Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje T. I., R. D., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėja R. I. ir suinteresuoti asmenys T. I. ir R. D. prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, o taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje susidariusią nepalankią situaciją dėl COVID-19 viruso, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos sutuoktinis L. I. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje.

Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro duomenimis pareiškėjos sutuoktinis L. I. turėjo du vaikus : dukrą R. D. (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų T. I., gimusį (duomenys neskelbtini); iki mirties nepilnamečių vaikų neturėjo.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, santuokos metu pareiškėjos R. I. vardu yra registruotas šeimos turtas – dviejų kambarių butas su 2,67 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarčių atitinkamai (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu. Pareiškėjos sutuoktinio L. I. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra įregistruota.

Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, UAB „Sūduvos vandenys“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“, UAB „Ignitis“ pažymos patvirtina, kad pareiškėja R. I. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pilnai atsiskaičiusi.

Byloje nėra duomenų, kad palikėjas L. I. buvo surašęs testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio L. I. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo : pareiškėja naudojasi nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka mokesčius už bute sunaudotą elektros energiją ir kitas butui teikiamas paslaugas, prižiūri butą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus L. I., jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas su 2,67 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarčių atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėja R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad L. I. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino suinteresuoti asmenys R. D. ir T. I. pateiktuose atsiliepimuose bei bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas, mirties liudijimas, gimimo liudijimai, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, Gyventojų registro duomenys, Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, UAB „Sūduvos vandenys“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“ ir UAB „Ignitis“ pažymos.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinio L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.