Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Valentinai Solovjevienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., institucijos, surašiusios protokolą, atstovei Zinai Bubulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas nepilnamečių vaikų A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., bei E. O. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvu neužtikrino jų ugdymo įstaigų lankymo. Šiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas nepanaudojęs tėvų valdžios auklėjant savo nepilnamečius vaikus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino ir paaiškino, jog su vaikų motina J. R. kartu negyvena jau 7-8 metus, nes ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, elgėsi nepadoriai. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina, nes jis tuo metu neturėjo savo gyvenamosios vietos, dirbo, dažnai vykdavo į komandiruotes užsienyje, Lietuvoje būdavo tik po 3-4 savaites. Vaikus jis rėmė finansiškai, supirkdavo jiems rūbus, avalynę, maisto produktus. Jo santykiai su vaikų motina įtempti, su ja nuolat kildavo problemos, sunkumai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ji neleisdavo jam su jais matytis, neįleisdavo į butą aplankyti vaikų ir pan., jam būnant Lietuvoje su vaikais pasisekdavo pasimatyti vos kartą. Vaikų motina darė neigiamą poveikį vaikams, jų akivaizdoje jį (tėvą) žemindavo, šmeiždavo, vaikai buvo mokinami vogti daiktus iš parduotuvių, taip pat ji rašė melagingus pareiškimus jo atžvilgiu, kad jis vaikams grasina, prieš juos smurtauja, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo skirtos kardomosios priemonės, uždrausta bendrauti su dviem dukromis – S. ir A.. Taip pat nurodė, kad prieš 2 metus įsigijo butą, nuolat kreipėsi į VTAS, policiją dėl pagalbos, bendravimo su vaikais, tačiau padėtis nesikeitė į gerąją pusę, o tik blogėjo. Taip pat kreipėsi dėl vaikų gyvenamosios pakeitimo, nes vaikų motina mušasi su vyresniąja dukra, nustato vaikus prieš jį, ir siekė nors mažiausią dukrą paimti savo globon. Pripažino, kad vaikai nevaikščiojo į mokyklą, nors jis anksti ateidavo norėdamas pakelti vaikus, tačiau J. R. jo neįleisdavo į namus, vis rasdavo priežastį, kad vaikai tai serga, tai dar kas. Jei kas ateidavo į butą iš svetimų, vaikai slėpdavosi kas kur. Nurodė, kad vaikų vogti niekada nemokė, pats dirbo, važinėjo į komandiruotes, neturėjo laiko lankyti tėvystės įgūdžių grupę, tačiau nuo to niekas nepasikeistų, nes vaikų motina vargu ar būtų nustojusi gerti ir tinkamai rūpintųsi vaikais. Dėl bendravimo su vaikais, kitų problemų su vaikų motina į VTAS pradėjo kreiptis nuo 2013 metų. Taip pat nurodė, kad jis mokėjo priteistą išlaikymą dviem vaikams, tačiau vaikų motina sugebėjo gauti išmokas net iš Vaikų išmokų fondo, kaip neva negaunanti išlaikymo, nors buvo permoka virš 1000 eurų. Jis ne kartą kreipėsi į VTAS prašydamas pagalbos, rašydavo skundus, prašymus, nes nebuvo leidžiamas pas vaikus, darė viską, kad galėtų padėti vaikams, todėl jam nesuprantama, kodėl VTAS atstovė Z.Bubulienė nutarė jį nubausti. Jei ne jis, tai vaikai iki šiol neitų į mokyklą, niekas nežinotų kokia padėtis susiklostė šeimoje. Kiek jis kreipdavosi į policiją, tai vaikų motina sugebėdavo įtikinti, kad tai būtent jis neleidžia vaikų į mokyklą. Kai jis pradėjo „spausti“ VTAS, Socialinį centrą, rašyti skundus, kad jie nesiima padėti, jam ir vaikų motinai buvo surašyti ATP protokolai. Pripažįsta, kad po susitikimo su VTAS atstovais, kai jam surašė ATP protokolą, jį suplėšė, nes jam trūko kantrybė, tačiau darbuotojų neįžeidinėjo, jų nevadino negražiais žodžiais, tik pasakė, kad jos dirba aplaidžiai. Nurodė, kad kai prieš 2 metus įsigijo butą, pradėjo visur rašyti, norėdamas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, stengėsi tik dėl vaikų ir jų gerovės, šiuo metu butą padovanojo jauniausiai dukrai, nori nors ją susigrąžinti. Kol vaikai gyveno su motina, ji jų neprižiūrėdavo, jie būdavo nešvarūs, apleisti, ir jis paėmęs vaikus, juos vesdavo į dušą, aprengdavo švariais rūbais. Tai, kad vaikų motina jo neįleisdavo į butą, gali patvirtinti ir socialinė darbuotoja, nes net jai palikdavo produktus, kad perduoti vaikams. Šiuo metu vaikai yra „SOS kaime“, jis juos lanko kas antrą dieną, santykiai su vyresniąja dukra gerėja, nes kol ji buvo motinos įtakoje, palaikydavo motiną, o su juo nebendravo, nes nuo pat vaikystės tik ir girdėjo, kad tėvas blogas ir pan. Su vaikų motina J. R. sunku sutarti, jis stengiasi jai padėti, tačiau ji labai konfliktiška, gyvena savo pasaulyje, neleidžia jai padėti, neįsileidžia į namus, jai pačia reikalinga psichologinė pagalba, nes jai vaidenasi, kad visi ją puola ir pan., šmeižia jį, nors jis daug ką gero padarė šeimai, o jai vis mažai buvo. Nurodė, kad jis ėmėsi visų veiksmų, kad vaikai būtų prižiūrėti, pamaitinti, švarūs, kad lankytų mokyklą, o tai, kad jis viską iškėlė viešumon nėra pagrindas jį bausti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. B. parodė, kad dirba socialine darbuotoja, pažįsta A. K., t.y. buvusį J. R. vyrą. Nurodė, kad su R. R. šeima, kuri įtraukta socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dirba nuo 2016 metų vasaros. Prasidėjus mokslo metams, ji tik vėliau sužinojo, kad viena iš mergaičių A. buvo palikta antriems mokslo metams, o dar vėliau paaiškėjo, kad ji visai nelanko mokyklos. Mergaitė minėjo, kad mokykloje iš jos tyčiojamasi, todėl ji buvo pervesta į kitą mokyklą, tačiau situacija nepagerėjo, nepilnametės tėvai nesugebėjo užtikrinti, kad ji lankytų mokyklą. Visi šeimos nepilnamečiai vaikai gyveno su vaikų motina, kuri jų nemotyvuoja eiti į mokyklą, ir jei vaikai pasako, kad nenori eiti į mokyklą, mama leidžia jiems neiti. Nuo 2017 m. sausio 13 d. visos J. R. ir A. K. dukros randasi globos namuose, J. R. nepilnametis sūnus gyvena pas tėvą. Nurodė, kad A. K. dažnai lankydavosi jų skyriuje, ir pas J. R., tačiau jie tarpusavyje nesugeba bendrauti, nuolat kyla įvairūs konfliktai. Kai vaikų tėvai tarpusavyje konfliktuoja, vaikų motina neleidžia vaikams bendrauti su tėvu, neįleidžia jo į namus, todėl jam buvo rekomenduota kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Liudytojos nuomone, vaikų tėvas galėjo padėti bendrauti vaikams, galėjo kažką pakeisti, tačiau vaikų motina jo neįsileisdavo, be to ir mergaitės nelabai norėjo su juo bendrauti. Mergaičių teigimu prieš jas buvo naudojamas smurtas, pravardžiavimas, tačiau nežino, ar tai tiesa. Vaikų mama kategoriškai nusistačiusi prieš vaikų bendravimą su vaikų tėvu, nes jos teigimu, jis anksčiau teistas, daro blogą įtaką vaikams, vagia su jais iš prekybos centrų, tačiau kaip iš tiesų yra niekas nežino. Taip pat nurodė, kad vaikai negražiai kalbėdavo apie savo tėvą, sakė, kad jis vagia, kad pas jį nėra ko valgyti, tačiau jai neteko tikrinti A. K. gyvenimo sąlygų, nes jam paskirta kita socialinė darbuotoja. Patvirtino, kad kartu su A. K. eidavo rytais žadinti vaikų, kad jie eitų į mokyklą, tačiau J. R. neatidarydavo durų, arba sakydavo, kad vaikai jau išėję, slapstėsi nuo socialinės darbuotojos.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. R. parodė, kad A. K. buvęs jos sugyventinis, jos 4 vaikų tėvas, tačiau jau daugiau kaip 5 metus kartu negyvena, santykių su juo nepalaiko. Nurodė, kad vyresnioji dukra E. mokykloje sukonfliktavo su kitomis mergaitėmis, todėl ją reikėjo perkelti į kitą mokyklą. Kai dukra E. pradėjo lankyti A.Vienuolio mokyklą, jai ten patiko, savaitę mokyklą lankė gerai, tačiau toje mokykloje taip pat mokėsi mergaitė iš Naujininkų mokyklos, kuri pradėjo prie dukros priekabiauti, todėl dukra pradėjo vengti eiti į mokyklą. Ji jautėsi vieniša, atstumta. Tačiau ir šiuo metu, gyvendama vaikų globos namuose, ji sugeba išeiti iš mokyklos, jos nelankyti, vėl problemos su Šeduvos mokyklos lankymu. Dukra A. lankė Karaliaus Mindaugo mokyklą, jai patiko mokytojos, tačiau ir pas ją prasidėjo problemos, ji nemokėjo pati apsiginti, todėl pradėjo neiti į mokyklą. Pripažino, kad dėl dukrų E. ir A. mokyklos nelankymo kyla daug problemų. Nurodė, kad mergaičių tėvas nebando spręsti kilusių problemų kartu, o rašo įvairius raštus, skundus institucijoms. Jos nuomone, A. K. tuo siekė atimti iš jos vaikus ir prisiteisti išlaikymą savo naudai. Dėl to, kad dukterys nelankė mokyklos ji pati kreipėsi į vaiko gerovės komisiją, šiuo metu vaikams pusmečiui skirta institucinė globa. Pripažino, kad ji buvo įpareigota lakytis tėvystės įgūdžių grupėje, tačiau ten dar nei karto nebuvo, nes ieškojo darbo, be to buvo nusiteikusi prieš VTAS, tačiau ateityje minėtus kursus lankys. Atsakydama į klausimus nurodė, kad iki N.Metų, A. K. paimdavo jauniausią dukrą, kartu taip pat vykdavo A., arba kas nors kitas iš vaikų. Dukros A., S. ir S. bendravo su tėvu, tačiau dukra E. su tėvu nebendrauja, pas jį neina, tarp jų nėra jokio ryšio, nes jis ją skriaudė, nemokėjo su ja bendrauti. A. kol buvo maža taip pat sutarė su tėvu, tačiau jai augant, jis ją pabardavo. Mergaičių tėvui reikėjo dėti kažkiek pastangų bendraujant su E. ir A.. Nurodė, kad ji netrukdė mergaičių tėvui bendrauti su jomis, tačiau jo namo neįsileidžia, nes tai jos privati valda, mergaitės važiuodavo pas tėvą. Pripažino, kad buvo tokių situacijų, kad ji neįleisdavo A. K. į namus, nes būdavo taip, kad jis atnešdavo vieną dėžutę maisto, vaikai jo nepasidalindavo, pykdavosi, nes visi norėjo, o jis tada jis kviesdavo pareigūnus, nors jie jam sakė, kad jis neitų namo. Kai A. K. užeidavo į jos namus, jis bendraudavo tik su dukra S., o kitoms mergaitėms buvo sakomos tik replikos, kad jos nesimoko ir pan., su visais vaikais jis nebendravo vienodai. Nurodė, kad būtent dukros E. ir A. augo su tėvu ir matė koks jis yra, ir ji vaikų prieš jį nenuteikinėja, nes dukrai 14 metų, ir ji pati mato, koks yra tėvas ir nenori su juo bendrauti, dukra S. jį labai myli ir jis ją myli, nes ji jauniausia. Pripažino, kad tarp jos ir A. K. susiklosčiusi tokia situacija, kad vienas kitą apkalba, nesutaria.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. K. parodė, kad A. K. jos sūnus, sutinka duoti paaiškinimus, apie nagrinėjamą bylą žino. Parodė, kad kai sužinojo, kad J. R. ir A. K. dukra E. nelanko mokyklos, apie tai pasakė sūnui, todėl jis pradėjo rašyti raštus į VTAS, kitas institucijas. Ji pati teiravosi anūkės, kodėl ji nelanko mokyklos, tačiau mergaitė bėgo nuo jos, nieko nesakė. Kas dėl anūkės A., tai pradžioje mergaičių motina sakė, kad A. mokyklą lanko, nors ji pati asmeniškai matė, kad mokyklos mergaitė nelanko, vėliau sakė, kad vaikai serga, nors juos lankant jie buvo sveiki. Taip pat nurodė, kad su J. R. ji nebendrauja nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, kai pastaroji ją apvogė, prisiėmė kreditų jos vardu. Paskutinį sykį pas J. R. buvo prieš mėnesį kai vaikai jau buvo globos namuose, o vaikams esant dar namie, prieš kokius du mėnesius. J. R. tik minėjo, kad už tai, kad vaikus paėmė į globos namus, ji atkeršys, apkaltins vaikų tėvą. Atsakydama į klausimus nurodė, kad anūkė E. iš vis nebendrauja nei su ja, nei su savo tėvu; anūkė A. bendrauja. Vaikų tėvas nori bendrauti ir bendrauja su vaikais, veža jiems visokius drabužius, maistą.

Institucijos atstovė Zina Bubulienė palaikė ATP protokole nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad A. K. nuo 2016 m. liepos- rugpjūčio mėnesio pradėjo kreiptis į VTAS, kitas institucijas dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei kitais skundais. Šeima jau senai įrašyta į rizikos šeimų sąrašą, abu tėvai buvo kviečiami pokalbiui, A. K. buvo įsipareigojęs vaikus lankyti, tačiau savo įsipareigojimų nesilaikė. VTAS gaudavo informaciją š Socialinės paramos centro darbuotojų apie šeimą, tačiau tokių duomenų, kad vaikai nelankytų mokyklos neturėjo. Nepilnametės mergaitės nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pradėjo nelankyti mokyklų, tačiau tiek pats tėvas, tiek vaikų motina nelabai domėjosi vaikų mokyklos lankymu. Institucija skambino A. K., ragino jį padėti vaikų motinai užtikrinti vaikų ugdymo įstaigų lankymą, jis su socialine darbuotoja tik vieną savaitę bandė vaikus nuvesti į mokyklą. A. K. buvo nuolatos skatinamas kreiptis į tesimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau jis delsė, ir tik surašius jo atžvilgiu ATP protokolą, jis kreipėsi dėl laikinųjų priemonių taikymo. Institucijai žinoma, kad A. K. negali matytis su dviem savo dukromis, nes vyksta ikiteisminis tyrimas (kardomoji priemonė taikyta dėl galimo smurto vienos dukters atžvilgiu), tačiau gali atstatyti ryšį su vyriausią dukra, kuri turi įtakos kitų vaikų atžvilgiu. A. K. motina buvo parašiusi prašymą dėl globos visoms A. K. dukroms, tačiau po to apsigalvojo, procesas buvo atidėtas. Visi nepilnamečiai šeimos vaikai šiuo metu globos namuose. Nurodė, kad A. K. susidomėjęs vaikų priežiūra, nori juos iš tiesų globoti, stebimas jo noras susigražinti jauniausią dukrą į namus, tačiau VTAS toleruotų, kad visos dukros būtų paimtos, kad tėvas lankytų tėvystės įgūdžių kursus, kad galėtų tinkamai prižiūrėti ir rūpintis vaikais. Kadangi A. K. neteikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas, nėra aišku, ar jis galėtų vaikus išlaikyti. Vaikų motina teigė, kad A. K. neteikė išlaikymo vaikams, todėl buvo mokamos išmokos iš garantinio fondo, o šiuo metu vyksta teismo procesas dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Institucijos atstovės nuomone, nepilnamečių tėvas galėjo savalaikiai, daug anksčiau kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, dėti daugiau pastangų jų auklėjime, priežiūroje. Nurodė, kad vaikų motina J. R. taip pat atsakinga už vaikų nepriežiūra, ji jau kelis kartus buvo bausta už tai, kad vaikai nelanko mokyklos. Motina dažnai keitė mokyklas vaikams, teigdama, kad taip jiems bus geriau, tačiau vaikai mokyklą palankydavo savaitę ir vėl jos nelankydavo, todėl VTAS buvo teikiama informacija iš mokyklų. Institucija gan dažnai kviesdavo abu nepilnamečių vaikų tėvus pokalbiams, rekomendavo lankyti tėvystės įgūdžių grupes, tačiau jie savo įsipareigojimų nevykdė, ir kai socialiniai darbuotojai pranešė VTAS, kad išnaudojo visas priemones, buvo priimtas sprendimas vaikus patalpinti į globos namus. Vaikai buvo paimti, nes visiškai nelankė mokyklos nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, vaikų motina neužtikrino vaikų sveikatos priežiūros, namuose buvo baisios gyvenimo sąlygos, nešvara, gyviai. Taip pat nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta VTAS, tačiau A. K. teigdavo, kad jis tvarkos laikosi, o nesilaiko vaikų motina, o pastaroji teigdavo atvirkščiai, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Vyresnės dukros kaip ir neturėjo noro bendrauti su A. K., artimesnis ryšys buvo tik su jauniausia dukra, kurią jis kartais pasiimdavo namo. Apklausiamos vyresnės A. K. dukros teigė, kad tėvas jas mokė vogti, kad jas mušė, A. K. teigė, kad vogti jas mokino jų motina. Ji negali pasakyti, kad vaikai nemelavo, kad nebuvo primokinti meluoti, nes socialinės darbuotojos minėjo, kad mergaičių motina pardavinėja vogtus daiktus. Tačiau vaikų tėvui pirmiausia reikia atstatyti santykius, ryšius su vaikais, nes kitaip tėvai vaikų nepaveiks, kad šie lankytų mokyklą.

VĮ Registrų centro duomenimis A. K. yra nepilnamečių vaikų E. O. K., gim. (duomenys neskelbtini)., A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), S, K. K., gim. (duomenys neskelbtini). bei S, E. K., gim. (duomenys neskelbtini),tėvas (b.l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad J. R. šeima nuo 2014 m. balandžio 9 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad J. R. negeba tinkamai auklėti savo vaikų bei sudaryti tinkamų sąlygų jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, namuose nepalaiko švaros; taip pat neužtikrina vaikų mokyklos lankomumo ir užimtumo po pamokų, nesugeba racionaliai panaudoti gaunamų pajamų, tinkamai rūpintis buitimi ir pan., nevykdo savo įsipareigojimų, nelanko socialinės darbuotojos konsultacijų. Pateiktoje informacijoje taip pat nurodyta, kad vaikų tėvas A. K. išvykęs į užsienį darbo reikalais, tačiau nuolat domisi vaikų ugdymu ir pasiekimais. Taip pat pažymėta, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis procesas dėl A. K. galimo smurto prieš vaikus. Socialinė darbuotoja J. B. pateikdama šią informaciją apie J. R. šeimą, prašo užtikrinti šeimoje augančių nepilnamečių E,, A,, S, ir S. K. bei K. B. saugumą bei tinkamas sąlygas, apgyvendinant vaikus globos įstaigoje (b.l. 6-7).

Įtraukus J. R. šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tiek J. R., tiek A. K. įsipareigojo dėl nepilnamečių vaikų priežiūros, tame tarpe įsipareigojo užtikrinti, kad vaikai lankytų ugdymo įstaigą ir bendradarbiauti su ugdymo įstaigos pedagogais (b.l. 38-39, 40-41).

Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklos 2016 m. lapkričio 14 d. pateiktoje A.M. K. charakteristikoje nurodoma, kad mokinė į mokyklą atvyko 2016 m. rugsėjo 6 d., tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. nelanko mokyklos, be pateisinamų priežasčių praleido 179 pamokas. Mokinės tėvai nedalyvavo nei 2016 m. rugsėjo 9 d. vykusiame klasės tėvų susirinkime, nei 2016 m. spalio 25 d. mokykloje vykusiame Vaiko gerovės komisijos posėdyje, kuriame turėjo būti svarstomas A.M. K. mokyklos nelankymas (b.l. 9).

Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos 2016 m. lapkričio 22 d. pranešime nurodyta, kad mokinė E. O. K. nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. mokosi jų progimnazijoje, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 7 d. jos nelanko, tėvai į mokyklos organizuojamus susirinkimus neatvyksta (b.l. 12)

Iš Vilniaus miesto Vaiko gerovės komisijos 2016 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo seka, kad į komisiją kreipėsi J. R. dėl to, kad dukros E.O. K. bei A.M. K. nelanko mokyklos, ir komisija nutarė siūlyti administracijos direktorei skirti minėtoms nepilnametėms minimalios priežiūros priemones – įpareigojimus tęsti mokymąsi „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje (b.l. 64-65).

2016 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokolo matyti, kad susitikimo metu buvo svarstomas klausimas dėl nepilnamečių A. M. K. bei E. O. K. ugdymo įstaigos nelankymo, kad tėvai A. K. bei J. R. neužtikrina dukrų teisės į mokymąsi bei socialinę priežiūrą. Minėtame susitikime dalyvavo tik vaikų tėvas A. K., motina J. R. neatvyko. Susitikimo metu nutarta imti visus vaikus iš šeimos į Vilniaus miesto krizių centrą, svarstyti klausimą dėl laikinos globos- rūpybos vaikams nustatymo.

Iš 2017 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civ.byla Nr. 2-1430-897/2017 matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymais visiems J. R. ir A. K. vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja (rūpintoja) paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (b.l. 93-95).

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir bylų teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

ATPK 181 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybė pagal šį straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia nepanaudoja tėvų valdžios ar sąmoningai nieko nedaro vaikų interesais (pvz., vaikais nesirūpina, palieka vaikus be priežiūros, visiškai vaikų neauklėja). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. K. ir J. R. yra jų nepilnamečių dukrų A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., bei E. O. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai, J. R. šeima nuo 2014 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp jo ir buvusios sugyventinės J. R. santykiai įtempti, konfliktiški. Kadangi jie gyvena atskirai, vaikai liko gyventi su motina, ir jis kiek įmanoma vaikais rūpinosi, stengėsi jiems padėti, bendrauti, teikė materialinį išlaikymą. Pripažino, kad jam buvo žinoma, kad dukros nelanko mokyklos, neprižiūrėtos ir dėl kilusių problemų ir sunkumų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kreipėsi su įvairiais raštais tiek į savivaldybę, tiek į socialinius darbuotojus. Nurodė, kad jis net su socialine darbuotoja vykdavo į J. R. namus, kad vaikai ryte išeitų į mokyklą, tačiau vaikų motina jų neįleisdavo, meluodavo, kad vaikai išėję. Minėtas aplinkybes teisme patvirtino ir apklausta soc. darbuotoja J. B.. Vaikų motina J. R. taip pat neneigė, kad vaikai nelankė mokyklos, motyvuodama tuo, kad jiems ten kildavo sunkumų, problemų bendraujant, taip pat pripažino, kad neįsileisdavo vaikų tėvo į savo namus, vaikai, išskyrus dukrą S,, patys nenori bendrauti su tėvu. Tai, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų susiklostę įtemti, konfliktiški santykiai patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kaip skundai, prašymai, susirašinėjimai su institucijomis. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad nagrinėjamu atveju A. K. nepanaudojo tėvų valdžios tinkamai prižiūrint savo dukras.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla prieš A. K. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.