- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-239-574/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 59-85 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. P., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. A. P. bausmės pradžia 2012 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga 2020 m. sausio 18 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. sausio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. balandžio 26 d. buvo 8 mėnesiai ir 23 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 59-85 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
4. Nesutikdamas su 2019 m. gegužės 3 d. Komisijos Nutarimu nuteistasis A. P. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nuteistojo A. P. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam A. P. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į vidutinę smurtinio elgesio riziką, jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi, nuteistasis A. P. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant teismo įpareigojimus bei intensyvią priežiūrą.
7. Nurodo, kad teismas išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo padarė visapusiškai nesigilindamas ir nenagrinėdamas galimo paleidimo iš pataisos įstaigos teigiamo poveikio nuteistajam bei visuomenei. Teismas nutartį priėmė vien formalizuodamas kriterijus, kuriais remiantis netaikomas lygtinis paleidimas, nevertino jo pozityvios pusės, jo padarytos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ir to, jog yra išnaudotos visos galimybės mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų skaičių (nėra darbo pataisos įstaigoje, visi organizuojami psichokorekcijos kursai yra baigti). Vien formalus pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų skaičiaus mažinimas likusiu bausmės periodu, netaikant jo integracijos į visuomenę procedūros, bausmės atlikimą daro neefektyvų.
8. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl darbo stokos pataisos įstaigoje jis neturi galimybės dengti įsiskolinimus, kai būdamas neizoliuotas galėtų dirbti UAB (duomenys neskelbtini) statybininko – montuotojo pareigose ir tokiu būdu dengti finansinius įsipareigojimus, taip efektyviau ir visuomenei naudingiau pasiekiant bausmės tikslą – žalos atlyginimą pagal civilinius ieškinius, nukentėjusiojo asmens interesų patenkinimą. Siekiant užtikrinti progresyvų, dinaminį bausmės atlikimą, yra tikslinga taikyti BVK 157 straipsnio, 8 straipsnio, 9 straipsnio normas, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip parodant pasitikėjimą nuteistuoju ir motyvuojant jį integruotis į visuomenę bei laikytis įstatymų. Tolimesnis bausmės atlikimas pataisos įstaigoje yra žalingas. Nurodo, kad individualiame bausmės atlikimo plane numatytus bausmės tikslus galima pasiekti ir neizoliuotam nuo visuomenės. Taip pat prašo atsižvelgti į didelę atliktos bausmės dalį (neatlikta bausmė yra 8 mėnesiai), turimą darbo vietą, šeimyninę padėtį bei gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas netenkintinas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo A. P. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
11. Nuteistasis A. P. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
12. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. P. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Lygtinai paleidžiamų asmenų teisinio socialinio švietimo“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ programose. Atlikus A. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2019 m. balandžio 9 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (72 balai (40 balų statiniai (sumažinti nėra galimybės), 32 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Taip pat atlikus A. P. smurtinio elgesio vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-57 nurodyti nuteistojo kriminogeniniai nekintantys veiksniai, t.y. ankstesni smurtiniai veiksmai ir kriminalinė istorija; smurtinė nusikalstama veikla, psichinė sveikata (diagnozuotas asmenybės sutrikimas, liudijantis apie elgesio ir afektų nestabilumą); medikamentinio gydymosi vengimas; psichologinių-korekcinių intervencijų nepriėmimas. Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šiuo metu A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo komisijos nutarimo rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo nuteistasis įvykdė nepilnai.
13. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo sprendimui dėl lygtinio paleidimo reikšmingas aplinkybes, vertindamas duomenų visumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimdamas sprendimą teismas nevertino nuteistojo pozityvios pusės. Teismo teigiamai įvertintos nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis A. P. bausmės atlikimo metu įgijo elektriko specialybę, būdamas laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju – statybininku. Tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas panaikinti Komisijos nutarimą dėl A. P. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.