Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, vertėjaujant B. S., dalyvaujant prokurorui V. J., nuteistajam V. A. ir jo gynėjui advokatui R. V., nuteistajam S. I. ir jo gynėjui advokatui A. P., nuteistojo V. S. gynėjai advokatei L. K., nuteistojo E. L. gynėjui G. S., nukentėjusiesiems M. G., J. A., N. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S., S. I., E. L. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį (11 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą – 6 (šešerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

S. I. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą – 5 (penkerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

E. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme;

V. A. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai ir iš V. S. priteista turtinei žalai atlyginti: J. B. 370,42 Eur; UAB „Gelsauga“ 923,09 Eur ir 173,77 Eur atstovavimo išlaidų, viso 1 096,86 Eur; R. J. 91,52 Eur; M. J. 30,70 Eur; G. R. 86,89 Eur. Iš V. S. ir E. L. priteista solidariai A. S. 2 703,47 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš V. S. ir S. I. solidariai priteista turtinei žalai atlyginti: V. M. 40,55 Eur; A. S. 156,97 Eur; K. Č. 425,74 Eur; A. D. 83,12 Eur; V. G. 57,92 Eur. Iš V. S., S. I. ir E. L. priteista solidariai turtinei žalai atlyginti: Ž. Š. 964,43 Eur; M. V. 298,31 Eur; A. M. 825,42 Eur; G. J. 289,62 Eur; A. V. 1 073,04 Eur; N. Z. 10 726,08 Eur; Š. V. 335,67 Eur; J. M. 241,54 Eur. Iš V. S. ir V. A. priteista solidariai turtinei žalai atlyginti: M. G. 99,63 Eur, J. A. 13,03 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už plėšimą, įsibrovus į patalpas, o būtent už tai, kad jis 2014 m. gegužės 26 d., apie 9.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas grupėje kartu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugriebė J. B. už kaklo ir pradėjo smaugti, kol šis prarado sąmonę, tokiu būdu atėmė J. B. galimybę priešintis bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą (poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje). Po to pagrobė 20 litų (atitinkamai 5,79 eurų) monetomis, 70 litų (20,27 eurų) vertės rudos spalvos odinę piniginę, su joje esančiais daiktais: pensininko pažymėjimu, išduotu J. B. vardu, 30 litų (8,69 eurų) vertės J. B. vardu išduota SEB banko kortele, 30 litų (8,69 eurų) vertės R. B. vardu išduota SEB banko kortele, Vilniečio kortele, papildyta 50 litų (14,48 eurų) suma, 5 litų (1,45 eurų) vertės nuolaidų kortele „AČIŪ“, 14 litų (4,05 eurų) vertės nuolaidų kortele „Iki seniorams“ bei 100 litų (28,96 eurų) grynaisiais pinigais, be to, iš namų pagrobė juvelyrinius dirbinius: 400 litų (115,85 eurų) vertės auksinį žiedą su juodu akmeniu ir sidabriniu kryželiu, 300 litų (86,89 eurų) vertės auksinę grandinėlę, 100 litų (28,96 eurų) vertės auksinį avino formos pakabuką, 10 litų (2,90 eurų) vertės buto raktus. Iš viso padarė J. B. 1129 litų (326,98 eurų) turtinę žalą;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, o būtent, kad jis, 2014 m. gegužės 26 d., apie 9.30 val., įsibrovęs į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė J. B. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, kuriuos laikė su savimi bei panaudojo 2014 m. gegužės 26 d. inicijuodamas ir atlikdamas finansinę operaciją. Tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti.

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent, kad jis 2014 m. gegužės 26 d., apie 9.30 val., neteisėtai įgijęs J. B. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, t.y. J. B. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, šiuos duomenis panaudojo, kai 2014 m. gegužės 26 d., 10.17 val., bankomate, esančiame Antakalnio g. 59, Vilniuje, neteisėtai, be J. B. sutikimo inicijavo finansinę operaciją ir iš nukentėjusiojo sąskaitos, esančios AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino išgryninti 200 Lt grynųjų pinigų sumą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaitoje nebuvo tokios pinigų sumos,

bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. gegužės 26 d., 10.17 val., bankomate, esančiame Antakalnio g. 59, Vilniuje, neteisėtai, be J. B. sutikimo inicijavo finansinę operaciją ir iš nukentėjusiojo sąskaitos, esančios AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 100 litų – atitinkamai 28.96 eurų grynųjų pinigų sumą,

bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. gegužės 26 d., 10.18 val., bankomate, esančiame Antakalnio g. 59, Vilniuje, neteisėtai, be J. B. sutikimo inicijavo finansinę operaciją ir iš nukentėjusiojo sąskaitos, esančios AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 50 litų - atitinkamai 14.48 eurų grynųjų pinigų sumą;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti atlikti, o būtent, kad jis 2014 m. gegužės 26 d., apie 9.30 val., įsibrovęs į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis pagrobė R. B. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, kuriuos laikė su savimi bei panaudojo 2014 m. gegužės 26 d. inicijuodamas ir atlikdamas finansinę operaciją, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent, kad jis 2014 m. gegužės 26 d., apie 9.30 val., neteisėtai įgijęs R. B. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, t.y. R. B. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, šiuos duomenis panaudojo, kai 2014 m. gegužės 26 d., 10.19 val., bankomate, esančiame Antakalnio g. 59, Vilniuje, neteisėtai, be R. B. sutikimo inicijavo finansinę operaciją ir iš nukentėjusiosios sąskaitos, esančios AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), bandė išgrynint grynųjų pinigų, tačiau pinigų išgryninti nepavyko, nes sąskaitoje nebuvo pinigų;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, o būtent, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas grupėje kartu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014 m. birželio 8 d., apie 00.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis per langą įsibrovė į UAB „Gelsauga“ patalpas ir pagrobė 720 litų (atitinkamai 208,53 eurų) vertės nivelyrą PAN 24 A Set PROF 1037, 2 467,14 litų (714,53 eurų) vertės perforatorių GBH 11DE BOSCH, 114,32 litų vertės tepalinį elektrinį radiatorių VAGNER. Tokiu būdu padarė UAB „Gelsauga“ 3 301,58 litų - atitinkamai 956,20 eurų turtinę žalą;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. birželio 9 d., apie 16.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje prie lifto jis sugriebė R. J. už kaklo ir smaugė, kol šis prarado sąmonę, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis bei pagrobė 20 litų (5,79 eurų) vertės rankinę, kurioje buvo 20 litų (5,79 eurų) vertės maža rankinė, asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, 20 litų (5,79 eurų vertės), 150 litų (43,44 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 21 lito (6,08 eurų) vertės skėtis, SEB banko kortelė, tokiu būdu padarė R. J. 271 litų (78,49 eurų) turtinę žalą;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2014 m. birželio 21 d., apie 12.30 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis sugriebė A. I. už kaklo ir smaugė, kol šis prarado sąmonę, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis bei pagrobė 80 litų (23,17 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ercsson J101“ ir grynuosius pinigus 300 litų (86,89 eurų), padarė A. I. 380 litų (110,06 eurų) turtinę žalą;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. liepos 1 d., apie 15.30 val., namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugriebė M. J. už kaklo ir smaugė, kol ši prarado sąmonę, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis bei pagrobė maišelį, kuriame buvo 21 lito (6,08 eurų) vertės maisto produktai, pinigai 70 litų (20,27 eurų), pensininko pažymėjimas, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, tokiu būdu padarė M. J. 91 lito (26,36 eurų) turtinę žalą;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. liepos 6 d., apie 12.50 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugriebė G. R. už kaklo ir smaugė, kol ši prarado sąmonę, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis bei pagrobė 50 litų (14,48 eurų) vertės rankinę, kurioje buvo 50 litų (14,48 eurų), pensininko pažymėjimas, raktai nuo buto, 200 litų (57,92 eurų) vertės mobilaus ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 200 litų (57,92 eurų) vertės auksinę grandinėlę su pakabuku. Tokiu būdu padarė G. R. 500 litų (144,81 eurų) turtinę žalą;

be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent, kad jis 2014 m. liepos 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, romų bendrijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas tikslo platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 0,021 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2014 m. liepos 8 d., 17.30 val., kol Naugarduko g./Švitrigailos g. sankryžoje buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir pristatytas į tarnybines patalpas, esančias Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje, kur atliktos jo asmens kratos metu buvo rasta ir paimta aštuoni paketėliai folijos, du panaudoti vienkartiniai švirkštai, šaukštelis, įpakuotas maišelyje, bei pagal 2014 m. spalio 7 d. specialisto išvadą Nr. 140-(3732)-IS1-45031 - 0,021 g narkotinės medžiagos – heroino.

S. I. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent, kad jis 2014 m. liepos 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, romų bendrijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – heroino, po to tą pačią dieną apie 17.30 val. Naugarduko g./Švitrigailos g. sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į tarnybines patalpas, esančias Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje, kur atliktos jo asmens kratos metu buvo rasta ir paimta du folijos lankstinukai bei aštuoni folijos lankstinukai su vatos tamponėliais, kur pagal 2014-09-29 specialisto išvadą Nr. 140-(3732)-IS1-4865 folijos lankstinuke rasta narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,001 g.

V. S. ir E. L. nuteisti už tai, kad jie veikdami grupe pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į gyvenamąsias patalpas, o būtent, kad jie,

2014 m. gegužės 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 8.20 val. iki 19.50 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmeniu, atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur E. L. sulaužius buto Nr. 32 durų spynos užraktą ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įsibrovus į butą, V. S. likus stebėti aplinką, iš buto pagrobė 2 000 litų (579,24 eurų) vertės nešiojamąjį kompiuterį SAMSUNG R530, 1 000 litų (289,62 eurų) vertės nešiojamąjį kompiuterį TOSHIBA, plastikinę taupyklę su 5 litų monetomis bendrai 6 000 litų (1 737,72 eurų) sumai, 100 litų (28,96 eurų) vertės fotoaparatą MINOLTA, 100 litų (28,96 eurų) vertės kietąjį diską, 100 litų (28,96 eurų) vertės elektroninę cigaretę. Tokiu būdu padarė A. S. 9 300 litų (2 693,47 eurų) turtinę žalą;

V. S. ir S. I., nuteisti už tai, kad jie veikdami grupe ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jie:

2014 m. birželio 17 d., apie 14.15 val., veikdami grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje V. S. sugriebė V. G. už kaklo ir smaugė, kol šis prarado sąmonę, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, o S. I. pagrobė V. G. krepšį, kuriame buvo 20 litų (5,79 eurų) vertės maisto produktai, 10 litų (2,90 eurų) vertės piniginė, joje 90 litų (26,07 eurų), LR piliečio pasas, SEB banko kortelė, bei iš kišenės pagrobė 50 litų (14,48 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“, 30 litų (14,48 eurų) vertės raktus nuo aukšto, buto ir kambario, tokiu būdu padarė V. G. 200 litų (57,92 eurų) turtinę žalą;

be to jie, 2014 m. birželio 22 d., apie 12 val., veikdami grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. S. sugriebus A. D. už kaklo ir smaugus, kol šis prarado sąmonę, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, S. I. iš A. D. kišenės ištraukė 30 litų (14,48 eurų) vertės piniginę, kurioje buvo grynieji pinigai 220 litų (63,72 eurų), pensininko pažymėjimas, SWEDBANK banko kortelė, 20 litų (5,79 eurų) vertės nuolaidų kortelės. Tokiu būdu padarė A. D. 270 litų (78,20 eurų) turtinę žalą;

taip pat jie, 2014 m. birželio 26 d., apie 14.30 val., veikdami grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. S. pribėgus prie K. Č., sugriebus ją už kaklo bei smaugus ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, S. I. atėmė iš K. Č. 100 litų (28.96 eurų) vertės rankinę, kurioje buvo 100 litų (28.96 eurų) vertės piniginė su 100 litų (28.96 eurų), raktai nuo buto,700 litų (202,73 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kompensuojamų vaistų knygelė, 100 litų (28.96 eurų) vertės akiniai, 10 litų (2.90 eurų) vertės vilniečio kortelė. Tokiu būdu padarė K. Č. 1 110 litų (321,48 eurų) turtinę žalą;

be to, jie, 2014 m. birželio 29 d., apie 16.30 val., veikdami grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, namo adresu (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės lifto kabinoje V. S. sugriebus A. S. už kaklo ir smaugus, kol ši prarado sąmonę, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis ir padarius A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą (odos nubrozdinimus dešinėje požandikaulinėje srityje ir kaklo priekiniame paviršiuje), S. I. pagrobė iš A. S. 50 litų (14,48 eurų) vertės dirbtinės odos, juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 50 litų (14,48 eurų) vertės piniginė, 240 litų (69,51 eurų) AB SEB banko mokėjimo kortelė MAESTRO, AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, tremtinio pažymėjimas, 4 litų (1,16 eurų) vertės vilniečio kortelė, papildyta 10 litų (2,90 eurų) nuolaidų kortelės: „Mano Rimi", „Gintarinė", „Camelia", „Medus", 30 litų (8,69 vertės) skėtis, 50 litų (14,48 eurų) vertės raktai, 19,28 litų (5,58 eurų) vertės maisto produktai, 10 litų (2,90 eurų) vertės vaistai, tokiu būdu padarė A. S. 463,28 litų (134,18 eurų) turtinę žalą;

taip pat jie, 2014 m. birželio 30 d., apie 15 val., veikdami grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. S. griebus už kaklo V. M., po to sudavus jai smūgį per galvą, dėl to ji prarado sąmonę, tokiu būdu atėmus V. M. galimybę priešintis bei padarius V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą (poodinę kraujosruvą apatinės lūpos-smakro projekcijoje su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą burnos dugno gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairėje požandikaulinėje srityje), S. I. atėmė iš V. M. rankinę, kurioje buvo pinigai 90 litų (26,07 eurų), pensininko pažymėjimas, vilniečio kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, 50 litų (14,48 eurų) mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3310 su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jie padarė V. M. 140 litų (40,55 eurų) turtinę žalą;

V. S. ir V. A. nuteisti už plėšimą grupe įsibrovus į patalpas, o būtent už tai, kad jie,

2014 m. birželio 27 d., apie 21.20 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur V. A. panaudojo fizinį smurtą M. G. atžvilgiu, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą (poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame žande, apatinio žandikaulio kairės pusės srityje krūtinės ląstos dešinėje pusėje, abiejuose žastuose, kairio peties sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje) ir reikalavo pinigų, o jų negavęs V. A. priėjo prie lovoje gulinčio J. A. ir iš jo reikalavo pinigų bei prispaudęs smaugė, kol šis prarado sąmonę bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą (daugybinius odos nubrozdinimus ir įbrėžimus kakle su kraujosruva gerklų minkštuosiuose audiniuose), o V. S. bute ieškojo vertingų daiktų ir su V. A. pagrobė M. G. priklausančius 300 litų (86,89 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 39 litų (11,30 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 5 litų (1,45 eurų) vertės raktą nuo buto, J. A. priklausantį 50 litų (14,48 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, IMEI Nr.(duomenys neskelbtini) su 19 litų (5,50 eurų) vertės SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 20 litų (5,79 eurų) vertės radijo imtuvą ir 45 litus (13,03 euro), tokiu būdu padarė M. G. 344 litų (99,63 eurų) turtinę žalą bei J. A. 95 litų (27,51 eurų) turtinę žalą;

V. S., S. I. ir E. L. nuteisti už tai, kad jie grupe pagrobė svetimą turtą įsibrovę į gyvenamąsias patalpas, o būtent, kad jie:

2014 m. birželio 19 d., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 8.30 val. iki 17.45 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur E. L. sulaužė buto Nr. 15 durų spynos užraktą, V. S. kartu su E. L. įsibrovė į butą, S. I. likus stebėti aplinką, iš buto pagrobė Ž. Š. priklausančius 1 300 litų (atitinkamai 376,51 eurų) vertės nešiojamąjį kompiuterį DELL, 1 000 litų (289,62 eurų) vertės nešiojamąjį kompiuterį ACCER, 800 litų (231,70 eurų) vertės skaitmeninę vaizdo kamerą, bendrai 200 litų (57,92 eurų) vertės moterišką auksinę grandinėlę, auksinius auskarus ir bižuteriją, tokiu būdu padarė Ž. Š. 3 410 litų ( 987,60 eurų) turtinę žalą;

be to, kad jie, 2014 m. birželio 25 d., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14.15 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), E. L. sulaužius buto Nr. 66 durų spynos užraktą ir su S. I. įsibrovus į butą, V. S. likus stebėti aplinką, iš buto pagrobė M. V. priklausančius daiktus: 500 litų (144,81 eurų) vertės moterišką auksinį žiedą su violetinės spalvos akmeniu, 40 litų (11,58 eurų) vertės baltos spalvos karolius, 400 litų (115,85 eurų), Lietuvos Respublikos piliečio pasą išduotą M. V. vardu, 10 litų (2,90 eurų) vertės vilniečio kortelę. Tokiu būdu padarė M. V. 910 litų (263,55 eurų) turtinę žalą;

taip pat, kad jie 2014 m. birželio 28 d., apie 12.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), E. L. sulaužius buto Nr. 3 durų spynos užraktą ir su S. I. įsibrovus į butą, V. S. likus stebėti aplinką, iš buto pagrobė 1 000 litų (289,62 eurų) vertės nešiojamąjį kompiuterį DELL, juvelyrinius dirbinius: 500 litų (144,81 eurų) vertės moterišką platų auksinį vestuvinį žiedą, 130 litų (37,65 eurų) vertės ploną moterišką auksinį žiedą su akutėmis, 130 litų (37,65 eurų) vertės ploną moterišką auksinį žiedą su akutėmis, 220 litų (63,72 eurų) vertės balto aukso auskarus, 140 litų (40.55 eurų) vertės moterišką sagę su perliuku, 100 litų (28.96 eurų) vertės moterišką sagę su 4 Swarovskio kristalais, 160 litų (46,34 eurų) vertės bižuterijos rinkinį, 140 litų (40.55 eurų) vertės bižuterijos rinkinį, bendrai 300 litų (86,89 eurų) vertės smulkios bižuterijos ir sidabrinių dirbinių. Tokiu būdu padarė A. M. 2 850 litų (825,42 eurų) turtinę žalą;

V. S., S. I. ir E. L. nuteisti už plėšimą įsibrovus į patalpas, o būtent, kad jie,

2014 m. liepos 2 d., apie 8 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe, S. I. likus lauke stebėti aplinką, V. S. su E. L. pro neužrakintas buto duris įsibrovė į butą, esantį adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 100 litų (28,96 eurų) vertės kuprinę „Adidas“, 400 litų (115,85 eurų) vertės nešiojamąjį kompiuterį „Siemens“, 100 litų (28,96 eurų) vertės fotoaparatą „Panasonic“, 100 litų (28,96 eurų) vertės fotoaparatą „Nikon“, 50 litų (14,48 eurų) vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, 80 litų (23,17 eurų) vertės du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, 100 litų (28,96 eurų) vertės du modemus „Vodafone“, 70 litų (20,27 eurų) vertės laikrodį. Tokiu būdu padarė G. J. 1 000 litų (289,62 eurų) turtinę žalą;

V. S., S. I. ir E. L. nuteisti už tai, kad jie panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jie

2014 m. liepos 2 d., apie 12 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe, E. L. likus stebėti aplinką, V. S. su S. I. paskui A. V. įėjo į laiptinę, kur V. S. sugriebė A. V. už kaklo ir smaugė, kol šis prarado sąmonę, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, o S. I. pagrobė 10 litų (2.90 eurų) vertės piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, AB SEB Banko mokėjimo kortelė, pensininko pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, 10 litų (2.90 eurų) vertės vilniečio kortelė bei 170 litų (49,24 eurų). Tokiu būdu padarė A. V. 190 litų (55.03 eurų) turtinę žalą;

Taip pat už tai, kad jie neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti atlikti, o būtent, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2014 m. liepos 2 d., apie 12 val., prie adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobus A. V. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, kuriuos E. L. laikė su savimi bei panaudojo 2014 m. liepos 2 d. inicijuodamas ir atlikdamas finansinę operaciją, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti;

Taip pat už tai, kad jie neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2014 m. liepos 2 d., apie 12 val., neteisėtai įgijus A. V. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, t. y. A. V. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, E. L. šiuos duomenis panaudojus, 2014 m. liepos 2 d., 12 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, be A. V. sutikimo inicijavo finansinę operaciją ir iš nukentėjusiojo sąskaitos, esančios AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 3 500 litų (1 013,67 eurų) grynųjų pinigų sumą;

Taip pat, kad jie apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, kad jie veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą savo naudai apgaule, neteisėtai disponuojant svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, įgyti svetimą turtą, 2014 m. liepos 2 d., apie 12 val., AB SEB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be A. V. sutikimo inicijavus ir atlikus finansinę operaciją svetima mokėjimo kortele, išduota A. V., bei panaudojus neteisėtai įgytus tikrus kortelės identifikavimo duomenis, t. y. PIN kodą, taip pateikiant žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, neva turint teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, iš nukentėjusiojo sąskaitos, esančios AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 3 500 litų - atitinkamai 1 013,67 eurų grynųjų pinigų. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą – 3 500 litų - atitinkamai 1 013,67 eurų;

V. S., S. I. ir E. L. nuteisti už tai, kad jie panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jie

2014 m. liepos 7 d., apie 16 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami grupe, S. I. trenkus J. M. ranka per galvą ir dėl to J. M. praradus sąmonę bei tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, V. S. pagrobė 50 litų (14.48 eurų) vertės rankinę, kurioje buvo 50 litų (14.48 eurų) vertės piniginė su 120 litų (34.75 eurų) grynųjų pinigų, pensininko pažymėjimas, AB SEB Banko mokėjimo kortelė, nuolaidų kortelės, 4 litų (1.16 eurų) vertės vilniečio kortelė su 10 litų (2.90 eurų) papildymu, 60 litų (17.38 eurų) vertės mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“, 200 litų (57.92 eurų) vertės du ryšuliai raktų nuo namų ir sodo, NORFOS maišelį su 40 litų (11.58 eurų) vertės maisto produktais, o E. L. nuo kaklo nuėmė 300 litų (86.89 eurų) vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, tokiu būdu padarė J. M. 834 litų (241.54 eurų) turtinę žalą;

V. S., S. I. ir E. L. nuteisti už tai, kad jie pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į gyvenamąsias patalpas, o būtent, kad jie

2014 m. liepos 8 d., apie 11.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas grupe, E. L. sulaužius buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spynos užraktą ir su S. I. įsibrovus į butą, V. S. likus stebėti aplinką, S. I. ir E. L. sulaužius trijų kambarių duris su staktomis, kurių vertė 1 500 litų (434.43 eurų), iš buto pagrobė N. Z. priklausančius 10 000 eurų, 795 litų (230.25 eurų) vertės 15 vnt. butelių su įvairiais alkoholiniais gėrimais, 20 litų (5,79 eurų) vertės moteriškas odines pirštines, 80 litų (23,17 eurų) vertės nenustatyto modelio mobilaus ryšio telefoną, bei Š. V. priklausančius 150 litų (43,44 eurų), 100 litų (28,96 eurų) vertės vyriškus kvepalus, 719 litų (208,24 eurų) vertės vaizdo kamerą SAMSUNG D361, 150 litų (43,44 eurų) vertės kuprinę, 40 litų (11,58 eurų) vertės 4 vienetus vyrišku glaudžių, tokiu būdu padarė N. Z. 35 423 litų (10 259.21 eurų), bei Š. V. 1 159 litų (335.67 eurų) turtinę žalą;

be to, V. S., S. I. ir E. L. nuteisti už svetimo turto sugadinimą, o būtent, kad jie 2014 m. liepos 8 d., apie 11.30 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur E. L. tyčia, vykdydamas bendrą visų bendrininkų sumanymą, sulaužė buto Nr. 37 durų spynos užraktą ir įsibrovus į butą sulaužė trijų kambarių duris su staktomis, kurių vertė 1 500 litų (434.43 eurų), tokiu būdu padarė N. Z. 1 500 litų (434,43 eurų) turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl J. M. apiplėšimo, taip pat vadovavosi netiesioginiai įrodymais, o būtent: 1) kad jo mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties, kuri nėra nurodyta nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje ir neaišku, kokiu atstumu ji veikia; 2) VPK 20141223 suvestine Nr. 1 iš kurios matyti, kad buvo klasomasi V. S., S. I., E. L. pokalbių, iš kurios neaišku nei kas ten kalbėjo, ar tikrai ten jo balsas. Be to, nurodo, kad VPK 20141223 suvestine Nr. 1 teisme netirta, teismui nepateikta, todėl negali būti laikoma įrodymu. Teigia, kad nesant tiesioginių įrodymų, vadovautis vien kitų nuteistųjų nepagrįstais parodymais, teismas negalėjo.

Nesutinka su nusikalstamos veikos, padarytos G. J., kvalifikavimu. Mano, kad nepasitvirtinus aplinkybei, jog nusikalstama veika buvo padaryta grasinant G. J. peiliu, ar, kad G. J. iš viso buvo grasinama, veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad nėra pagrindo tikėti G. J. parodymais, kuris net kelis kartus apsiriko atpažindamas jį apiplėšusius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis 2015 m. spalio 2 d. keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo ir dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl E. L. apeliacinio skundo

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas: kartu su V. S. įvykdžius A. S. turto vagystę, įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje; kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius Ž. Š. turto vagystę įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini); kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius M. V. turto vagystę įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini); kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius A. M. priklausančio turto vagystę, įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius G. J. apiplėšimą įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini); kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius A. V. apiplėšimą, Vilniuje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Taip pat neteisėtai (apiplėšimo metu) įgijus ir laikius A. V. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę bei tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti. Taip pat neteisėtai iniciajavus ir atlikus finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo A. V. tapatybės patvirtinimo duomenis, taip pateikdamas melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę (PIN kodą); kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius J. M. apiplėšimą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini); kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius didelės vertės turto, priklausančio N. Z. ir Š. V. turo vagystę įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 23. Taip pat vagystės metu sugadinus N. Z. priklausantį turtą.

Nurodo, kad nei ikiteisminio nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta nei vieno fakto, patvirtinančio jo dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo dalyvavimo nusikaltimuose nepatvirtino nei vienas nukentėjusysis. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik nuteistųjų V. S. ir S. I. parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais.

Priešingai nei teigiama E. L. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas dėl E. L. inkriminuotų veikų, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė pagrįstą išvadą, kad E. L. kaltė dėl A. S., Ž. Š., M. V., A. M. turto vagystės įsibrovus į patalpą, G. J. turto pagrobimo įsibrovus į patalpą, A. V. apiplėšimo, neteisėto disponavimo A. V. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo, sukčiavimo, J. M. apiplėšimo, N. Z. didelės vertės turto vagystės įsibrovus į patalpą bei turto sugadinimo, yra neginčijamai įrodyta, įvertinus įrodymų visumą.

Tačiau pritartina skundo argumentui, kad G. J. turto pagrobimas turi būti perkvalifikuotas iš kvalifikuoto plėšimo į vagystę įsibrovus į patalpą.

Nors nuteistojo E. L. parodymai dėl dalyvavimo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas viso proceso metu buvo nuoseklūs, tačiau jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl vertinami kaip neįtikinama gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl to šie parodymai atmetami.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistojo V. S. ir S. I. parodymai nepagrįstai vertinami kaip nepatikimi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistieji V. S. ir S. I. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, atlikdami parodymų patikrinimą vietoje ir teisme davė nuoseklius, sutampančius ir detalius parodymus, paaiškino kokius konkrečius veiksmus aukščiau išvardintų nusikaltimų metu atliko būtent E. L.. Taip pat pažymėtina, kad vien subjektyvus, niekuo nepagrįstas nesutikimas su V. S. ir S. I. parodymais nėra pagrindas pripažinti juos nepatikimais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji V. S. ir S. I. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus dėl E. L. veiksmų, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jų parodymais. Taip pat jokių objektyvių duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones dėl V. S. ir S. I. parodymų teisingumo, nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

Taigi, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nuteistojo E. L. versiją, kad jis kartu su V. S. nėra įvykdęs A. S. turto vagystės, įsibraunant į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paneigia nuteistojo V. S. parodymai. V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino įvykdęs vagystę iš (duomenys neskelbtini)esančio buto Nr. 32. kartu su E. L. ir trečiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nurodė, kad būtent E. L. nuvedė iki šio namo. Pakilus liftu, E. L. paskambino į buto Nr. 32 duris, o kai niekas neatidarė, pastarasis išsitraukė su savimi atsineštą slankiojamąjį raktą, atsuktuvą ir pradėjo laužti durų spynos atraktą. Išlaužęs spynos atraktą, šis įėjo į vidų, jis įėjo paskui, o trečiasis liko laiptinėje stebėti aplinką, kad niekas neateitų. Bute jis surado taupyklę, kurioje buvo monetos po 5 litus, galimai apie 6000 litų, E. L. surado bei sukrovė kitus daiktus, porą nešiojamųjų kompiuterių, juvelyrinių dirbinių, tiksliai kokių ir už kokią sumą negali įvardyti, fotoaparatą, berods, alkoholinių gėrimų. Į ką tiksliai E. L. sudėjo surastus daiktus, nepamena, galimai į kuprinę, po ko jie išėjo. Su pagrobtais daiktais tą pačią dieną, truputį vėliau, trise nuvažiavo į lombardą, esantį Konstitucijos prospekte prie Universalinės parduotuvės ir jis vienas juos nunešė ir pridavė be dokumentų. Duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 5-9) bei teisme (t. 12, b. l. 139). Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad E. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. turto vagystės.

E. L. nurodytą versiją, kad jis nedalyvavo kartu su S. I. ir V. S. 2014 m. birželio 19 d. laikotarpiu nuo 8.30 iki 17.45 val. įvykdžius Ž. Š. turto vagystę įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), visų pirma paneigia nuteistųjų S. I. ir V. S. sutampantys ir nuoseklūs parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasiūlė apvogti E. L.. Jie su S. I. nuvyko į Fabijoniškių rajoną, kur E. L. parodė vietą, netoli Vilniaus miesto apylinkės teismo pastato, kur slėpė įsilaužimui naudojamus įrankius. E. L. paėmė įrankius ir visi kartu nuėjo pradžioje į Fabijoniškių rajoną už prekybos centro „IKI“, priešais Senukų prekybos centrą, pro vaikų darželį, kažkur kiemuose. Namo tiksliai nurodyti negali. E. L. užėjo vienas ir neužilgo sugrįžo, sakydamas, kad jam nepavyko bei pasakė, kad yra kitas butas. Tuomet E. L. juos nuvedė į Šeškinės rajoną. Jie nuėjo pro Senukų prekybos centrą, per šalia esantį lauką, priešais mokyklą. Priėję prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Laiptais pakilo iki buto Nr. 15. E. L. paskambino į buto duris, o kai niekas neatidarė durų, išlaužė durų spynos atraktą ir pateko į vidų, jis paskui, o S. I. liko laiptinėje stebėti aplinką. Jis rado kažkokius popierius-dokumentus, o E. L. paėmė kompiuterius, skaitmeninę kamerą, juvelyrinius dirbinius, pinigus. Po to jie pasišalino ir vėl nuvažiavo į lombardą, esantį Konstitucijos prospekte prie Universalinės parduotuvės, kur jis vėl pridavė visus pagrobtus daiktus, o pinigus pasidalino po lygiai (t. 7, b. l. 116-117, 121-125, 171-172, t. 8, b. l. 1-3, 32-39). Parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 5-6, 10-15) ir teisme (t. 12, b. l. 140). S. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai įtarime nurodytą dieną, 2014-06-19. apie 16.00 val. susitiko su E. L., kuris pasiūlė eiti apvogti butą. Su jais kartu buvo ir V. S.. E. L. juos vedė ir jie kartu nuėjo pradžioje į Fabijoniškių rajoną už prekybos centro „IKI“ priešais Senukų prekybos centrą, pro vaikų darželį kažkur kiemuose. E. L. užėjo vienas ir neužilgo sugrįžo, sakydamas, kad jam nepavyko. Tuomet jis juos nuvedė į Šeškinės rajoną, pro Senukų prekybos centrą, per šalia esantį lauką, priešais mokyklą. Namas į kurį jie pateko yra (duomenys neskelbtini). Namo laiptinė rakinama surenkant kodą, kurį jie surado užrašytą prie įėjimo į laiptinę. Laiptais kilo aukštyn, E. L. rado butą Nr. 15, kurio durys jam tiko laužymui. E. L. ilgai skambino į buto duris, o kai niekas neatidarė durų, išlaužė durų spynos atraktą ir pateko į vidų, V. S. paskui jį, o jis liko laiptinėje stebėti aplinką. Iš buto išneštus daiktus nunešė į lombardą (t. 9, b. l. 99-100, 104-107, 141-143, 164-168 ). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 144-147) ir teisme (t. 12, b. l. 140). E. L. kartu su S. I. ir V. S. įvykdžius šią vagystę patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK tyrėjo V. B. tarnybinis pranešimas, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo išanalizuota E. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikia UAB „TELE2“, išklotinė ir nustatyta, kad 2014 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 10,47 val. iki 11,45 val. E. L. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie UAB „Tele2“ bazinės stoties Nr. 026C, veikiančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri randasi šalia įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje (t. 5, b. l. 139-140). 2014-07-08 daiktų paėmimo protokolas, iš kurio matyti, kad po sulaikymo iš įtariamojo E. L. greta kitų daiktų rastas bei paimtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 76). Pažymėtina, kad apeliantas nesutikdamas, kad jo naudojamo mobiliojo ryšio išklotine gali būti grindžiama kaltė, šį įrodymą vertina atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Vertinant šios išklotinės duomenis, kartu su nuteistųjų S. I. ir V. S. parodymais, daroma išvada, kad ja pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai, nes ji patvirtina nuteistųjų S. I. ir V. S. parodymus dėl E. L. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad E. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl Ž. Š. turto vagystės.

E. L. nurodytą versiją, kad jis nedalyvavo kartu su S. I. ir V. S. 2014 m. birželio 25 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 13 val. iki 14.15 val., pagrobiant M. V. turtą, įsibrovus į butą Nr. 66, paneigia nuteistųjų S. I. ir V. S. sutampantys ir nuoseklūs parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai įtarime nurodytą dieną, E. L. vėl pasiūlė trise apvogti butą ir jie su S. I. sutiko. Sutartu laiku susitiko su E. L. ir nuėjo pasiimti jo slepiamų įsilaužymo įrankių. Jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl tiksliai įvykio aplinkybių nurodyti negali. Nepamena tiksliai, kaip jie pateko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo numerį matė parodymų patikrinimo vietoje metu. Analogiškai kaip ir pirmus kartus pateko į laiptinę, po ko pakilo prie buto Nr. 66, buto numerį matė parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaip ir prieš tai E. L. paskambino į duris, o kai niekas durų neatidarė, sulaužė durų spynos atraktą ir pateko į butą. Šį kartą su E. L. į butą įėjo S. I., o jis liko stebėti aplinką. Ką šie rado bute, jis nežino. Kaip visada nuvažiavo į lombardą (t. 7, b. l. 116-117, 121-125, 171-172, t. 8, b. l. 1-3, 32-39). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 5-6, 15-17) ir teisme (t. 12, b. l. 140). S. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai įtarime nurodytą dieną, apie 12 val. E. L. vėl pasiūlė eiti ir apvogti kokį nors butą. Jis ir V. S. sutiko. Sutartu laiku jie susitiko su E. L. ir nuvyko į Šeškinės rajoną, kur kaip ir pirmą kartą ėjo pro namo laiptinės, kol rado ant vienos užrašytą įėjimo kodą. Tai buvo (duomenys neskelbtini) namas. Atidarę laiptinės duris kilo aukštais, kol surado E. L. tinkamas buto Nr. 66 duris. Kaip ir prieš tai E. L. paskambino į duris, o kai niekas durų neatidarė, sulaužė durų spynos atraktą ir pateko į butą. Šį kartą su E. L. į butą įėjo jis, o V. S. liko stebėti aplinką. Jam įėjus į butą E. L. pasakė, kad čia dviem nėra ką veikti ir pasiūlė eiti ir palaukti laiptinėje, nes V. S. buvo narkotiniame apsvaigime ir galėjo nepamatyti einančių asmenų, todėl jis išėjo ir kartu su V. S. laukė E. L.. Ką E. L. rado bute, tiksliai pasakyti negali, nes išėjęs jis parodė tik 40 litų ir kelis juvelyrinius dirbinius. Kaip ir prieš tai, pavogtus daiktus nuvežė į lombardą (t. 9, b. l. 99-100, 104-107, 141-143, 164-168). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 144-145,148-149) ir teisme (t. 12, b. l. 144). Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad E. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. M. turto vagystės.

E. L. nurodytą versiją, kad jis nedalyvavo kartu su S. I. ir V. S. 2014 m. birželio 28 d., 12.30 val., jiems Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobiant A. M. turtą, įsibrovus į butą Nr. 3, taip pat paneigia nuteistųjų S. I. ir V. S. sutampantys ir nuoseklūs parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2014 m. birželio 28 d. E. L. vėl pasiūlė apvogti butą. Vėl trise sutartu laiku susitiko bei E. L. nuvedė į Viršuliškių mikrorajoną. E. L. atvedė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pateko į laiptinę, bei prie buto Nr. 3. E. L. paskambino į buto duris, o kai niekas neatidarė, tai kaip visada sulaužė buto durų atraktą ir taip pateko į butą, kartu su juo į butą užėjo S. I., o jis liko laiptinėje stebėti aplinką. Ką šie bute rado tiksliai nurodyti negali, berods, kompiuterį ir papuošalus. Vogtus daiktus nunešė į lombardą (t. 7, b. l. 116-117, 121-125, 171-172, t. 8, b. l. 1-3, 32-39). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 5-6, 17-18) ir teisme (t. 12, b. l. 141). Nuteistasis S. I. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai 2014 m. birželio 28 d. E. L. vėl pasiūlė apvogti butą. E. L. šį kartą juos nuvedė į Viršuliškių mikrorajoną. Kartu su E. L. atėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip ir pirmus kartus pateko į laiptinę suradę įėjimo kodą ir jį surinkę, pirmajame aukšte tiesiai priešais įėjimą buto Nr. 3 duris tiko laužti, todėl E. L. paskambino į duris, o kai niekas neatidarė, tai kaip visada sulaužė buto durų atraktą ir taip pateko į butą, jis kartu įėjo į butą, tačiau niekur nevaikščiojo, o prie įėjimo durų laukė E. L., o V. S. liko stebėti aplinką. Bute E. L. rado, berods, kompiuterį ir papuošalus. Šiuos daiktus nuvežė į lombardą. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 144-145, 150-151) ir teisme (t. 12, b. l. 144). Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad E. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. M. turto vagystės.

E. L. nurodytą versiją, kad jis nedalyvavo kartu su S. I. ir V. S. grobiant turtą 2014 m. liepos 2 d., apie 8 val., įsibrovus pro neužrakintas buto duris į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat paneigia nuteistųjų S. I. ir V. S. sutampantys ir nuoseklūs parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei nukentėjusiojo G. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiojo parodymais nustatė patį turto pagrobimo faktą, o E. L. dalyvavimą darant nagrinėjamą nusikaltimą, grindė nusikaltimo bendrininkų S. I. ir V. S. parodymais. G. J. asmenų atpažinimo protokolais teismas nesirėmė ir E. L. kaltės negrindė. V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2014 m. liepos 2 d. apie 8 val. narkotinėms medžiagoms reikėjo pinigų. Prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. I. pamatęs savo pažįstamą asmenį pasakė, kad žino butą, kuriame galima rasti vertingų daiktų. Buto durys buvo neužrakintos ir jie su E. L. įėjo bei viename iš kambarių pamatė miegantį jaunuolį. Jie pradėjo rinkti daiktus ir išgirdo, kad vaikinas pabudęs ir pamatęs juos lietuviškai paklausė, ką jie ten veikia. Jis jam pasakė, kad šis nusisuktų į pagalvę ir viskas bus gerai. Jokių ginklų, peilių, ar kokių kitokių daiktų jie neturėjo ir jam negrasino. Visus daiktus sudėjo į bute surastą kuprinę bei iš ten pasišalino. Iš buto paėmė nešiojamąjį kompiuterį, fotoaparatus, mobilaus ryšio telefonus, modemus, elektrošoką. Visus daiktus kartu nuvežė į Kalvarijų turgų ir pardavė (t. 7, b. l. 116-117, 121-125, 171-172; t. 8, b. l. 1-3, 32-39). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 126-129, 133-135) ir teisme (t. 12, b. l. 142). S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2014 m. liepos 2 d. apie 8 val. reikėjo pinigų ir jis prisiminė butą, kuriame buvo buvęs pas pažįstamą R. B.. Nuvykę ten pamatė, kad R. B. išvažiavo į darbą, nuėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jis liko prie laiptinės, o V. S. ir E. L. nuėjo butą Nr. 33, iš kur galimai po kokių 10 minučių grįžo nešini kuprinę, kurioje buvo nešiojamasis kompiuteris, fotoaparatai, mobilaus ryšio telefonai, modemai, laikrodis. Visus daiktus kartu nuvežė į Kalvarijų turgų ir pardavė (t. 9, b. l. 99-100, 104-107, 141-143, 164-168). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 108-111) ir teisme (t. 12, b. l. 144). Taigi, tiek V. S., tiek S. I. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. J. apiplėšė kartu su E. L., butą nurodė S. I., kuris liko stebėti aplinką, o į neužrakintą butą nuėjo V. S. ir E. L.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis G. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad bute buvo du asmenys, iš kurių vienas liepė nusisukti į sieną ir tylėti, o vėliau abu rinko daiktus. Be to, G. J. abu kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bute buvusiems nuteistiesiems išėjus iš buto, jis iš karto išbėgo į laiptinę ir pro joje esantį langą (iš laiptinės vaizdas į (duomenys neskelbtini) gatvę) pamatė, kaip du vyrai buvę bute ir dar vienas vyras kartu su jais nuėjo link prekybos centro „Maxima". Taigi, nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina aplinkybę, kad jo apiplėšime dalyvavo ne du, o trys asmenys. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. L. kartu su S. I. ir V. S. dalyvavo vykdant turto pagrobimą įsibrovus į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Apylinkės teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog plėšimo metu nebuvo panaudotas peilis.

Apeliantas nurodo, kad G. J. apiplėšimas turėtų būti perkvalifikuotas iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.

Plėšimas nuo turto pagrobimo vagystės būdu skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti naudoja fizinį ar psichinį smurtą (grasinimą tuoj pat jį panaudoti) arba kitaip atima galimybę priešintis. Plėšimą kvalifikuojantis požymis: įsibrovimas į patalpą, nešaunamojo ginklo, peilio arba kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Kaltinime turi būti nurodyta ne tik plėšimą kvalifikuojantis požymis, bet ir plėšimo įvykdymo būdas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Minėta, kad apylinkės teismas pašalino aplinkybę dėl plėšimo metu panaudoto peilio, prokuroras kaltinimo netikslino, kito plėšimo būdo nenurodė. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos teisme tik prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymu, laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Taigi, nesant prokuroro prašymo, apygardos teismas, net ir pranešęs kaltinamiems asmenims iš anksto, neturi procesinės galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių. Priešingu atveju būtų pažeistos nagrinėjimo teisme ribos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, esant įrodytam faktui, kad V. S., S. I. ir E. L. 2014 m. liepos 2 d., apie 8 val. įsibrovę į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, G. J. priklausantį 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės turtą, tačiau nesant pareikštame kaltinime dėl svetimo turto pagrobimo plėšimo būdu, nurodytų plėšimo sudėties požymių, pranešus kaltinamiem asmenims apie galimybę perkvalifikuoti jų įvykdytą nusikalstamą veiką - ši E. L. bei, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, ir V. S., S. I. įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, t. y. vagystę įsibraunant į patalpą (BPK 256 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 3 dalis). Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nuosprendyje išdėstytos neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

E. L. nurodytą versiją, kad jis nedalyvavo kartu su S. I. ir V. S. A. V. plėšime (BK 180 straipsnio 1 dalis), neteisėtame A. V. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijime, laikyme ir neteisėtos finansinės operacijos atlikime bei sukčiavime (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) taip pat paneigia nuteistųjų S. I. ir V. S. sutampantys ir nuoseklūs parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jį apiplėšė trys asmenys (t. 5, b. l. 6, 14, 22-23) bei A. V. AB SEB banko mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaita laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2014-07-04, kurioje nurodyta, kad 2014-07-02 bankomate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš A. V. sąskaitos buvo nuimti grynieji pinigai 2000 litų, 1000 lito ir 500 litų sumomis (t. 5, b. l. 12-13, 18). V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d., po G. J. plėšimo, grįžę iš taboro, galimai apie 12 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, pamatė kažkokį pagyvenusį vyriškį ir nuėjo trise paskui jį. Priėjus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), E. L. kiek atsiliko, bet vėliau priėjo, o jie su S. I. nuėjo toliau paskui vyriškį ir prie įėjimo į laiptinę, jis sugriebė vyriškiui už kaklo, ranką sulenkdamas per alkūnę ir vidine rankos dalimi užspaudė miego arteriją, kol vyriškis prarado sąmonę. Vyriškį paguldė ant žemės, o S. I. iš vyriškio kišenės ištraukė piniginę. Vėliau S. I. atidarė piniginę ir iš jos ištraukė pinigus – galimai 170 litų. Piniginėje dar buvo SEB banko kortelė ir prie jos lapelis su PIN kodu. Toje pačioje gatvėje esančiame bankomate E. L. patikrino banko kortelę ir nuo jos per kelis kartus nuėmė pinigus. Tikslios sumos nurodyti negali, nepamena, bet pinigus pasidalino po lygiai (t. 7, b. l. 116-117, 121-125, 171-172, t. 8, b. l. 1-3, 32-39). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 126-128, 147-149) ir teisme (t. 12, b. l. 142). S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 2 d., grįžę iš taboro, galimai apie 12 val., prie prekybos centro, kurio tiksliai nepamena, jis pamatė kažkokį pagyvenusį vyriškį ir jie trise nuėjo paskui bei kiek paėję prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jie visi nuėjo prie įėjimo į laiptinę, kur V. S. sugriebė vyriškiui už kaklo ir pradėjo smaugti, o jis iš kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo pinigai – galimai 170 litų, kuriuos jis paėmė, o piniginę padavė E. L.. Piniginėje buvo SEB banko kortelė. Kadangi V. S. vyriškį sekė, tai matė, jį renkant PIN kodą ir jį žinojo, todėl visi nuėjo prie prekybos centro „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. L., SEB bankomate nuėmė nuo vyriškio sąskaitos 3 500 litų. Pinigus pasidalino po lygiai (t. , b. l. ). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 108-111, 123) ir teisme (t. 12, b. l. 144-145). Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad A. V. apiplėšime dalyvavo trys asmenys. Tarp jų ir apeliantas E. L.. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad E. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl A. V. apiplėšimo ir neteisėto A. V. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimo bei laikymą pagal BK 214 straipsnį.

Taip pat E. L. pagrįstai pripažintas kaltu dėl neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo ir atlikimo, panaudojant A. V. elektroninės mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (BK 215 straipsnio 1 dalis) bei sukčiavime (svetimo turto įgijimo apgaule) (BK 182 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, A. V. AB SEB banko mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaita laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2014-07-04, kurioje nurodyta, kad 2014-07-02 bankomate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš A. V. sąskaitos buvo nuimti grynieji pinigai 2000 litų, 1000 lito ir 500 litų sumomis (t. 5, b. l. 12-13, 18). Tai, kad šiuos pinigus nuėmė ir pasidalino A. V. apiplėšime dalyvavę asmenys, patvirtino nuteistieji S. I. ir V. S.. Taigi, pagal bylos aplinkybes neabejotina, kad nusikaltimo bendravykdytojai ne tik neteisėtu būdu (plėšimo) įgijo ir laikė svetimą elektroninę priemonę, bet ir panaudodami elektroninę A. V. mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), pateikė save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją ir iš bankomato nusiėmė A. V. priklausančius pinigus.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, kuris pasireiškia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimą kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą panaudojant tokius duomenis. Būtinasis veikos požymis apgaulė pasisavinant svetimą turtą, kuris pasireiškė tuo, kad nusikaltimo bendravykdytojai, panaudodami elektroninę A. V. mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), pateikė save kaip teisėtus mokėjimo priemonės naudotojus ir iš bankomato nusiėmė A. V. priklausančius pinigus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtas finansinės operacijos atlikimas svetima elektronine mokėjimo priemone (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir svetimo turto įgijimas apgaule (BK 182 straipsnio 1 dalis) padaromi idealiąja sutaptimi, o neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo kortelės įgijimas (BK 214 straipsnio 1 dalis) padaromas realiąja sutaptimi kitų minėtų veikų atžvilgiu (BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-28/2009). Kadangi veikiant nusikalstamai buvo ne tik neteisėtai įgyta ir laikoma svetima elektroninė mokėjimo priemonė bei jos naudotojo tapatybės duomenys, bet ja bei minėtais duomenimis pasinaudojant buvo apgaulės būdu įgytas svetimas turtas, tai nuteistųjų nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

E. L. nurodytą versiją, kad jis nedalyvavo kartu su S. I. ir V. S. J. M. apiplėšime, 2014 m. liepos 7 d., apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (BK 180 straipsnio 1 dalis) taip pat paneigia nuteistųjų S. I. ir V. S. sutampantys ir nuoseklūs parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jį apiplėšė trys asmenys bei bylos rašytinė medžiaga. V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2014 m. liepos 7 d., apie 16 val., prekybos centro „Norfa“, Karoliniškių rajone pamatė kažkokią pagyvenusią moteriškę ir jis su S. I. ir E. L. nuėjo paskui ją iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prie arkos jie pribėgo prie moteriškės ir jis paėmė jai už kaklo, ranką sulenkdamas per alkūnę ir vidine rankos dalimi užspaudė miego arteriją, kol moteriškė prarado sąmonę, po ko šią paguldė ant žemės, S. I. paėmė rankinę, o E. L. nuplėšė nuo kaklo grandinėlę. Vėliau apžiūrėjo rankinės turinį. Ten buvo pinigai, galimai 120 litų, pensininko pažymėjimas, AB SEB Banko mokėjimo kortelė, vilniečio kortelė, mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“, raktai, maisto produktai. Grandinėlę S. I. su savo dokumentais pridavė lombarde Savanorių pr.. Pinigus jie pasidalino po lygiai, o kitus daiktus su rankine pasiėmė E. L. (t. 7, b. l. 116-117, 121-125, 171-172; t. 8, b. l. 1-3, 32-39). Parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 126-129, 144-146) ir teisme (t. 12, b. l. 143). S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2014 m. liepos 7 d., apie 16 val., prie prekybos centro „NORFA“, V. S. pamatė kažkokią pagyvenusią moteriškę ir jie trise nuėjo paskui bei kiek paėję prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie visi trys prie namo arkos pribėgo prie moteriškės, kur V. S. pradėjo smaugti, o jis paėmė rankinę, kurioje buvo pinigai, galimai 120 litų, pensininko pažymėjimas, AB SEB Banko mokėjimo kortelė, vilniečio kortelė, mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“, raktai, maisto produktais. E. L. nuo kaklo nuėmė auksinę grandinėlę. Grandinėlę pridavė lombarde (t. 12, b. l. 145). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 108-110) ir teisme (t. b. l. 121-122). V. S. ir S. I. parodymus, kad E. L. dalyvavo apiplėšiant J. M. patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK SUV 2014 m. gruodžio 23 d. suvestinė Nr. 1, iš kurios matyti, kad buvo klausomasi įtariamųjų V. S., S. I., E. L. pokalbių. Užfiksuota, kad 2014 m. liepos 7 d., 15.55 val., 16.03 val., 16.05 val. pokalbių metu, susiskambinant telefonų numeriais Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo aptarinėjama nusikalstama veika, bei, kad jie buvo naudojami toje pačioje mobilaus ryšio bazinėje stotyje, kaip ir nusikaltimo padarymo vieta (t. 3, b. l. 136-138). 2014 m. liepos 8 d. daiktų poėmio protokolais nustatyta, kad po sulaikymo: iš įtariamojo V. S. paimtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 92); iš įtariamojo S. I. paimtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 68); iš įtariamojo E. L. paimtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 76). Apelianto argumentas, kad teismas negalėjo remtis netiesioginiais įrodymais - mobiliojo ryšio bazinės stoties duomenimis, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso taisyklės neįtvirtina reikalavimo kaltę pagrįsti tik tiesioginiais įrodymais, o jų nesant, draudimo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi svarbu, kad įrodymai, tegul tai būna netiesioginiai įrodymai, patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Juo labiau kad, pagal nukentėjusiosios parodymus, plėšimas buvo įvykdytas būtent tuo metu, kai mobiliojo ryšio bazinėje stotyse buvo užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai kontaktai. Pagal nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimus prie bazinių stočių buvo nustatytas ne tik jų buvimas įvykio vietoje. Nuteistųjų naudojimąsi atitinkamais telefonų numeriais patvirtino sulaikymų metu paimti ir per apžiūras surinkti duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys.

Atmetamas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas negalėjo minėtos 2014 m. gruodžio 23 d. suvestinės (t. 3, b. l. 136-138) pripažinti įrodymu, nes ji nebuvo teismui pateikta ir ištirta. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Visų pirma pažymėtina, kad leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas (t. 3, b. l. 127), todėl tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šių veiksmų atlikimui, todėl papildomai tikrinti šių duomenų baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ir abejoti jų leistinumu nėra pagrindo. Antra, BPK 290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teismo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviams prašant neskelbti bylos medžiagos, remiantis BPK 290 straipsnio 3 dalimi, apsiribota dokumentų tarp jų ir 2014 m. gruodžio 23 d. suvestinės, išvardijimu (t. 12, b. l. 147). Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, suvestinė teismo posėdyje buvo ištirta ir įvertinta bei aptarta priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, kaip minėta, apeliantą padarius minėtą nusikaltimą patvirtina ir kiti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti duomenys, t. y. nuteistųjų V. S. ir S. I. parodymai, kitą dieną po padaryto nusikaltimo visų trijų nuteistųjų sulaikymo protokolai, iš kurių matyti, jog sulaikymo metu iš nuteistųjų paimtų mobiliojo ryšio telefonų numeriai yra tie patys, kurie užfiksuoti suvestinėje, kita bylos rašytinė medžiaga. Taigi, tai, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Pažymėtina ir tai, kad teismai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įrodymus vertina kaip visumą, nesuteikdami prioriteto jokiai įrodymų rūšiai. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo E. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką pagrįsta teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais, visi jie aptarti ir įvertinti, pirmosios instancijos teisme kelta gynybos versija motyvuotai atmesta, įrodymų visuma patvirtina, kad E. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl J. M. apiplėšimo.

E. L. nurodytą versiją, kad jis nedalyvavo kartu su S. I. ir Viačeslavu pagrobiant N. Z., Š. V. ir sugadinant N. Z. turtą, įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, 2014 m. liepos 8 d., apie 11.30 val., esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat paneigia nuteistųjų S. I. ir V. S. sutampantys ir nuoseklūs parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. V. S. ir S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2014 m. liepos 8 d. S. I. pasiūlė apvogti butą, esantį Fabijoniškių rajone, (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau nuomojosi kambarį. S. I. stebėjo aplinką, o E. L. išlaužus buto durų spynos užraktą. Į buto vidų iš pradžių įėjo E. L. ir S. I.. V. S. liko stebėti aplinką. V. S. tiksliai išvardinti iš buto išneštų daiktų negalėjo, nes jam parodė tik daug butelių alkoholinių gėrimų, kuriuos pridavė į lombardą. V. I. nurodė, kad E. L. taip pat išlaužė ir vidines buto duris, nes kambarių durys buvo užrakintos, bute jie rado daug butelių įvairių alkoholinių gėrimų, skaitmeninę kamerą bei kuprinę į kurią sukrovė dalį alkoholinių gėrimų, kitą dalį sudėjo į jo kuprinę. Alkoholinius gėrimus, pridavė į lombardą, esantį Konstitucijos prospekte prie Universalinės parduotuvės. Pinigus pasidalino po lygiai. Abu savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme. Teisme papildomai nurodė, kad 10 000 eurų neėmė ir negali pasakyti ar jie ten buvo, ar nebuvo (t. 12, b. l. 143, 145). Turto pagrobimo bei sugadinimo faktą patvirtina ir nukentėjusiųjų N. Z. bei Š. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įvykio vietos apžiūra. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad E. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl N. Z. turto vagystės.

Taip pat Apeliantas nesutinka ir dėl N. Z. turto vagystės kvalifikavimu. Nurodo, kad N. Z. neįrodė, kad ji turėjo 10 000 eurų, nepateikė šį faktą patvirtinančių įrodymų. Apklausiama teisme N. Z. nurodė, kad jai pinigus buvo paskolinusi pažįstama I. C., kuriuos po vagystės turėjo grąžinti ir skolai grąžinti 2014 m. rugsėjo 11 d. iš banko pasiėmė paskolą.

Siekiant išsiaiškinti su šia nusikalstama veika susijusias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atliko byloje dalinį įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusiąją N. Z., kuri patvirtino savo parodymus duotus pirmosios instancijos teisme ir nurodė, kad 10 000 eurų buvo padėti spintoje didžiajame kambaryje. Spintoje esančiame bare po vagystės buvo viskas išmėtyta, voke, kuriame buvo pavogti pinigai, gulėjo kvitai, patvirtinantys sumokėtus mokesčius už butą. Tame voke ir buvo pinigai. Nurodė, kad ji visą laiką dirbo dviejuose darbuose ir visada turi pinigų. 2014 m., apie gegužės mėnesį, iš I. C. pasiskolino pinigų kambariui nusipirkti. Po vagystės paėmė 10 000 eurų paskolą. Pinigai buvo įvairaus nominalo kupiūromis: 20 ir 50. Nukentėjusioji teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 11 d. Kredito sutartį Nr. 14A1418212044-F3, sudarytą tarp jos ir AB SEB banko. Sutartyje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo suteikta 35 000 Lt paskola pirkti būstą. Taip pat teisme apklausta liudytoja I. C., kuri parodė, jog N. Z. 2014 m. balandžio 5 d. paskolino 10 000 eurų, kuriuos ji žadėjo metų pabaigoje atiduoti. Pinigai buvo 50 nominalo kupiūromis. Žino, kad buvo apvogtas N. Z. butas. Pinigus jai N. Z. gražino.

Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios N. Z. parodymais, kad 2014 m. liepos 8 d. sulaužius jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų staktas bei spynas ir įsibrovus į butą, buvo pagrobti jai priklausantys 10 000 eurų ir kt. kaltinime nurodyti daiktai, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina liudytojos I. C. parodymai bei į bylą pateikta 2014 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartis, įvykio vietos apžiūros protokolas, nuteistųjų S. I. ir V. S. parodymai, kad būtent E. L. išlaužė šio buto kambarių duris bei staktas ir bute ieškojo vogtinų daiktų, kad jie visi nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigę ir netikrino, ką kiekvienas iš jų iš N. Z. buto išsinešė, todėl kuris nors iš bendrininkų turėjo galimybę pagrobti nurodytą grynųjų pinigų sumą. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas nuteistieji E. L., S. I. bei V. S., po vagystės paliko N. Z. būstą nesaugų, neužrakintą, į kurį bet kas po to galėjo patekti, todėl yra atsakingi už bendrus nusikalstamus veiksmus ir už šių veiksmų pasekmes.

Dėl bausmių

Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Dėl E. L.

Apygardos teismui perkvalifikavus 2014 m. liepos 2 d. įvykdytą nusikaltimą (nukentėjo G. J.) iš BK 180 straipsnio 2 d. į BK 178 straipsnio 2 d. turi būti peržiūrėta ir paskirta bausmė. Atsižvelgiant į pirmos instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad: E. L. įvykdė 12 nusikalstamų veikų, iš kurių 2 priskiriamos sunkiems, 8 – apysunkiems, 2 - nesunkiems nusikaltimams; nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); psichikos sveikatos centre nuteistasis nesigydė (t. 10, b. l. 62); Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį nuo 2003-05-22 iki 2003-06-05, diagnozė - abstinensijos būklė esant priklausomybei nuo opioidų (t. 10, b. l. 63); į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, bet 2010-07-21 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. kabinetą, išvada – narkotikų vartojimas (opijatai) (t. 10, b. l. 64); baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 27-31), teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2014 m. gegužės 29 d., prieš priimant skundžiamą nuosprendį (paskirta bauda), t. y. nusikalstamas veikas darė tiek ankstesnės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek po nuosprendžio priėmimo. Įvertinęs visumą skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, apygardos teismas sprendžia, kad prieš tai skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko, kaltininkas teigiamų išvadų nepadarė, todėl apylinkės teismo išvada, kad E. L. turi būti skiriama griežčiausia sankcijose, už padarytus nusikaltimus numatyta bausmės rūšis laisvės atėmimas, kuris turi būti atliktas realiai.

Atsižvelgiant į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, E. L. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bendrintina dalinio sudėjimo būdu.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už padarytus nusikaltimus paskirtų bausmių dydžius į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalį į 178 straipsnio 2 dalį (už 6 nusikaltimus paskirtos 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės, už 2 - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, už 3 – 2 metų laisvės atėmimo bausmės, už 1 – 2 metų laisvės atėmimo bausmė (subendrinta apėmimo būdu), už 1 – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta apėmimo būdu)), į padarytų nusikaltimų skaičių (12), jų pobūdį (darantys didelę žalą visuomenei), rūšį sprendžiama, kad nors paskirta švelnesnė bausmė perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirti švelnesnę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu galutinė laisvės atėmimo bausmė, nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir bus pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Dėl V. S.

V. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir skirti minimalų laisvės atėmimo terminą.

Byloje nustatyta, kad V. S. nuteistas už 29 nusikaltimus, iš kurių: 4 priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai; 23 – apysunkių nusikaltimų kategorijai; 2 – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dalis nusikaltimų padaryti idealiąja ir realiąja sutaptimi. Didžiąja dalimi nusikaltimų pasikėsinta į nuosavybę, 14 iš jų įvykdyti plėšimo būdu, plėšimo metu nukentėjusiesiems galimybė priešintis būdavo atimama gyvybei pavojingu būdu, dažniausiai juos smaugiant iki sąmonės netekimo arba suduodant smūgius į galvą. Nukentėjusiuosius beveik visais atvejais smaugdavo V. S.. Dalis nusikaltimų įvykdyti bendrininkų grupėje ir šią aplinkybę teismas pripažino V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. S. anksčiau teistas 12 kartų už analogiškas nusikalstamas veikas, dviem nuosprendžiais pripažintas itin pavojingu recidyvistu, ne kartą taikytas lygtinis paleidimas, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2014 m. balandžio 16 d. ir jau po mėnesio paleistas iš laisvės atėmimo vietos pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas. Per tris mėnesius įvykdė 29 nusikaltimus. Tai rodo, kad V. S. visiškai nepaiso visuomenėje priimtinų gyvenimo taisyklių ir normų, nesiekia pasitaisyti ar keisti nusikalstamą gyvenimo būdą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, net ir esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, V. S. prisipažinimą ir gailestį dėl padarytų nusikaltimų pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgė į ją skirdamas bausmes. Teismas taip pat įvertino, kad apeliantas Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 7, b. l. 66), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 1981-11-24 iki 1981-12-22, diagnozė - patologinės asmenybės vystymasis dėl socialinių faktorių (t. 7, b. l. 67), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, 2007-09-05 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. kabinetą, išvada – narkotinis apsvaigimas (t. 7, b. l. 68), baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 22-25). Be to, V. S. nusikaltimus įvykdė būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas. Visa tai rodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog V. S. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos bausmių rūšys. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

V. S. paskirtų bausmių dydžiai yra mažesni nei bausmės vidurkiai. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį bei jo asmenybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskirtų bausmių dydžiai laikomi atitinkančiais bausmės paskirtį, proporcingais padarytiems nusikaltimams ir neprieštaraujančios teisingumo principui, todėl mažinti laisvės atėmimo bausmių dydžius iki minimalaus nėra pagrindo.

Nuosprendžiu už nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys) būdu ir taikant bausmių apėmimą, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuosprendyje nenurodyta už kokius nusikaltimus paskirtos bausmės iš dalies sudedamos, o kurios apimamos. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje su 187 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu; BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti nusikaltimai su nusikaltimais, numatytais BK 214 straipsnio 1 dalyje; BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas su BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, galima daryti išvadą, kad už šias veikas skirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kitos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant.

Tačiau V. S. nuteistas už sunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus. BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, šios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nesubendrindamas šių bausmių apėmimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Apygardos teismui perkvalifikavus 2014 m. liepos 2 d. įvykdytą nusikaltimą (nukentėjo G. J.) iš BK 180 straipsnio 2 d. į BK 178 straipsnio 2 d. taip pat turi būti peržiūrėta ir paskirta bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. S. už šį nusikaltimą skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bendrintina dalinio sudėjimo būdu.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už padarytus nusikaltimus paskirtų bausmių dydžius (už 6 nusikaltimus paskirtos 1 metai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, už 14 - 2 metų laisvės atėmimo bausmės, už 3 – 3 metų laisvės atėmimo bausmės, už 1 – 2 metų laisvės atėmimo bausmė), į apėmimo būdu subendrintas bausmes, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalį į 178 straipsnio 2 dalį, į tai, kad bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bendrintina apėmimo būdu, į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinį laisvės atėmimo bausmės terminą - 6 metai 9 mėnesiai, padarytų nusikaltimų skaičių (29), jų pobūdį (darantys didelę žalą visuomenei), rūšį, laikotarpį per kurį įvykdyti nusikalstimai, sprendžiama, kad ir nusprendus bausmę, paskirtą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį apimti bausmę, paskirtą pagal BK 269 straipsnio 1 dalį bei, kad paskirta švelnesnė bausmė perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirti švelnesnę nei skundžiamu nuosprendžiu galutinę laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir bus pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Dėl V. A.

V. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, yra nepagrįstas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, V. A. nuteistas už vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. V. A. teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2004 m. gegužės 14 d. už nužudymą, bausmę atliko 2012 m. rugsėjo 10 d. Nagrinėjamu atveju plėšimas įvykdytas įsibraunant į patalpą, prieš nukentėjusiuosius panaudojant smurtą ir juos smaugiant, t. y. gyvybei pavojingu būdu. Smurtą naudojo ir nukentėjusiuosius smaugė V. A.. Nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje ir šią aplinkybę teismas pripažino V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. A. prisipažinimą ir gailestį dėl padaryto nusikaltimo pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Teismas taip pat įvertino, kad apeliantas V. A. Vilniaus psichikos sveikatos centre neįrašytas (t. 8, b. l. 122), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 8, b. l. 123), 2013-10-21 kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą konsultacijos dėl narkotikų vartojimo (t. 8, b. l. 124), baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 95-96). Už kvalifikuotos sudėties plėšimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimali riba yra 7 metai. Visa tai rodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai ir 15 d., teismas V. A. paskyrė 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą, t. y. esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgus į nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, apelianto kaltės formą ir rūšį bei jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ji laikoma atitinkanti bausmės paskirtį, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir neprieštaraujanti teisingumo principui, todėl mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo V. A. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia. Bausmė tinkamai individualizuota.

Dėl S. I.

Apygardos teismui perkvalifikavus 2014 m. liepos 2 d. įvykdytą nusikaltimą (nukentėjo G. J.) iš BK 180 straipsnio 2 d. į BK 178 straipsnio 2 d. turi būti peržiūrėta ir už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė.

Atsižvelgiant į pirmos instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad: S. I. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, priskiriamos prie nesunkaus, apysunkių ir sunkių nusikaltimų, o viena prie baudžiamųjų nusižengimų. Į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei yra viena sunkinanti - kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į tai, kad S. I. Vilniaus psichikos sveikatos centre neįrašytas (t. 9, b. l. 62), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 9, b. l. 63), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t. 9, b. l. 64), baustas administracine tvarka (t. 9, b. l. 11-16), teistas 9 kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, yra ne kartą skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, taikyta amnestija. Visa tai rodo, kad apeliantas teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, todėl pritariama apylinkės teismo manymui, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant sankcijose už padarytas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir bus pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, S. I. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bendrintina dalinio sudėjimo būdu.

Be kita ko matyti, kad S. I. nuteistas už sunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus. O BK 259 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas. Griežčiausia laisvės atėmimo bausmė paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apylinkės teismas, nesubendrindamas šių bausmių apėmimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už padarytus nusikaltimus paskirtų bausmių dydžius (už 10 nusikaltimų paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, už 2 - 3 metų laisvės atėmimo bausmės, už 3 – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, už 1 – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (subendrinta apėmimo būdu)) į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalį į 178 straipsnio 2 dalį, tai, kad bausmė paskirta 30 parų arešto bausmė paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį apėmimo būdu, į padarytų nusikaltimų skaičių (17), jų pobūdį (darantys didelę žalą visuomenei), rūšį sprendžiama, kad nors ir nusprendus bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bendrinti apėmimo būdu bei, kad paskirta švelnesnė bausmė perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirtą švelnesnę nei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinį laisvės atėmimo bausmės terminą nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir bus pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Dėl BK 64¹ straipsnio

Apeliaciniais skundais nuteistieji V. A. ir S. I. prašo jiems taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Apeliantų teiginiai dėl BK 64¹ straipsnio taikymo jiems yra nepagrįsti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta: 1) pagreitinto proceso tvarka arba 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių formų nebuvo pritaikyta. BPK 273 straipsnio 2 dalis numato, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Vienam nuteistajam nepripažįstant savo kaltės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutrumpintas įrodymų tyrimas, laikantis BPK 273 ir 291 straipsniuose nustatytų taisyklių, nebuvo rengiamas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo posėdžio metu nebuvo keliamas, tiriant įrodymus, priešingai nei numatyta BPK 291 straipsnyje, buvo apklausiami nukentėjusieji. Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenaudojant nė vienos iš BK 64¹ straipsnyje numatytos procesinės formos. Kadangi BK 64¹ straipsnyje yra numatytos dvi būtinosios jo taikymo sąlygos, nesant vienos iš jų (proceso formos), BK 64¹ straipsnyje numatytų prielaidų bausmių švelninimui nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2014).

Dėl bausmės atlikimo vietos

S. I. taip pat prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą ir nustatyti bausmę atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime.

BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK).

Pagal BVK 83 straipsnio 1 dalį, Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo (2 dalis)

S. I. nuteistas už sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą, todėl teismas pagrįstai nuosprendžiu nustatė S. I. laisvės atėmimo bausmę atlikti, ne kalėjime, o pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, prašymas nustatyti laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, atmetamas.

Nuteistajam išaiškintina, kad jis iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, remiantis BVK 69 straipsniu, t. y. jam sutinkant ir prašant. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas. Todėl nuteistasis su prašymu leisti atlikti bausmę kalėjime, turi kreiptis į kardomojo kalinimo vietos administraciją.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti iš V. A. ir E. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Nagrinėjamoje byloje V. A. ir E. L. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, t. y. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jie buvo suimti, t. y. buvo BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atvejis, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti iš V. A. ir E. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas prieštarautų BPK 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai išimčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. S., S. I. ir E. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeiti.

V. S., S. I. ir E. L. nusikalstamą veiką (dėl svetimo, G. J. priklausančio turto pagrobimo įvykdyto 2014 m. liepos 2 d., apie 8 val.) perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį ir V. S., S. I., E. L. skirti po 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį dėl V. S., S. I. ir E. L. paskirtų bausmių subendrinimo, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl vienuolikos nusikalstamų veikų), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų), pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų), pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl penkių nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu (prie griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnių) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, S. I. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl septynių nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu (prie griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnių) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. L. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl keturių nusikalstamų veikų), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu (prie griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnių) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.