- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- N-575-1099-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. spalio 14 d. surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 11.10 val., Maironio gatvėje, Kaišiadoryse, vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 2,37 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. spalio 25 d. nutarimu V. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1600 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių.
II.
V. P. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba specialiosios teisės atėmimo laikotarpį sutrumpinti. Nurodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog jam skirta nuobauda yra per griežta. Pažymėjo, jog dirba meistru, dėl ko nuolat turi važinėti po visą Lietuvą, todėl netekus teisės vairuoti – praras darbą, kuris yra jo šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, pragyvenimo šaltinis. Taip pat teigė, jog teisė vairuoti reikalinga ir neįgalius tėvus vežioti pas gydytojus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi V. P. skundo netenkino nustatęs, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paties pareiškėjo prisipažinimu. Dėl prašymo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teismas pažymėjo, jog jos taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, ir kurių buvimas leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas pabrėžė, jog padarytas sunkus administracinis nusižengimas, todėl laiko, kad paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o ATPK 30¹ straipsnio pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netikslinga, ir jokie tokio vairavimo motyvai ATPK 17 straipsnio prasme negali būti pateisinami. Teismas taip pat nurodė, jog skunde pareiškėjo įvardintos aplinkybės šioje situacijoje nelaikytinos reikšmingomis, nes administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, o asmens profesinė veikla ir darbo pobūdis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės nuobaudos sušvelninimą.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi, V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai pabrėžia, jog teismas nesivadovavo galiojančiais įstatymais ir nusistovėjusia praktika, todėl nutarties motyvai atspindi dabartinę situaciją, kai siekiama tik griežtinti atsakomybę už vairavimą neblaiviam.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiama nutartimi V. P. palikta galioti Institucijos 2007 m. spalio 25 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, kuris įtvirtino (pažeidimo padarymo ir jo nagrinėjimo Institucijoje metu galiojusi įstatymo redakcija), jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, juolab kai šiuo atveju vairuota mieste ir ryte, kai eismas pakankamai intensyvus. Taip pat pažymėtina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas 2,37 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, ir šios pozicijos nuosekliai laikosi, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007).
Ketvirta, kitos apelianto skunde įvardintos aplinkybės (apsunkintas rūpinimasis ligotais šeimos nariais, baudos sumokėjimas, galimas darbo praradimas ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.