstovo, atsakovės paaiškinimai ir kiti bylos duomenys nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant nagrinėjamos bylos ginčą, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Ieškovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3219-3791 (b. l. 3) buvo atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Esant nurodytai aplinkybei, nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 685,92 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tiksliau – 144 Lt žyminis mokestis už nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis), 536,04 Lt išlaidos už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą (2012 m. lapkričio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1798; CPK 99 straipsnis) ir 5,88 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 96, 99, 177-178, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir R. M. nuosavybėn natūra priteisti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o A. M. nuosavybėn – 30000 Lt piniginę kompensaciją už jam priklausančią nurodyto buto dalį.

Priteisti iš R. M. 536,04 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „SWEDBANK“, AB, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 149,88 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.