Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-192-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2S-192-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01518-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
BUAB „Švaros era“, UAB „Tomvalas“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-192-265/2013Teisėjas G. Stonkus (Proceso Nr. 2-24-3-01518-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija 122.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams BUAB „Švaros era“ ir UAB „Tomvalas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-07-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Švaros era“ ir UAB „Tomvalas“ ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-10-05 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovas nevisiškai pašalino 2012-10-05 nutartyje nurodytus trūkumus. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas sumokėjo žyminį mokestį, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu buvo pažeistos ieškovo teisės, kokias teisines pasekmes sukels ieškovui 2012-07-31 reikalavimo teisės perleidimo sutarties panaikinimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovo reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu siekia apginti BUAB „Švaros era“ pažeistas teises, kai tuo tarpu patys kreditoriai turi teisę tokį ieškinį pareikšti.

Šalies argumentai

Ieškovas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka prašo ją panaikinti ir priimti jo ieškinį, perduodant jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pasak apelianto, ieškinyje jis nurodė ir pagrindė, kokiu būdu ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis pažeidė ne tik bankrutavusio atsakovo ir jo kreditorių interesus, bet ir jo, kaip ieškovo. Kaip nurodo apeliantas, šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog jis nenurodė pažeistų teisių gynimo būdo. Kaip nurodo apeliantas, jis nurodė, kad jo pažeistos teisės gali būti apgintos pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, – atstačius šalis į buvusią padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 str. 1 d.). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu, jo nuomone, sandoris turėtų būti pripažintas niekiniu. Taip pat aiškiai suformulavo ir ieškinio dalyką, – pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-07-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Švaros era“ ir UAB „Tomvalas“ ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškovui nurodyti, kokias teisines pasekmes sukels ieškovui 2012-07-31 reikalavimo teisės perleidimo sutarties panaikinimas. Nurodyti, kokias teisines pasekmes sukels ieškovui jo ieškinio patenkinimas, nenumato teisės normos, reglamentuojančios šalių pateikiamų procesinių dokumentų turinį. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo interpretacijas dėl pažeistų teisių gynimo būdų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, gavęs asmens ieškinį, proceso įstatymo nustatyta tvarka ieškinio priėmimo stadijoje, jeigu nurodyti esminiai ieškinio elementai, negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą ir taip riboti asmens teisę į teisminę gynybą. Tokias išvadas teismas gali padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taip pat nėra pagrindas nustatyti terminą trukumams pašalinti konstatavus, jog netinkamos proceso šalys. Šį procesinį netikslumą, teismas gali pašalinti vadovaudamasis CPK 45 straipsniu.

Šių aplinkybių visetas suteikia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, jog ieškovas nepašalino trūkumų, kurie susiję su ieškinio, kaip procesinio dokumento, turiniu. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui

(CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog ieškinio priėmimo klausimo sprendimas, – pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju neišspręsti klausimai, susiję su žyminiu mokesčiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas