Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-18
Bylos Nr.
1A-419-1020/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36048-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
L. D.
Nukentėjusysis
M. A.
Advokatai
Kazimiras Poplovuchinas
Kategorijos
Byla Nr. 1A-419-1020/2018
Proceso Nr. 1-01-1-36048-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.3.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,nuteistajam L. D. ir jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 30 parų areštą.

Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Iš L. D. nukentėjusiojo M. A. naudai priteista 140 eurų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

L. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudojęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, buvusiu kompiuteriu, internetiniame skelbimų portale skelbiu.lt patalpino netikrą skelbimą apie parduodamą kompiuterio techninės įrangos dalį – vaizdo plokštę „Asus GeForce GTX 980 Strix“, nors tokios vaizdo plokštės neturėjo ir neketino parduoti, ir M. A., ketinančiam pirkti minėtą vaizdo plokštę, 2017 m. gegužės 18 d. telefonu paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), jis (L. D.), tęsdamas nusikalstamą sumanymą, melagingai nurodė, jog skelbime nurodytą vaizdo plokštę turi ir sutinka parduoti už 140 eurų, taip pat nurodė savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera LT“, bei sutarė, jog M. A. į šią sąskaitą perves 140 eurų, o jis išsiųs perkamą vaizdo plokštę, po to dėl panaudotos apgaulės suklaidintam M. A. 2017 m. gegužės 18 d. į minėtą L. D. sąskaitą pervedus 140 eurų, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

L. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį. Pasak apelianto, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir žalos dydį, laisvės atėmimo bausmę galima būtų pakeisti į administracinę baudą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą L. D. padarytą veiką kvalifikuodamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį bei jo atžvilgiu už tai paskyrė adekvačią bei teisingą bausmę. Šioje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių, nukentėjusiajam priteistos žalos dydžio, todėl pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės.

BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Atitinkamai pažymėtina, jog BK 190 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į L. D. inkriminuotos veikos padarymo laiką – 2017 m. gegužės mėnuo, pabrėžtina, jog tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimą „Dėl LRV 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, Lietuvos Respublikoje galiojęs MGL dydis buvo lygus 37,66 Eur. Taigi baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, L. D. veikos padarymo metu užtraukė turto, kurio vertė ne mažesnė nei 112,98 Eur (37,66 x 3), bet ne didesnė nei 188,30 Eur (37,66 x 5), įgijimas apgaule.

Atsižvelgiant į tai bei pažymint, jog L. D. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę dėl neteisėto 140 Eur įgijimo iš nukentėjusiojo, taip pat nurodė sutinkantis jam atlyginti tokio dydžio žalą bei į tai, kad apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje šios faktinės bylos aplinkybės nebuvo ginčijamos, darytina išvada, jog L. D. sukčiavimo būdu įgijus 140 Eur dydžio turtą, jo veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Pabrėžtina, jog būtent turto vertės požymis leidžia atriboti nusikalstamas veikas nuo analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų, todėl gynybos argumentai dėl galimybės L. D. veiką kvalifikuoti pagal ANK nuostatas ir jo atžvilgiu skirti administracinę nuobaudą yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, jog nuteistajam paskiriant bausmę už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, būtų pažeistas įstatymas ar bausmė būtų neteisinga. Nors iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog už iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą L. D. jau yra teistas ir jo atžvilgiu buvo skirtos ir ilgesnės trukmės arešto bausmės, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, jo atžvilgiu paskyrė švelnesnę nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 20 parų arešto bausmę. Turint omenyje nemažėjantį L. D. ir jo daromų veikų pavojingumą, tokia bausmė jokiu būdu negali būti laikoma per griežta.

Remdamasis tuo, kas minėta, apygardos teismas daro išvadą, jog kvalifikuojant nuteistojo padarytą veiką bei jam skiriant bausmę baudžiamo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jurgita KolyčienėAlenas PiesliakasErnestas Rimšelis