Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. D. ir S. L. ieškinį atsakovui D. D., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės fakto nuginčijimo ir tėvystės fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2021-05-25 gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje nurodyta, jog ginčo tarp šalių dėl tėvystės nėra, nes atsakovas D. D. visiškai pripažįsta faktą, kad ne jis yra biologinis ir faktinis vaiko B. D. tėvas, o ieškovas S. L. visiškai pripažįsta faktą, kad jis yra biologinis ir faktinis B. D. tėvas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl to, kad S. L. yra biologinis (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvas, Skyrius neprieštarauja pareiškėjų teismui pateiktai taikos sutarčiai. Skyriaus vertinimu, patvirtinus taikos sutartį, ji atitiks gimusio vaiko teises ir teisėtus interesus bei užtikrins jo teisę žinoti savo kilmę ir savo biologinį tėvą.

Teismui pateikta šalių taikos sutartis, byloje laikytina rašytiniais paaiškinimais vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsniu , 394 – 399 straipsniais (tėvystę nuginčyti ir nustatyti galima teismo sprendimu, taikos sutartimi to padaryti nėra galimybės). Taikos sutarties 2 punktu atsakovas D. D. pripažįsta faktą, kad nėra ir negali būti vaiko B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Taikos sutarties 3 punktu šalys pripažįsta faktą, kad B. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl tėvystės nuginčijimo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė V. D. yra nepilnamečio B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina. Tai patvirtina Zarasų rajono savivaldybės administracijos išduotas Gimimo liudijimas Nr. 16. Ieškovas S. L. laiko save vaiko B. D. tėvu. Taigi, ieškovė kaip vaiko motina ir ieškovas, kaip asmuo laikantis save vaiko tėvu, turi teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Ieškovai, CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ginčijantys tėvystę, turi įrodyti, jog atsakovas D. D. nėra nepilnamečio B. D. tikrasis biologinis tėvas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos išduotame Gimimo liudijime Nr. 16. nurodyta, kad nepilnamečio B. D. tėvas yra D. D.. Ieškovė V. D. ir atsakovas D. D. sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-3888-420/2020, ieškovės V. D. ir atsakovo D. D. santuoka buvo nutraukta.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Ieškovė nurodė, kad su D. D. santykių nepalaiko ir atskirai gyvena jau nuo 2020 metų birželio mėnesio. V. D. teigia, jog į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2020 m. birželio mėnesį, santuoka tarp jos ir D. D. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) V. D. nurodė, jog su ieškovu S. L. pažįstama seniai, o nuo 2020 m. birželio mėnesio pradėjo gyventi kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį, t. y. faktiškai sukūrė šeimą. Abu planavo vaikelio gimimą. Gimus vaikui S. L. iškarto pageidavo užrašyti kūdikį savo vardu, tačiau civilinės metrikacijos skyriuje įrašyti vaiką savo vardu S. L. neleido, todėl teko kreiptis į teismą su prašymu dėl tėvystės fakto nustatymo. V. D. sakė, jog ji tikrai žino, kad vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. L.. Be to, V. D. teigimu, atsakovas pateikė medicininę pažymą, kad jis negali turėti vaikų. Ieškovas S. L. nurodė, jog su V. D. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą šeimos ūkį nuo 2020 m. birželio mėnesio. Teigė, jog jis yra tikras, kad vaikas yra jo, todėl iš karto po judviejų vaiko B. gimimo bandė registruoti kūdikį savo vardu, tačiau civilinės metrikacijos skyriuje jo prašymo netenkino. Paklausus S. L., ar jis tikrai sutinka būti pripažintas gimusio V. D. vaiko tėvu ir ar supranta iš to kylančias teises ir pareigas, ieškovas tvirtai nurodė, jog supranta visas kylančias teises ir pareigas bei atsakomybę ir sutinka, jog būtų įrašytas V. D. vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu. Atsakovas D. D. paaiškino, jog su ieškove V. D. kartu negyvena ir bendro šeimos ūkio neveda nuo 2020 m. birželio pradžios. Santuoka tarp jo ir ieškovės Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimu nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) D. D. nurodė, jog pateikė teismui medicininę pažymą dėl nevaisingumo, kad negali turėti vaikų dėl nevaisingumo, todėl jis nėra ir negali būti ieškovės V. D. vaiko biologinis tėvas.

Šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurioje nurodyta, jog ginčo tarp šalių dėl tėvystės nėra, nes atsakovas D. D. visiškai pripažįsta faktą, kad ne jis yra biologinis ir faktinis vaiko B. D. tėvas, o ieškovas S. L. visiškai pripažįsta faktą, kad jis yra biologinis ir faktinis B. D. tėvas.

Nei vienai iš šalių neabejojant, jog atsakovas D. D. nėra nepilnamečio B. D. biologinis tėvas, darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo tėvystės nekyla (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia ir į tai, kad bylos šalys, įvertinę jų tarpusavio artimų santykių pobūdį ir trukmę, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovas D. D. biologiniu B. D. tėvu nėra ir negali būti; į tai, kad ieškovas S. L. gimus vaikui gera valia pripažino tėvystę.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis atsakovas nebendrauja su vaiku B. D., vaiko neišlaiko ir nelanko, socialinio tėvystės ryšio tarp atsakovo ir vaiko nėra, ieškovė V. D. yra pasiryžusi nustatyti biologinį B. D. tėvą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo D. D. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio B. D. interesų, nes vaikas, žinodamas apie savo biologinį tėvą ir šiam pripažįstant tėvystę, be tėvo neliks. Teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų. Kiekvieno vaiko teisė yra žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, ir tai turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus bei byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad D. D. nėra nepilnamečio B. D. biologinis tėvas, o nepilnametis B. D. nėra jo sūnus. Atitinkamai, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame Gimimo liudijime Nr. 16 esantys įrašai apie tai, kad B. D. tėvas yra atsakovas D. D., pripažintinas negaliojančiu (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

Panaikinus D. D. tėvystę B. D. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti vaiko tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovė V. D. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jai gimusio vaiko B. D. tėvas yra S. L.. S. L. prieštaravimų dėl to nepateikė, nurodė, kad jis yra B. D. tėvas. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės.

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad S. L. yra nepilnamečio vaiko B. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie ieškovo tėvystę vaikui nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teismas, atsižvelgęs į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų / neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl byloje nagrinėjamu atveju jo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, nes byloje nenustatyta jo kaltė ieškinio pagrindo ir dalyko apimtyje. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepriteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs atsakovo procesinį elgesį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nulėmė ne tik atsakovo, bet ir pačių ieškovų elgesys bei veiksmai, susiję su įrašu vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 139 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pripažinti negaliojančia Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto Gimimo įrašo Nr. 16 dalį, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įrašytas B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad ieškovas S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Šalims išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.