Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-443-1037/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
1-443-1037/2018
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00048-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-443-1037/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00048-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.26.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,nukentėjusiosios A. B. atstovui pagal įstatymą R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas: Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu; Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), netoli prekybos centro „IKI“ esančios picerijos, asmeninio konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį A. B. į galvos sritį, į kairę akį, tuo padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio išoriniame gale ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, jis sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad užsimanė parūkyti ir pamatęs dvi mergaites prie picerijos, kurios rūkė prie jų priėjo ir paprašė parūkyti. Tada viena iš jų pavadino jį „gaidžiu ir bomžu“. Tada jis paprašė jos pakartoti ką sakė ir ji pakartojo. Pasak kaltinamojo, jis tada ir uždaužė iš delno A. B. į dešiniojo veido šoną. Pasak kaltinamojo, jis buvo ne vienas, o su E. B. ir M. Š. Sudavęs per veidą, jis nuėjo į autobusų stotį, kur sėdėjo su E. ir M. Pasak kaltinamojo, jis gailisi taip pasielgęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis iš esmės davė analogiškus parodymus (b. l. 90–91)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios A. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji kartu su G., E., M., A., V. R. buvo prie picerijos, kuri yra prie "Iki", kokioje gatvėje, nežino, buvo apie 13 val. Tada tarp A. ir jos įvyko konfliktas, kadangi jis paprašė cigarečių. A. B. jam pasakė, kad neturi. A. pasakė, kad patikrins kišenes. A. B. jam atsakė, kad tikrintų. Tada A. pradėjo sakyti, kad A. B. nešokinėtų prieš jį. A. B. atsakė, kad nešokinėja. Šio konflikto metu A. A. B. ranka sudavė į veidą, būtent į kairę antakį. Ji konkrečiai nematė, ar A. jai sudavė kumščiu ar delnu. Tuo metu A. B. į jį buvo pasisukusi šonu. Po A. suduoto smūgio jai skaudėjo, bėgo kraujas. Visi paminėti draugai matė, kad A. jai sudavė. Pasak nukentėjusiosios, kartu buvę draugai pradėjo sakyti, kad suduoti mergaitei nereikėtų, o A. pasakė, kad nereikia prieš jį šokinėti (b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti M. Š., E. B. ir G. G. nurodė, kad asmeninio konflikto metu, kuris kilo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo pastarasis sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, jai bėgo kraujas. Pasak liudytojų, dėl šio įvykio, jie pasijuto nesmagiai ir buvo šokiruoti (b. l. 14-15, 23, 25-28).

Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota taip pat patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. B. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio išoriniame gale, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 31-33).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. M. viešoje vietoje tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veido sritį demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, dėl šių kaltinamojo veiksmų, jie pasijuto nejaukiai ir buvo šokiruoti. Nepaisant to, kad kaltinamasis ir nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad dėl suduoto smūgio aplinkiniai pasijus nejaukiai ir bus šokiruoti. Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka. Šiuo metu taip pat atlieka bausmę už plėšimą. Teistumų skaičius byloja apie pavojingą ir nelinkusią savęs keisti į teigiamą pusę asmenybės tipą, todėl bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir LR BK 284 straipsnis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 1 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamojo gynėja prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe faktą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014). Pažymėtina, kad byloje apart paties kaltinamojo paaiškinimų, nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti nukentėjusiosios provokuojantį elgesį. Liudytojai teigė, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susiginčijo, tačiau duodami parodymus nenurodė, kad nukentėjusioji būtų įžeidusi kaltinamąjį, todėl konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmus nulėmė provokuojantis nukentėjusiosios elgesys nėra pagrindo. Kaltinamojo veiksmuose taip pat nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus gailesčio. Faktas, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nereiškia ir nuoširdaus gailesčio. Teismas įvertinęs kaltinamojo parodymus konstatuoja, kad ši nusikalstama veika kaltinamajam buvo eilinis įvykis, kurio jis nesureikšmino nei negatyviąja nei pozityviąja prasme. Nuoširdaus gailesčio nebuvimą suponuoja ir tas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką bandė pateisinti provokuojančiu nukentėjusiosios elgesiu, kuris nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo veiksmuose taip pat nenustatyta. Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengviausių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su viešąja tvarka, nusikalstama veika ženkli žala nepadaryta (LR BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka bausmę pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo basume. Dėl to šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su prieš tai priimtu nuosprendžiu. Bendrindamas nuosprendžius teismas juos bendrina visiško sudėjimo būdu (LR BK 63 straipsnio 1 dalis), paskiriant kaltinamajam galutinę 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dar iki nuosprendžio priėmimo, pagal kurį atlieka bausmę šiuo metu, todėl į bausmės laiką įskaitytina bausmė, kuri atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį (LR BK 63 straipsnio 9 dalis).

Pažymėtina, kad prokurorė prašė bendrinti dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos bausmės pridedant du mėnesius bei paskiriant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad LR BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas, kuris neleidžia pridėti mažesnę bausmės dalį negu minimalus tos bausmės vidurkis. Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis), todėl prokurorės prašymas nepagrįstas. Taip pat prokurorė prašydama bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant tokio prašymo nemotyvavo. Teismo vertinimu kaltinamasis padarė atskirą nusikalstamą veiką, už kurią turi atsakyti. Bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu, nes jis prisipažino ją padaręs, todėl papildomai mažinti bausmės per bausmių bendrinimo institutą, teismas nemato teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, nes kaltinamasis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu ir skirti galutinę 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.

Teisėjas Tomas Pukšmys