Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. R. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-10011-2023 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos vyriausiasis tyrėjas P. D. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10011-2023 A. R. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 416 straipsnio 6 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2023 m. gegužės 3 d. 12.28 val. kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 12 km vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė jai atimta, vairuodama transporto priemonę viršijo leistiną 90 m/h greitį, važiavo 158 km/h greičiu (įvertinus paklaidą, greitį viršijo 63 km/h), taip pat ant transporto priemonės buvo uždėti ne tai transporto priemonei priskirti valstybiniai numeriai, ji buvo neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 131.1, 14, 225 ir 226 punktų reikalavimus.

2. A. R. atstovė advokatė Aušra Ručienė Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti.

3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi A. R. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundas buvo tenkintas iš dalies, Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas pakeistas ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių. Kita Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad Institucija nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė tris A. R. už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas administracinio poveikio priemones, atitinkamai, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 13, 9 ir 9 mėnesiams. Teismas konstatavo, jog Institucijos atstovas ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė netinkamai, todėl teismas pakeitė nutarimo dalį dėl galutinės administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir A. R. skyrė administracinio poveikio priemonę, numatytą už sunkiausią administracinį nusižengimą, tai yra specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 13 mėnesių. Teismas taip pat nurodė, jog A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti, neskirti jai administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde A. R. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo 2023 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį panaikinti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi A. R. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

5.1. Paskirtą 650 Eur dydžio piniginę baudą A. R. apmokėjo ir jos neginčija, tačiau Institucijos nutarimas A. R. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, liko neišnagrinėti visi faktai. Apeliantei administracinio poveikio priemonė buvo paskirta netinkamai, ji yra neproporcinga bei neatitinkanti ANK 34 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas neteisingai nurodo, jog apeliantė tik formaliai sutiko su jai inkriminuotais administraciniais nusižengimais, kad ji savo pažeidimą bandė pateisinti būtinybe nuvykti į mažametės dukros ugdymo įstaigą tam, kad galėtų nuvežti jai vaistų nuo skausmo ir temperatūros.

5.2. Įvykio dieną A. R. buvo stipriai susijaudinusi, vyko pasiimti mažametės dukters K. R., gimusios 2021 m., iš (duomenys neskelbtini), kur pastaroji tuomet buvo palikta. A. R. buvo pranešta, jog dukra blogai jaučiasi ir nieko nevalgo tik guli, jaučia skausmą pilvo srityje, karščiuoja, todėl jai būtini vaistai malšinantys skausmą ir temperatūrą, tuo metu ją saugojo močiutė, kuri nesugebėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Dėl šios netikėtai susiklosčiusios situacijos apeliantei buvo sukelta fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, todėl apeliantė nesugebėjo sukoncentruoti dėmesio į viršytą greitį, kadangi susijaudino dėl mažametės dukters sveikatos būklės. Tuo metu nebuvo asmens, kuris galėtų apeliantę pavėžėti iki vaiko ugdymo vietos. Apeliantė sužinojusi, jog jos mažametei dukrai reikalinga pagalba, net nenumanydama, jog automobilis į kurį įsėdo yra neregistruotas, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad ant jo buvo uždėti ne šiai transporto priemonei priskirti valstybiniai numeriai. Apeliantė pasitikėjo artimu draugu, kuris patikėjo jai tuo metu reikalingą transporto priemonę.

5.3. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad apeliantė nežinojo, jog jai yra atimta teisė vairuoti ir šį faktą sužinojo tik kelios dienos po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2023 m. gegužės 9 d., kuomet prisijungė prie VMI. Apeliantė 2023 m. sausio 31 d. nesusipažino su protokolu, jis tą dieną buvo pateiktas portale, tačiau su juo apeliantė susipažino, t. y. perskaitė tik 2023 m. gegužės 9 d. Apeliantė po nusižengimo apmokėjo baudą, tačiau nežinojo, jog kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Bauda apeliantei buvo paskirta ne protokolu, o nutarimu, tačiau toks nutarimas jai išsiųstas nebuvo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė būtų susipažinusi ir su protokolu, nes tokio elektroninio laiško ji negavo.

5.4. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog apeliantė prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padariusi administracinius nusižengimus, į tai, kad apeliantė gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), augina mažametį vaiką. Iš jos gyvenamosios vietos į dukters lankomą darželį adresu (duomenys neskelbtini), nekursuoja viešasis transportas, taigi, susisiekimo galimybės nėra, taip pat nėra kas galėtų mažametį vaiką vežti bei parvežti į ugdymo įstaigą, sveikatos įstaigas, todėl teisė vairuoti transporto priemones apeliantei yra būtina. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė MB „(duomenys neskelbtini)” atlieka projektų vadovės pareigas. Pagal įmonės projektų vadovo pareiginius nuostatus darbuotojas, einantis šias pareigas, privalo turėti vairuotojo pažymėjimą ir vairavimo patirtį nuo 2 metų. Ši sąlyga privaloma, kadangi darbuotojas yra siunčiamas į komandiruotes visoje Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad apeliantei atėmus teisę vairuoti transporto priemonę nepaprastai pasunkėtų jos padėtis, ji negalėtų tęsti savo darbinių funkcijų, prarastų galimybę dirbti ir gauti pajamas, kurios reikalingos išlaikyti mažametį vaiką.

5.5. Apeliantė nėra piktybinė pažeidėja, pastaroji sėsdama į draugo automobilį, kurį jis davė, skubėdama pas sergantį vaiką, netikrino registracijos numerių, draudimo ir kt. dokumentų. Apeliantė nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta, kad nusižengimus padarė per neatsargumą, todėl tiek institucija, tiek ir teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantės prisipažinimas ir gailėjimasis nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Žalos ar pavojaus eismo dalyviams apeliantės veiksmai nesukėlė. Ankstesni padaryti pažeidimai nebuvo sąlygoti piktybiško ar tyčinio įstatymų negerbimo. Šiuo metu apeliantė išgyvena dėl padarytos klaidos ir pasižada būti pavyzdinga eismo dalyvė bei saugumą užtikrinti tiek kartu su ja dalyvaujančiais eisme asmenimis, tiek sau.

5.6. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas būtų teisingas, sąžiningas apeliantės atžvilgiu, nekeltų jokios grėsmės visuomenei, atitiktų konstitucinį proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Vairuotojo pažymėjimas apeliantei yra reikalingas dėl daugybės priežasčių, todėl ji niekada nebūtų sąmoningai rizikavusi jo prarasti. Teismo motyvas, jog apeliantė daugybę kartų prieš penkerius metus buvo bausta administracine tvarka, todėl A. L. nėra charakterizuojama palankiai yra nepagrįstas. Asmuo per penkerius metus gali kardinaliai pasikeisti, apgalvoti savo padarytas klaidas ir jų ateityje nebekartoti, taip ir buvo su apeliante, tačiau nagrinėjamas atvejis susiklostė dėl nenumatytos, sunkios bei kritinės mažamečio vaiko situacijos.

5. Atsiliepimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundą atmesti.

6.1. Apeliantė žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo gali kilti papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliantė žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

6.2. Nustatyto greičio viršijimas, kai vairuojantis asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonę kelia ypatingai didelį pavojų ne tik pačiam vairuotojai, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantei skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 13 mėnesių, kuri yra artima minimaliam terminui yra per griežta. Apeliantė vienu metu padarė penkis administracinius nusižengimus, iš kurių kelis šiurkščius ir itin pavojingus, tai yra vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, kai teisė atimta, taip pat nustatytą leistiną greitį viršijo 63 km/h.

6.3. Institucija nesutinka, su skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad apeliantė nežinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra atimta. Apeliantei nusižengimo padarymo metu teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo taikomas nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. Apie teisės atėmimą termino pradžią apeliantė buvo informuota administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta visa reikalinga informacija susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, protokolas buvo įteiktas tinkamai. Apeliantė paskirtą nuobaudą – baudą yra sumokėjusi, o protokole nurodytas ir teisės atėmimo terminas ir nuo kada jis pradedamas skaičiuoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. R. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka su A. R. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 416 straipsnio 6 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, tačiau nesutinka su jai pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminu. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9. Analizuojant A. R. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

10. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už 6 dalyje numatyto nusižengimo (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h) padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Šiuo atveju A. R. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui (13 mėnesių).

11. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones) padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Šiuo atveju A. R. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

12. ANK 415 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (transporto priemonių su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais vairavimas) gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Šiuo atveju A. R. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

13. Pirmos instancijos teismo nutartimi pakeitus Institucijos nutarimą dėl galutinės administracinio poveikio priemonės paskyrimo A. R. buvo skirta subendrinta administracinio poveikio priemonė, numatyta už sunkiausią administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h), tai yra specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui (13 mėnesių).

14. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad mažinti A. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino nėra teisinio pagrindo. A. R. padarė šiurkščius administracinius nusižengimus, keliančius pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – nustatytą leistiną greitį viršijo 63 km/h, vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, kai ši teisė atimta, taip pat vairavo transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei skirtais valstybinio numerio ženklais.

15. Apeliaciniame skunde ginčijamas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas A. R., kaip asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę. Nurodoma, jog A. R. pažeidimų padarymo dieną – 2023 m. gegužės 3 d. 12.28 val., vairuodama nežinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra atimta, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Bylos duomenimi nustatyta, jog 2023 m. sausio 31 d. A. R. buvo bausta pagal BK 420 straipsnio 1 dalį ir jai protokolu su administraciniu nurodymu kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. A. R. paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. vasario 14 d. (a. n. b. l. 15). Nors apeliantė skunde teigia, kad A. R. apie jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą sužinojo tik perskaičiusi pranešimą VMI paskyroje 2023 m. gegužės 9 d. (b. l. 65-66), tačiau faktas, jog ji paskirtą baudą sumokėjo dar 2023 m. vasario 14 d. pagrindžia aplinkybę, jog ji jau baudos sumokėjimo metu žinojo ir apie jai paskirtą poveikio priemonę, kas buvo nurodyta tame pačiame protokole su administraciniu nurodymu. Be to jai 2023 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) taip pat popierine siunta buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 58-62). Skundo argumentai, kad A. R. sumokėdama baudą nematė, jog jai yra atima ir teisė vairuoti transporto priemones, parodo tik pačios A. R. aplaidų požiūrį į jai taikomas administracinio poveikio priemones ir niekaip neįtakoja jos atsakomybės vertinimo nagrinėjamos bylos kontekste. A. R. turėjo pareigą jai adresuotus dokumentus perskaityti, o to nepadarius, privalo prisiimti ir visas iš to kylančias pasekmes. Taip pat nepagrįstas ir skundo argumentas, jog bauda apeliantei buvo paskirta ne protokolu, o nutarimu, kuris jai nebuvo išsiųstas, nes iš administracinių nusižengimų registro (a. n. b. l. 15) matyti, kad bauda ir administra1cinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo A. R. paskirta būtent protokolu su administraciniu nurodymu, o A. R. sumokėjus baudą, t. y. įvykdžius administracinį nurodymą, jai nutarimas nebuvo surašomas ir nuo sekančios dienos pradėjo galioti administracinio poveikio priemonė. Taigi, nagrinėjamus atveju, A. R. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagrįstai skirta kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti.

16. Skunde nurodoma, kad A. R. administracinius nusižengimus padarė būdama didelio susijaudinimo – fiziologinio afekto būsenoje, kas lėmė jos neapgalvotą, skubotą sprendimą sėsti į draugo automobilį, ir nepatikrinus reikiamų dokumentų viršijant greitį važiuoti pas dukterį. Skunde akcentuojama, kad apeliantė šios būsenos nesieja su pakaltinamumu, todėl nesutinka su argumentais, kad ši būsena gali būti įvertinama tik ekspertizės metu. Šiuos skundo argumentus aukštesnysis teismas vertina kritiškai ir sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias situacijos sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą, o tokie įrodymai nagrinėjamoje byloje surinkti nebuvo. Visų pirma, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nėra užfiksuota jokių duomenų apie skunde nurodomą išskirtinę apeliantės psichologinę būseną vairavimo metu. To nenurodė ir pati A. R., nors jos paaiškinimai buvo užfiksuoti ir iš karto po transporto priemonės sustabdymo, administracinių nusižengimų protokole, ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje žodinio proceso tvarka. Ta aplinkybė, kad argumentai dėl kaltininkės didelio susijaudinimo pirmą kartą buvo išsakyti tik skunde dėl Institucijos nutarimo, duoda pagrindą skundą nagrinėjančiam teismui jais abejoti, nes skunde nurodoma apeliantės didelio susijaudinimo psichologinė būsena turėjo būti matoma įvykio vietoje su A. R. bendravusiems pareigūnams, taip pat apie šią būseną, jeigu ji buvo tokia išskirtinė, kad trukdė A. R. blaiviai mąstyti, būtų nurodžiusi ir pati apeliantė, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nagrinėjamu atveju A. R. nepateiktus į bylą jokių dukters ligą pagrindžiančių duomenų, teismas neturi galimybės įvertinti ir to, ar iš tiesų egzistavo priežastys, galėjusios sukelti apeliantei didelio susijaudinimo būseną. Taigi, skunde nurodomi subjektyvūs A. R. paaiškinimai dėl didelio susijaudinimo, remiantis išdėstytais argumentais, nesant jokių kitų juos pagrindžiančių duomenų, laikytini tik jos gynybine versija. Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisine prasme didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena yra reikšminga tada, kai ji sukelta neteisėtais nukentėjusio asmens veiksmais. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju dėl skunde nurodomos A. R. susijaudinimo būsenos nėra pagrindo apeliantei skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas ir nutarimą priėmusi institucija nepagrįstai kaltininkės prisipažinimo ir gailėjimosi nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad 2023 m. gegužės 25 d. priimtame Institucijos nutarime, grafoje „Atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ ydingai nurodyta, kad A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltininkė prisipažino padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, kai tuo tarpu to paties nutarimo grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodytos priešingos aplinkybės, tai yra, kad A. R. paaiškinimai, jog dėl nusižengimų ji gailisi, nelaikytini atsakomybe lengvinančia aplinkybe „dėl nusižengimų piktybiškumo ir ankstesnių administracinių nuobaudų“. Dėl nurodytų pastarųjų motyvų darytina išvada, kad vis tik A. R. prisipažinimas ir nuoširdus gailestis Institucijos nutarime nebuvo įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti atsakomybė, kam pritarė ir pirmos instancijos teismas.

18. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Vertinamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti pirmos instancijos teismo išvadoms, kad galimybę A. R. prisipažinimą vertinti kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę eliminuoja tai, kad ji nepripažino visų esminių nusižengimų aplinkybių, o būtent neigė žinojusi, apie tai, jog nusižengimo metu jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ką paneigia jau šioje nutartyje aptarti įrodymai. Motyvus, kodėl ši aplinkybė nebuvo pripažinta atsakomybe lengvinančia, išsamiai išdėstė pirmos instancijos teismas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas, jų neatkartodamas. Vien to, kad kaltininkė pripažino dalį jai inkriminuotų nusižengimų sudėtį sudarančių veiksmų, nėra pakankama, kad toks pažeidėjos procesinis elgesys būtų pripažintas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

19. Skundą nagrinėjantis teismas, vertina tai, kad pagrįstai A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (a. n. b. l. 12-31) patvirtina, kad per vienerius metus iki 2023 m. gegužės 3 d. šioje byloje užfiksuotų nusižengimų padarymo, 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. sausio 9 d. (du kartus), 2023 m. sausio 2 d., 2022 m. lapkričio 29 d., 2022 m. spalio 24 d. ir 2022 m. spalio 4 d. A. R. buvo bausta administracine tvarka pagal ANK 416 straipsnį už nustatyto greičio viršijimą, todėl pagrįstai konstatuota, kad nusižengimų padarymo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 3 d., ankstesnės nuobaudos už nustatyto greičio viršijimą dar galiojo, tad naujas nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai (ANK 40 straipsnis).

20. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

21. Vertindamas pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsižvelgdamas į A. R. inkriminuojamų nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pobūdį skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad A. R. padarė neatsargų nusižengimą. Akivaizdu, kad A. R., vairuodama transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė jai atimta, viršydama leistiną greitį 63 kilometrais per valandą, bei vairuodama transporto priemonę su ne tai transporto priemonei priskirtais valstybiniais numeriais, neįregistruotą nustatyta tvarka, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, veikė tiesiogine tyčia, tai yra, suvokė, kad tokiu būdu elgdamasi pažeidžia kelių eismo taisykles ir norėjo taip veikti. Tokią teismo išvadą pagrindžia tai, kad A. R. buvo informuota pareigūnų apie tai, kad jai atimta teisė vairuoti transporto priemones, turėjo galimybę patikrinti vairuotos transporto priemonės dokumentus, kurių fotonuotraukas pateikė pareigūnams, iš kurių bei užsienietiškų automobilio numerių akivaizdu, kad galėjo matyti, kad jos vairuotas automobilis neapdraustas, neįregistruotas nustatyta tvarka ir yra su kitos mašinos valstybiniais numeriais, nepaisant to ji šią transporto priemonę vairavo ir viršijo leistiną greitį daugiau nei 50 km per valandą.

22. Vertinant A. R. asmenybę, atsižvelgtina, kad už nustatyto greičio viršijimą A. R. per paskutinius penkis metus bausta net 16 kartų, be to yra bausta ir už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2023 m. sausio 31 d. ji bausta pagal BK 420 straipsnio 1 dalį ir jai kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. gegužės 14 d., kas ypač neigiamai charakterizuoja A. R. asmenybę, bei parado neigiamą jos požiūrį į visuomenines nuostatas, visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Eilė galiojančių nuobaudų už nustatyto greičio viršijimą bei kitus administracinius pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais rodo ir tai, kad ankstesnių nuobaudų taikymas A. R. nebuvo efektyvus ir prevencinio poveikio nepasiekė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, kartu su teigiamai nubaustąją apibūdinančiomis aplinkybėmis, kad ji dirba, augina mažametę dukrą, kad paskirtas baudas už ankstesnius nusižengimus yra sumokėjusi, o nusižengimus, už kuriuos baudžiama, padarė būdama stipriai susijaudinusi, neturi pagrindo spręsti, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta.

23. Teigti, kad Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (vairuotojo pažymėjimo reikalingumas darbo funkcijoms atlikti, šeimos ir artimųjų gerovei, rūpinimuisi jais) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ir šeimyniniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti A. R. naudai. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams vienam mėnesiui A. R. taps sunkiau ir nepatogiau atlikti darbo funkcijas ar spręsti buities problemas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad A. R. iki nusižengimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga tinkamai atliekant savo darbines pareigas, vykdant pareigas šeimoje, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimų darymo. Apygardos teismo manymu, A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytina asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina.

24. Nagrinėjamu atveju nei darbas, nei šeimos interesai, nei kito skunde nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo individualizuojant A. R. administracinę atsakomybę jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, ar jos terminą sutrumpinti. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. A. R. už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, tai yra artimas minimaliam šios administracinio poveikio priemonės terminui, todėl šioje nutartyje išanalizuotų argumentų pagrindu laikytina, kad administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucija, priėmusi nutarimą, įvertino įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, bei padarė tinkamas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. padarytų nusižengimų kvalifikavimo, nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo, o apylinkės teismas tinkamai pakeitė Institucijos nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonių subendrinimo, todėl Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti (ANK 652 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. R. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.