Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorui Artūrui Survilai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022 m. sausio 24 d., apie 19.59 val., Vilniaus r., Paberžės sen., kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 9, 14, 99, 119 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,23 prom. etilo alkoholio), važiavo nuo Vilniaus pusės link Molėtų, būdamas neatidus ir neatsargus, nevažiuodamas dešine kelio puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais nuo Molėtų pusės link Vilniaus važiavusiu automobiliu „Volkswagen Toureag“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu A. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais A. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. A. gynėjas advokato padėjėjas Marcinas Dubovskis prašė teismo atsižvelgti į tai, jog A. A. kaltę pripažino, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, gailisi, iš dalies atlygino žalą dalimis mokėdamas skolą akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį sutuoktinės A. A. atsakomybei, kuri yra artimiausias kaltinamojo žmogus, galintis daryti teigiamą įtaką.

Prokuroras kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2022 m. spalio 6 d. ir kaltinimo pakeitime, surašytame 2022 m. lapkričio 30 d., nurodytais motyvais bei argumentais. Nurodė, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras prašymui taikyti laidavimą prieštaravo, nurodė, jog žalos atlyginimas iš dalies ar įsipareigojimas ją atlyginti, kai žalą atlygina draudimo bendrovė, praktiškai kaltinamajam nesiimant jokios iniciatyvos, nesudaro pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir prašė (siūlė) teismo pripažinti A. A. kaltu ir paskirti švelniausią bausmės rūšį (baudą), pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 90 MGL dydžio baudą, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 90 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę prašė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL dydžio baudą; konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę „Seat Alhambra“, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. prisipažino dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be kaltinamojo A. A. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios, liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomi BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektai – sveikata ir nuosavybė. Be to, skiriasi ir minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors nuteistasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. A. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281 straipsnio 2 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. A., 2022 m. sausio 24 d., apie 19.59 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, važiavo nuo Vilniaus pusės link Molėtų, būdamas neatidus ir neatsargus, nevažiuodamas dešine kelio puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais nuo Molėtų pusės link Vilniaus važiavusiu automobiliu, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilės neblaivumas) A. A. sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, t. y. vairuoti automobilį būnant tokios neblaivumo būklės. Jis suvokė rizikingą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį bei galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. A. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje - bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariami nusikaltimai priskirtini nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), tai atitinka vieną iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarytos tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu (idealioji sutaptis), todėl šiuo atveju nors kaltinamojo veikos ir turi būti kvalifikuojamos pagal du skirtingus baudžiamojo kodekso straipsnius, tai nėra kliūtis taikyti laidavimo institutą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. A. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); aptariami nusikaltimai priskirtini nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė, nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė logiškas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga. Visgi, kaltinamasis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, padarydamas asmeniui turtinės žalos, tačiau byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Prašyme atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, jog eismo įvykio metu sužalojo žmogų, ir nors pats su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo nesusisiekė, tačiau suvokdamas savo priešingą teisei elgesį ir kritiškai jį vertindamas, gailėdamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos neigiamus padarinius, įsipareigojo draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ visiškai atlyginti padarytą žalą, ją mokant dalimis. Nors ir užfiksuotas žalos padarymo faktas, tačiau dėl žalos atlyginimo pretenzijų negauta.

Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau administracinis nusižengimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas itin grubiu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina dvi dukras, kurių viena mažametė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, jog nusikalstamos veikos iš esmės padarytos atsitiktinai, neapgalvotai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, nors prokurorui ir prieštaraujant dėl prašymo taikyti laidavimą, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. A. laidavimą. Teismo vertinimu, A. A. nepriekaištinga reputacija, galimybė A. A. daryti realią teigiamą įtaką, taip pat kaltinamojo A. A. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės A. A. laidavimą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis turi išlaikytinių (nepilnamečių), dirba (duomenys neskelbtini), laiduotoja (sutuoktinė) dirba (duomenys neskelbtini), šeimos pajamos nėra didelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis ir laiduotoja dėl laidavimo termino nepasisako. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant laidavimo termino vidurkį – dvejus metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teismui taikyti BK 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino vidurkį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. A. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Pastebėtina, jog kaltinamojo A. A. tyčiniai veiksmai vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,23 promilės neblaivumas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad A. A. buvo nustatytas 2,23 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius A. A. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) prokuroro siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas pakankamas surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 3 (trejų) metų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio 20 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Prokuroras taip pat kaltinamajam siūlo skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Seat Alhambra“ konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumą; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį; konfiskuojamo turto reikšmę kaltininkui; padarytos arba potencialiai sukeltos turtinės žalos valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų (bausmių) griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu; įvertinamas tiek šios teisinės priemonės (turto konfiskavimo) proporcingumas, tiek ir suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020, nutarties 7–8 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktą).

Sprendimas konfiskuoti transporto priemonę priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamojo neblaivumas – vidutinis, t. y. 2,23 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje (0,41 ir daugiau prom.), tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (daugiau kaip 1,51 prom.) nustatytą minimalią neblaivumo ribą. Tokia aplinkybė rodo didesnį nusikaltimų pavojingumą. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo pavojingai, nevažiuodamas dešine kelio puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais nuo Molėtų pusės link Vilniaus važiavusiu automobiliu, kurio metu buvo sužalota minėtą automobilį vairavusi moteris – taigi, kaltinamasis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet dar ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Tai rodo, jog kaltinamojo vairavimas buvo ne tik pavojingas reiškinys, bet ir sukėlęs neigiamas pasekmes kitų asmenų turtui ir sveikatai. Teismas pastebi, jog bendroji taisyklė yra ta, kad transporto priemonė turi būti konfiskuojama natūra (BK 72 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo vertinimu, byloje nėra tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog transporto priemonės konfiskavimas (arba transporto priemonės vertės išieškojimas) būtų netikslinga. Teismas atsižvelgia ir į teisiamojo posėdžio metu išsiaiškintas aplinkybes, jog kaltinamasis dirba, turi išlaikytinių (nepilnamečių), dėl transporto priemonės konfiskavimo prieštaravimų nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Seat Alhambra“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. A.. Todėl darytina išvada, jog transporto priemonės konfiskavimas aptariamu atveju proporcingas ir nepagrįstai nesuvaržo kaltinamojo padėties labiau, nei būtina baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti A. A. (A. A.), pagal laidavimą laiduotojos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 20 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1–3 dalims, 72 straipsnio 2–3 dalimis, konfiskuoti A. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. A., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. A., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. A. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.