Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei E. K. (E. (E.) K.) dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, jog su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo sutinka, sprendimą dėl santuokos nutraukimo priėmė abipusiu sutarimu, kadangi tolimesnis gyvenimas nėra tikslingas, jie turi skirtingus tikslus. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Patikslino, jog kartu negyvena daugiau nei trejus metus. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, transporto priemonių neturi, dalintino turto nėra. Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę ,,K.“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas N. K. ir atsakovė E. K. (pavardė iki santuokos – K.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo N. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra (elektroninės bylos failas (toliau – el. b. failas) 1, bylos lapas (toliau – b. l.) 41). Atsakovės E. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje taip pat nėra (el. b. failas 1, b. l. 42).

8. AB ,,Regitra“ duomenimis ieškovo ir (ar) atsakovės vardu nėra įregistruotų ar nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių (AB ,,Regitra“ 2024 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. S-).

9. Iš į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – Tarnyba) 2024 m. gegužės 2 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Tarnyba lietuvių ir rusų kalbomis kreipėsi į kitą ginčo šalį (atsakovę) su prašymu ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo, teikiant pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tarnyba atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes patvirtina, kad ieškovas įgyvendino įstatymuose numatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

10. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3. 27 straipsnis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė su tokiu reikalavimu ir ieškovo bei jo atstovo nurodytomis santuokos iširimo priežastimis sutiko, paaiškino, jog šalys abipusiu sutarimu priėmė sprendimą nutraukti santuoką. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, spręstina, jog abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, jų bendras gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs, šalys nėra suinteresuotos išsaugoti santuoką. Abi šalys prašo santuoką nutraukti, vienas kitam pretenzijų neturi, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėta, šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

13. Byloje šalys reikalavimų dėl vienas kito išlaikymo nereiškė, todėl išlaikymas jiems vienas iš kito nepriteisiamas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

14. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas tokiam prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina iki santuokos turėta pavardė ,,K.“, o ieškovui – jo turėta pavardė.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, jog dalintino turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

16. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas ir atsakovė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvoje, neturi, šalių vardu transporto priemonės nėra registruotos, t. y. sutuoktiniai turto, dalintino nutraukiant santuoką, neįgijo. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė paaiškino, jog kreditorinių įsipareigojimų nėra. Nenustatyta, jog sutuoktiniai turi bendrų kreditorių (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo bei prievolių kreditoriams vykdymo nesprendžiamas (CPK 382 straipsnio 4, 5 punktai, 385 straipsnis, CK 3.118 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų

17. Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kt.), nespręstini (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 110 Eur sumai, kurias sudaro žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą.

19. Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl klausimas dėl jų priteisimo valstybei nespręstinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. K. (E. (E.) K.) (pavardė iki santuokos – K.), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei E. K. (E. (E.) K.) palikti iki santuokos turėtą pavardę – „K.“, o ieškovui N. K. – „K.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovės E. K. (E. (E.) K.) 110 Eur (vieno šimto dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui N. K..

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.