- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-718-318-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pociene (pirm.), Vladislavas Lencikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- G. V. J.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-718/2010 m.
1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 2.1.7.4.;
2010 m. liepos 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,
teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. V. J. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., G. V. J. uždrausta naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones 1 metus 6 menesius.
Iš G. V. J. priteista 16547,20 Lt neturtines žalos atlyginimo E. V..
Iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista 3562,65 Lt turtines žalos ir 3452,80 Lt neturtines žalos atlyginimo E. V..
Aprašomoji dalis
nustate:
G. V. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 9 d. apie 06.30 val. Traku m., Vilniaus g., vairuodamas automobili „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Hanza lizingas“, važiavo Vilniaus kryptimi ir, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, esancios ties Traku geležinkelio stotimi, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, nesuletino greicio ir laiku nesustojo, kad praleistu i važiuojamaja dali, jo atžvilgiu iš kaires i dešine, kirtusi pesciaji E. V., ir nereguliuojamojoje pesciuju perejoje ji partrenke, tuo pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu (patvirtintu LRV nutarimu Nr. 768, 2008-07-16) 9 p., 37 p., reikalavimus. Del to ivyko eismo ivykis, kurio metui E. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. J. prašo panaikinti nuosprendžio dali, kuria jam uždrausta vairuoti transporto priemones, priteista civilini ieškini sumažinti iki 2500 Lt.
G. V. J. tvirtina, jog nukentejusiojo kraujyje rasta 3,10 promiliu etilo alkoholio. Pastarasis, budamas eismo dalyviu, neisitikines savo saugumu, tamsiu paros laiku, esant blogam apšvietimui, vilkedamas tamsiais rubais, neturedamas atšvaitu, staiga išejo nuo Lukos ežero pakrantes skardžio i kelio važiuojamaja dali ir tuo pats sudare avarine situacija. Taciau apylinkes teismas nevertino ir nepasisake del nukentejusiojo E. V. galimybes orientuotis aplinkoje, tinkamai bei adekvaciai elgtis ivykio metu. Be to nei ikiteisminio tyrimo metu, nei byla nagrinejant teisme nebuvo nustatyta, jog E. V. buvo partrenktas pesciuju perejoje, o tai duoda pagrinda teigti, jog E. V. pats pažeide taisykles ir tuo sudare salygas sunkioms pasekmems.
Nuteistasis teigia, jog nebuvo tinkamai ivertinta ivykio vietos specifika – status šlaitas nuo Lukos ežero išeinantis i kelia Trakai-Vilnius, i kuri staiga išejo E. V., blogas kelio apšvietimas – ir technine galimybe tokiomis salygomis išvengti susidurimo su nukentejusiuoju. Tvirtina, jog specialisto išvada, kuria remesi teismas, surašyta tik formaliai, nenuvykus i ivykio vieta, neaprašius vietoves, automobilio konstrukciniu ypatybiu, galimybes per priekini kairiji veidrodeli ir stiklo statramsti, kurie sudaro nematomumo zona, važiuojamojoje kelio dalyje matyti i kelia išejusi asmeni, ir galimybiu išvengti susidurimo su pesciuoju, neivertinus kelio apšvietimo.
Šalies argumentai
G. V. J. teigia, jog teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didele. Nurodo, jog jis yra senyvo amžiaus žmogus, be to išlaiko nepilnameti sunu, todel priteistos sumos nesugebetu atlyginti iki savo mirties.
Nuteistasis tvirtina, jog teismui paskyrus BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone, jis bus atleistas iš darbo ir neteks pragyvenimo šaltinio, nes jo darbas tiesiogiai susijes su transporto priemoniu, mechanizmu eksploatacija, dažnomis komandiruotemis i ivairius respublikos bei užsienio šaliu objektus, i kuriuos jis asmeniškai vyksta tarnybiniu transportu, gabendamas butina remonto iranga, detales.
Teismo posedyje nuteistasis G. V. J. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore ir nukentejusiojo E. V. atstovas praše nuteistojo G. V. J. apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo G. V. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., nes pastarasis, vairuodamas automobili, pažeide Keliu eismo saugumo taisykles. Del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta E. V. sveikata.
Nors apeliaciniame skunde G. V. J. aiškina, jog nukentejusysis pats nebuvo pakankamai atsargus, nes, budamas girtas, staiga išejo i važiuojamaja kelio dali ir tuo sudare salygas eismo ivykiui kilti, taciau toks nuteistojo argumentas prieštarauja byloje surinktu, teisiamajame posedyje ištirtu ir apylinkes teismo nuosprendyje aptartu irodymu visetui.
Kaip matyti iš ivykio vietos apžiuros protokolo (t. 1, b.l. 4-6), automobilio technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolo (t. 1, b.l. 7-11), papildomos ivykio vietos apžiuros protokolo (t.1, b.l. 23-26), 2009-06-10 specialisto išvados Nr. 11-1069(09) (t. 1, b.l. 31-34), eismo ivykio metu ivykio vieta, nors ir tamsiu paros metu, buvo apšviesta žibintais, esanciais priešais ir už pesciuju perejos, oro salygos geros, kelio danga sausa. Iki eismo ivykio nukentejusysis E. V., užlipes nuo ežero, perejo 1,4 m plocio šaligatvi, iveike ne mažesni nei 7,4 metru atstuma, eidamas kelio važiuojamaja dalimi iš kaires i dešine automobilio atžvilgiu, ir buvo partrenktas apie 2 metru atstumu nuo kelio vidurio ir 3 metru atstumu nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto. Tam neprieštarauja automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sugadinimo požymiai, iš kuriu matyti, kad pesciasis buvo nutrenktas priekine dešiniaja automobilio dalimi. Tai patvirtina ir paties nuteistojo G. V. J. parodymai, jog jis, siekdamas išvengti susidurimo su E. V., automobili, važiuodamas iš Traku i Vilniu, pasuko i kaire kelio puse.
Taigi visos šios aplinkybes rodo, kad pesciasis E. V. iki eismo ivykio faktiškai buvo praejes apie 9 metrus, iskaitant šaligatvi, iš kaires i dešine G. V. J. automobilio atžvilgiu. Todel pastarasis, valdydamas padidinto pavojaus šaltini ir budamas pakankamai atidus bei atsargus, turejo visas galimybes pamatyti pesciaji, pristabdyti prieš pereja automobili ir taip išvengti eismo ivykio, taciau to nepadare. Tokia išvada patvirtina ir specialisto, atlikusio autotechnini tyrima, išvados, kad: 1) tiketina, jog pesciasis E. V. buvo pertrenktas pesciuju perejoje, nes atstumas nuo pesciuju perejos iki partrenkto pesciojo E. V. buvimo vietos po eismo ivykio patenka i atstumo, kuriuo galejo buti nublokštas pesciasis ribas (16,3 m < 21,6 m < 22,2 m); sudužus stiklui, jo šukes bloškiamos i prieki pagal automobilio važiavimo krypti, tokia pat kryptimi bloškiami ir pesciojo asmeniniai daiktai. Šiuo konkreciu atveju kepure ir automobilio stiklo bei žibinto šukes buvo užfiksuotos 5,8 m atstumu už pesciuju perejos; 2) G.V. J., važiuodamas jo paties nurodytu 50 km/h greiciu, turejo technine galimybe išvengti kelio važiuojamaja dali iš kaires kirtusio pesciojo E. V. partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojama automobili; 3) G.V. J. vairuojamas automobilis priekine dalimi, apie 0,2 m atstumu nuo automobilio dešinio krašto (priekiniu bamperiu, priekiniu dešiniu sparnu, variklio dangciu, priekiniu dešiniu žibintu ir posukio rodikliu), nereguliuojamojoje pesciuju perejoje partrenke kelio važiuojamaja dali jo atžvilgiu iš kaires i dešine kirtusi pesciaji E. V.. Po pirminio smugio E. V. atsitrenke i automobilio priekinio stiklo dali prie dešinio statramscio. Po to pesciasis buvo bloškiamas pagal automobilio važiavimo krypti, o automobilis buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota autoavarijos vietos schemoje; 4) G.V. J. veiksmai, kad jis, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos nesuletino greicio arba nesustojo prieš ja, kad praleistu per kelio važiuojamaja dali jam iš kaires kirtusi pesciaji E. V., del ko ji partrenke, techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui; objektyviu duomenu, kad pesciojo E. V. veiksmai techniniu požiuriu turejo priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu, nera. Abejoti šiomis išvadomis, kurias dave Lietuvos teismo ekspertizes centro Eismo ivykiu tyrimo skyriaus vyriausiasis ekspertas – transporto inžinerijos mokslo magistras, turintis aukštaji universitetini išsilavinima, eismo ivykio eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacija ir 11 metu ekspertinio darbo staža, nebuvo ir nera jokio pagrindo.
Nors nuteistasis nurodo, jog E. V. buvo girtas ir šia aplinkybe patvirtina 2008-12-09 specialisto išvada Nr. T-A8509/08(01)-R699/08, kad E. V. kraujyje rasta 3,10 promiles etilo alkoholio (t. 1, b.l. 42), taciau nukentejusiojo girtumas šiuo konkreciu atveju neitakojo eismo ivykio kilimo, nes pastarasis ejo per važiuojamaja kelio dali pestiesiems nustatytoje vietoje.
Liudytojas K. B. aiškino, kad jis negali tiksliai pasakyti, kur buvo nutrenktas pesciasis, nes automobilio galas buvo už pesciuju perejos. Tokie jo parodymai nepaneigia to fakto, kad E. V. buvo partrenktas eidamas pesciuju pereja, nes, kaip tvirtina teismo ekspertas, susidurimo metu tiek nukentejusiojo kunas, tiek jo daiktai ir stiklo šukes skrieja i prieki automobilio važiavimo kryptimi.
Nors apeliantas skunde nurodo, jog byloje nebuvo tirta, ar G. V. J. galejo per kairi veidrodeli pamatyti nukentejusiji ir ar neužstojo jam E. V. kairysis stiklo statramstis, taciau tokie argumentai yra niekuo nepagristi. Visu pirma, E. V. buvo partrenktas nuteistojo vairuojamam automobiliui važiuojant i prieki, o ne atgal. Be to nukentejusysis iki ivykio jau buvo praejes daugiau kaip 7 metrus važiuojamaja kelio dalimi, todel kairysis statramstis nebuvo ta priežastis, kuri butu galejusi salygoti eismo ivykio kilima.
Skirdamas nuteistajam G. V. J. bausme apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininko asmenybe, del jo veiksmu kilusias pasekmes.
G. V. J. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Ju, kolegijos nuomone, ir nera.
G. V. J. padare neatsargu nusikaltima, taciau del jo nusikalstamu veiksmu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pastarasis anksciau neteistas, turi šeima, nuolatine gyvenamaja vieta, dirba, pergyvena del atsiradusiu pasekmiu. Kita vertus, nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už Keliu eismo saugumo taisykliu pažeidimus, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo G. V. J. paskirta bausme – bauda, kuri savo dydžiu artimesne minimaliai BK 47 straipsnio 3 d. 5 p. nustatytai šios bausmes ribai, tikrai nera per griežta.
Taciau apylinkes teismas, kartu su bausme G. V. J. paskyres ir Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 menesiams, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, anksciau teistas už keliu eismo saugumo taisykliu pažeidimus ir sukeles žalingu pasekmiu nebuvo. Šiuo metu teismo nuosprendžiu jam priteistas civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo nukentejusiajam E. V.. Kaip matyti iš apeliacines instancijos teismui pateiktos UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pažymos, nuteistasis darbe charakterizuojamas teigiamai, taciau G. V. J. darbo pobudis susijes su automobilio vairavimu. Todel, pastarajam netekus teises vairuoti transporto priemones, bendrove bus priversta atleisti ji iš darbo. Kaip matyti iš nuteistojo asmens duomenu, jam šiuo metu yra 66 metai. Todel isidarbinti šiandieninemis ekonomikos salygomis butu sudetinga. Tuo paciu butu apribota nuteistojo galimybe per imanomai trumpiausia laika atlyginti padaryta žala. Ivertinusi aptartas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad šiuo konkreciu atveju taikyti G. V. J. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone, taip atimant iš nuteistojo galimybe prisideti prie savo šeimos išlaikymo bei užkertant kelia nukentejusiajam padarytos žalos atlyginimui, nera tikslinga. Todel apylinkes teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, paskirta baudžiamojo poveikio priemone naikintina.
G. V. J. apeliacinio skundo argumentas, jog iš jo priteista suma E. V. padarytai neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didele, nepagristas.
Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytas atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) Istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, ja ivertinti palikta teismui, kuris, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais – neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis ir kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Kaip matyti iš faktiniu bylos duomenu, del nusikalstamu G.V. J. veiksmu buvo sunkiai sutrikdyta E. V. sveikata. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog nukentejusiajam nustatyti tokie sužalojimai: muštines žaizdos pakaušio dešineje puseje ir kaireje šlaunyje, galvos smegenu sumušimas, krutines lastos sumušimas su oro susikaupimu dešineje pleuros ertmeje, odos nubrozdinimas kaireje alkuneje, dešinio gaktikaulio viršutines šakos lužis. Šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu del galvos smegenu sumušimo (t. 1, b.l. 50-51). Del padarytu sužalojimu E. V. ilga laika buvo gydomas ligonineje, budamas 35 metu amžiaus, neteko 60 % darbingumo (t. 1, b.l. 57-59). Taigi akivaizdu, jog nukentejusysis patyre dideli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, tame tarpe ir del savo ateities, nepatogumus, sumažejo jo bendravimo galimybes.
Ivertinusi aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nukentejusiajam E. V. iš G. V. J. priteistos neturtines žalos dydis – 16547,20 Lt – net ir ivertinus tai, jog nusikaltimas buvo padarytas del neatsargumo, o nukentejusysis ivykio metu buvo neblaivus, tikrai nera per didelis. Jis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir del jos kilusioms pasekmems, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosciusia teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde akcentuojama apelianto turtine padetis yra vienas iš kriteriju, galinciu tureti itakos nustatomam neturtines žalos atlyginimo dydžiui, ir apylinkes teismo buvo ivertintas. Kita vertus, žala padariusio asmens turtine padetis sveikatos sužalojimo atveju negali buti lemiamu kriterijumi nustatant neturtines žalos dydi. Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikata, yra sužalojimo pasekmes ir del to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-7-255/2005). Todel mažinti priteista neturtines žalos atlyginima del nuteistojo apeliaciniame skunde išdestytu argumentu nera pagrindo.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti vienam asmeniui – G. V. J., ivykio metu vairavusiam automobili „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu apylinkes teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog privalomuoju civiliniu draudimu buvo apdraustas kaltinamojo G.V. M. vairuojamas minetas automobilis. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina, nurodant, jog privalomuoju civiliniu draudimu buvo apdraustas kaltinamojo G. V. J. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, kolegija atkreipia apylinkes teismo demesi i tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 233 str. 3 d., teisejas, perduodamas byla nagrineti teisiamajame posedyje, nutartyje privalo nurodyti ne tik nusikalstama veika numatanti baudžiamaji istatyma, bet ir aprašyti veika, kurios padarymu asmuo kaltinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Nuteistojo G. V. J. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendi pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dali, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., G. V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones – 1 metams 6 menesiams.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaida nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant, jog privalomuoju civiliniu draudimu buvo apdraustas, vietoje kaltinamojo G.V. M., kaltinamojo G. V. J. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.