Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2907-798/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ ieškinį atsakovui A. S. dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. S. atsisakius priimti šaukimą į teismo posėdį (1 t., b. l. 119) ir į jį neatvykus (b. l. 144), Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš dalies tenkino ieškovo UAB „Merko statyba“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 423 662,64 Lt skolos, 20 000 Lt delspinigių, 8464 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt atstaovavimo išlaidų, 15,21 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b.l. 145-148).

Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai ir neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios. Teismo šaukimo atsakovui niekas neįteikė, todėl nesuprantama, kodėl teismui grąžinamoje šaknelėje nurodyta, jog atsakovas atsisakė priimti šaukimą. Dėl neteisėtų kurjerio veiksmų atsakovas kreipėsi į policiją, tačiau buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. A. S. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovui, nurodė adresą, kuriuo nuolat būna, savo darbovietės adresą, asmenys, dirbantys su atsakovu, taip pat buvo informuoti apie tai, kad priimtų teismo siunčiamus dokumentus.Teismas, formaliai vertindamas byloje surinktą medžiagą bei priimdamas sprendimą už akių, įvertino tik ieškovo pateiktus įrodymus ir nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus, kad siekiant nustatyti atliktų darbų trūkumus, patikrinti atliktų darbų atitikimą projektinei dokumentacijai bei teisės aktų reikalavimams, nustatyti, ar buvo naudojamos tinkamos medžiagos, būtina atlikti ekspertizę. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis negali šiuo metu apmokėti už ekspertizę, todėl ketino prašyti teismo paskirti ją ir už ją apmokėti.Teismas, 2000 litų sumažindamas netesybas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas savo prievolę iš dalies įvykdė ir apmokėjo didžiąją skolos dalį. Be to, netesybos turėjo būti sumažintos atsižvelgiant ir į tai, kad jos yra neprotingai didelės (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ta aplinkybė, kad įmonė buvo samdoma darbus atlikti dideliame objekte, o darbai susiję su daugiabučių gyvenamųjų namų betonavimo – montavimo darbais, nėra pagrindas pripažinti atsakovo verslininku, kuriam taikytinos pirmiau minėto įstatymo nuostatos.

Atsakovui teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, todėl atsakovo teiginiai, jog jam teismo šaukimas apskritai nebuvo įteikinėjamas, o teismas netinkamai aiškino tinkamo įteikimo sąvoką, yra nepagrįsti. Atsakovas pats nurodo, jog ikiteisminis tyrimas dėl kurjerio neteisėtų veiksmų buvo nutrauktas, todėl nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, jog kurjeris suklastojo pažymą apie šaukimo įteikimą atsakovui, nurodydamas, kad jis šaukimo atsisakė.Teismo priimtas sprendimas už akių grindžiamas ne vien ieškovo pateiktais įrodymais, tačiau ir atsakovo atsiliepimu, ką patvirtina faktas, jog teismas atsižvelgė į atsakovo prašymą ir sumažino ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovo atliktų darbų trūkumus ar padarytos atsakovui žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.

Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje, kuris numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės. Pirma - konstatavus, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo teismui pranešti. Antra – šalies pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė nė vienos iš minėtų sąlygų buvimo.

Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad teismo šaukimas į posėdį jam nebuvo pristatytas, o atsakovui skirtame teismo šaukime kurjeris nepagrįstai nurodė, jog A. S. atsisakė priimti teismo šaukimą. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių pirmiau minėtus jo teiginius (CPK 178 str.). Jų apeliantas nepateikė ir Apeliaciniam teismui. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodė kreipęsis į policiją dėl neteisėtų kurjerio veiksmų, tačiau, apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą buvo nutrauktas. Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį, atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas jo įteikimui, todėl, atsakovui neįrodžius, jog jam teismo šaukimas nebuvo įteiktas (nebuvo jo atsisakymo priimti šaukimą), teismas pagal bylos duomenis pagrįstai konstatavo, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 124 str. 2 d., 288 str. 4 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 228 straipsnio 2 dalį, klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. Taigi atsakovas, 2009-04-21 pateikęs teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, privalėjo domėtis bylos eiga ir ilgiau kaip per 14 dienų nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui dienos negavęs žinių apie numatomą teismo posėdį, galėjo kreiptis į teismą dėl tokios informacijos gavimo, tačiau to nepadarė, nesilaikydamas CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis bylos eiga.

Kita vertus, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, net ir pripažinęs, kad bylos šalis (atsakovas) neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, turi įvertinti ir šalies argumentus bei įrodymus, susijusius su teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 288 str. 4 d. ). Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir Apeliaciniam teismui (CPK 314 str., 338 str.).

Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus. Iš teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas vertino tiek ieškovo ieškinyje, tiek atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus.

Atsakovas teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą ginčijo, teigdamas, jog: ieškovas neturi teisės reikalauti skolos už atliktus darbus, kadangi jie atlikti pavėluotai ir nekokybiškai; teismas nepakankamai sumažino ieškovo prašomas netesybas ir jos buvo priteistos neprotingai didelės.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas (užsakovas) statybos rangos darbų eigoje turėjo pastabų ir pretenzijų ieškovui dėl įvairių netikslumų ir atliekamų darbų trūkumų (1 t., b. l. 127, 142), tačiau atsakovas bei jo paskirtas techninės priežiūros inžinierius priėmė pateikiamus darbus, apie esančius darbų trūkumus ar defektus atliktų darbų aktuose nepažymėjo bei neinformavo ieškovo apie galimus darbų defektus (1 t., b. l. 37-39), o jo atstovas - techninės priežiūros vadovas pasirašė ir 2008 m. lapkričio 7 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą (1 t., b. l. 40-42). Atsakovas, teigdamas, jog ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, neatitinka projektinei dokumentacijai bei teisės aktų reikalavimams, nepateikė duomenų, paneigiančių teismo sprendimo už akių išvadas ir argumentus, kurie atitinka ir pirmiau minėtuose atliktų darbų aktuose bei darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus duomenis (CPK 185 str., 178 str., 314 str.). Taigi apeliantas nepaneigė teismo išvadų, pagrįstų byloje esančiais įrodymais.

Nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimu už akių priteistų netesybų dydžiu, nes teismas, nustatydamas priteistiną delspinigių sumą, nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad atsakovas įvykdė dalį prievolės, bei, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, ją sumažino dviem tūkstančiais litų.

Be to, nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas netinkamai taikė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatas dėl palūkanų, mokėtinų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžio. Bylos duomenimis, teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas laikytinas verslininku (CK 2.4 str. 2 d.), vykdžiusiu ūkinę komercinę veiklą, kuriam taikytinas nurodytas Įstatymas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, sprendimą už akių pagrindė bylos medžiagą sudarančių duomenų (įrodymų) formaliu įvertinimu, o skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (panaikinimo) nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas (CPK 185 str., 178 str.). Tokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ar nepagrįstas, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).

Dėl pirmiau išdėstyto, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį CPK 329 str., 330 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį.