- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-555-462/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-08-02 nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. V. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-05-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-08-02 nutartimi atmetė pareiškėjos J. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-05-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja J. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nutartį, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-05-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą. Skunde J. V. nurodo tuos pačius motyvus, kuriuos pareiškėja nurodė pirmosios instancijos teisme, pažymėdama, jog atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, jei pareiškime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Visi objektyvūs sukčiavimo požymiai gali būti nustatyti tik atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą, patikrinus jos nurodytas aplinkybes ir faktus. Teigia, kad jos nurodytus pažeidimus civilinio proceso tvarka ginti būtų galima tuo atveju, jeigu nebūtų akivaizdžių sukčiavimo požymių. Jos mama dėl sveikatos būklės negali ginti savo pažeistų teisių, o tokių asmenų interesų gynimas ir apsauga yra viešasis interesas, kurį ginti privalo prokuroras.
Teismo posėdyje pareiškėjos J. V. atstovas advokatas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjos J. V. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-05-10 nutarimo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.
Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos J. V. nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu išvadai, kad buvo padaryta nusikalstama veika.
Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms – kaltininko subjektyviųjų požymių, nusikalstamos veikos elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pareiškėja J. V. nepateikė jokių minimalių nusikalstamos veikos požymių, atitinkamai padaryti spėjimai apie galbūt jos brolio R. B. atliktą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-05-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-05-10 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstai konstatavo, kad esant pagrindui manyti, jog buto pirkimo–pardavimo sandoris prieštarauja nuosavybės teisę turinčio asmens valiai ar interesams, gali būti ginčijamas civilinio proceso tvarka.
Pagrindo naikinti 2010-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą ir 2010-08-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,
n utaria:
pareiškėjos J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nutartį.
Nutartis neskundžiama.