Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-829-238-2014;

Teisėja: Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00548-2013-3;

2014 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Rimo Švirino, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistojo V. O. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalį (2013 m. balandžio 19 d. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį (2013 m. balandžio 19 d. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (2013 m. balandžio 19 d. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį (2013 m. spalio 21-22 d. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį (2013 m. spalio 21-22 d. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2013 m. spalio 21-22 d. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2013 m. balandžio 19 d. epizodas), subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už veikas, numatytas LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2013 m. spalio 21-22 d. epizodas), subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu, bausmės, paskirtos už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos LR BK 214 straipsnio 1 dalyje (2013 m. balandžio 19 d. ir spalio 21-22 d. epizoduose), bei bausmės, subendrintos LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. O. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltinamojo V. O. priteista 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų) J. E. V. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš V. O. priteista 460 Lt (keturių šimtų šešiasdešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 19 d. apie 15.30 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu: Alytus, Ulonų g. 8A, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, tai yra paskambino Jurėnai E. V. į jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai J. E. V. prisistatė Kriminalinės policijos pareigūnu bei melagingai informavo, kad naudojantis jos sąskaita „Swedbank“, AB, yra pervedami pinigai nenustatytiems asmenims, todėl yra būtina padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, po to J. E. V. telefonu jam padiktavo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis: naudotojo ID, slaptažodį ir kodus.

Be to, jis pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 19 d. apie 15.30 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Alytus, Ulonų g. 8A, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra prisijungęs prie banko „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės sistemos bei neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus J. E. V. banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš J. E. V. banko sąskaitos per du kartus pervedė 4000 litų į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Be to, jis pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 19 d. apie 15.30 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu: Alytus, Ulonų g. 8A, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, paskambino J. E. V. į jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai J. E. V. prisistatė Kriminalinės policijos pareigūnu bei melagingai informavo, kad naudojantis jos sąskaita AB „Swedbank“ yra pervedami pinigai nenustatytiems asmenims, todėl yra būtina padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, po to J. E. V. telefonu jam sudiktavus savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, jis prisijungė prie banko „Swedbank“, AB, elektroninės bankininkystės sistemos bei neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus J. E. V. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis 2013 m. balandžio 19 d. per du kartus pervedė 4000 litų iš J. E. V. banko sąskaitos į V. R. banko sąskaitą, paskambino telefonu V. R. ir nurodė išgryninti į jos sąskaitą pervestus 4000 litų bei perduoti jo nurodytam asmeniui, po to V. R. bankomate ATM75, esančiame Kauno r., Karmėlavoje, Vilniaus g. 54, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 4000 litų, kuriuos Jonavoje, A. Basanavičiaus gatvėje, prie prekybos centro „Iki“ perdavė jo nurodytai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ir J. E. V. padarė 4000 litų turtinę žalą.

Be to, jis pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 21 d. apie 17.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu: Alytus, Ulonų g. 8A, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, paskambino nukentėjusiajai Irenai V. K. į jos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir melagingai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu bei pranešė, kad jos banko sąskaitoje atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, dėl ko yra atliekamas tyrimas, todėl yra būtina padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, Irena V. K. telefonu jam padiktavo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis: naudotojo ID, slaptažodį ir kodus.

Be to, jis pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 22 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu: Alytus, Ulonų g. 8A, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas kompiuterinės sistemos IP adresais 82.145.211.46, 82.145.210.165, 82.145.216.15, prisijungęs prie banko „Swedbank“, AB, elektroninės bankininkystės sistemos bei neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus Irenos V. K. banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš Irenos V. K. banko sąskaitos per šešis kartus pervedė 4000 litų į N. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.

Be to, jis pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 21 d. apie 17.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose adresu Alytus, Ulonų g. 8A, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, paskambinęs nukentėjusiajai Irenai V. K. į jos namų telefoną, melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu bei pranešęs, kad jos banko sąskaitoje atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, dėl ko yra atliekamas tyrimas, todėl yra būtina padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, Irenai V. K. telefonu jam padiktavus savo sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, jis 2013 m. spalio 22 d. prisijungė prie banko „Swedbank“, AB, elektroninės bankininkystės sistemos bei neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus Irenos V. K. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis per šešis kartus pervedė 4000 litų iš Irenos V. K. banko sąskaitos į N. J. banko sąskaitą, paskambino telefonu L. O. ir nurodė išgryninti pervestus pinigus, po ko 2013-10 22 11.40 val., 11.43 val., 11.55 val. 12.02 val. ir 12.10 val. L. O. ir 2013-10-22 12.26 val., 12.30 val., 12.38 val., 13.10 val., 13.16 val., 13.21 val. N. J. bankomate, esančiame Kaune, Šarkuvos g. 1, mėgino išgryninti į N. J. sąskaitą pervestus 4000 litų, tačiau jų neišgrynino, kadangi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užblokuota, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą 4000 Lt vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. O. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, prašo išnagrinėti visas jo prisipažinimo aplinkybes. Teigia, kad nusikaltimas yra tęstinis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas teigia, kad jo nusikalstama veika yra tęstinė, prašo sušvelninti bausmę, kadangi jis savo kaltę pripažino. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, o paskirtos bausmės taip pat yra teisingos.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laikotarpiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad V. O. apgaulės būdu turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgydamas ir laikydamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, vėliau juos panaudodamas, veikė vieninga tyčia, turėdamas vieną sumanymą, taip pat nenustatyta, kad jis darydamas vieną nusikaltimą turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veiksmų. Nenustačius vieningo kaltininko sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis, V. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai, taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos kvalifikuodamas nusikalstamas veikas.

Kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, kaltės formą, motyvus, tikslus, taip pat vertino apelianto asmenybę. Teismas pagrįstai vertino aplinkybes, kad V. O. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, ir nors visas šias veikas jis padarė iki Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžio priėmimo, šiuos nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal ankstesnius nuosprendžius. Teismas akcentavo tą aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė atlikdamas bausmę ir neatlikęs bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas. Teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis LR BK 27 straipsniu, V. O. yra recidyvistas.

Kolegija taip pat konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, nustatyta, kad padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos (išskyrus 2013 m. spalio 21-22 d. epizodą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį). V. O. nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti V. O. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 3 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 1,5 metų; už LR BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 6 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai; už LR BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 6 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai. Taigi, už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės yra gerokai mažesnės, negu minėtų straipsnių sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad paskirtų bausmių dydžiai yra adekvatūs padarytiems nusikaltimams ir nėra jokio pagrindo bausmių dydžius mažinti, nes paskirtosios bausmės užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

V. O. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina, kad teismas vadovavosi LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, skirtą bausmę subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šis bausmių bendrinimo pagrindas yra teisingas, įstatymas pritaikytas tinkamai. Konstatuojama, kad teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teisme 2014-11-25 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir joje nurodyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje teisinę pagalbą nuteistajam V. O. teikė advokatas Georgijus Zavtrakovas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-11-26 sudaro advokato užmokestis 80 Lt. Pažymoje nurodyta, kad ši suma priteistina valstybei.

Kolegija daro išvadą, kad pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą nėra įstatyminio pagrindo priteisti valstybei 80 Lt iš nuteistojo V. O.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad minėta norma (BPK 106 straipsnio 2 dalis) numato išieškojimą išlaidų, kai jos susidaro. Šiuo atveju pateiktas tik apskaičiuotas advokato darbo užmokestis, kuris dar nėra jam sumokėtas ir bus sumokėtas tik ateityje, todėl tai negalima traktuoti kaip „susidariusias išlaidas“, apie kurias kalbama BPK 106 straipsnio 2 dalyje. Susidariusias išlaidas ir apmokėjimą advokatui už darbą gali patvirtinti tik Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtintų faktą, kad pinigai advokatui tikrai sumokėti. Pažymėtina, kad išlaidos - tai įmonės padarytos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį piniginės išlaidos, turto bei paslaugų sunaudojimas, taip pat atsiradusios skolos, susijusios su įmonės ūkine veikla. Tai reiškia išleidžiamos lėšos. Sąvoka „išlaidos“ yra išleisti arba išleidžiami pinigai (arba kitos gėrybės), kurias keičiame į kokį nors kitą turtą (pavyzdžiui, perkame prekes, apmokame paslaugas). Arba trumpiau apibrėžiant, išlaidomis galima vadinti pinigus ar kitą turtą, išleistą neuždirbant pajamų. „Sąnaudos“ - ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą“ (Buhalterinės apskaitos įstatymas), kitais žodžiais tariant, sąnaudos - tai bet kokio turto sumažėjimo arba skolų padidėjimo dalis, kuri buvo sunaudota ataskaitinio laikotarpio metu parduotai produkcijai pagaminti arba paslaugoms suteikti.

Konstatuojama, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis apie tai, kad advokato darbo užmokestis sudaro 80 Lt. Tačiau nepateikė duomenų, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už antrinę teisinę pagalbą byloje advokatui G. Zavtrakovui apmokėjo 80 Lt ar šią sumą pervedė jam ir dėl to jau susidarė išlaidos. Taip daroma išvada, kad valstybė dar neturėjo išlaidų ir valstybei neatsirado nuostolių, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl priteisimo ar nepriteisimo išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Esant šioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma nesudaro pagrindo spręsti išlaidų išieškojimo klausimo, todėl valstybei minėta suma iš nuteistojo nepriteisiama, minėtas klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. O. apeliacinį skundą atmesti.