- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 1-984-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38119-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje mišriu būdu, žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus - nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu „Zoom“ platformoje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 m. laisvės atėmimo bausmė;
7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė;
9) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
11) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
12) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 285 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įsipareigojimais - sudalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono probacijos skyriaus teikimą. A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 (devyniasdešimties) parų areštu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 16.20 val., važiuojant taksi automobiliu kartu su S. J. tarp jų kilus konfliktui dėl atsiskaitymo, sustojus taksi automobiliui šalia namo esančio (duomenys neskelbtini), sugriebęs S. J. už plaukų ištempė ją iš automobilio ir dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į dešinę galvos pusę bei ją pargriovęs spyrė koja ne mažiau kaip 2 kartus į dešinės kojos šlaunį ir dubens sritį, po to, sugriebęs už plaukų ir rankos tempė ją link laiptinės, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu prisipažino iš dalies. Parodė, kad atvažiavo su taksi pas S. iki namo, (duomenys neskelbtini). Buvo labai girti. Ji sakė mokėti už taksi. Apsižodžiavo, pasakė jai eiti iš taksi. Konfliktas įvyko dėl pinigų. Pats iškvietė policiją, nes ji buvo neadekvati, vos stovėjo ant kojų, pradėjo rėkti. Pats negalėjo kalbėti, davė telefoną liudytojai, ji pasakė adresą. Grasinimų, smūgių nebuvo. Gal ir gąsdino, galėjo būti, kad pasakė „atvažiuosim – sudaužysiu“. Smūgių nesudavė jai. Netampė už plaukų. Ji pati išlipo iš automobilio, pradėjo bėgti, rėkti. Nežinojo kodėl ji bėgo. Bėgo iš paskos, sakė nusiraminti. Pasivijo ją. Ji pradėjo rėkti. Ji nuėjo namo pati. Policija atvažiavo iš karto. Iškvietė policiją, nes tai ne pirmas jų konfliktas. Buvo daug išgėręs, ne viską atsiminė. Tikrai nesukėlė skausmo fiziniais veiksmais, nebent žodžiais. Vieną kartą ranka nestipriai davė jai per sėdmenis kai išlipo iš taksi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui perskaičius kaltinamojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui kaip įtariamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis), A. Š. parodė, kad duoti parodymai teisingi. Gal spyrė nukentėjusiajai, neatsiminė. Parodė, kad galėjo spirti.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. iš ryto, su savo drauge S. J. nuvyko pas draugus į (duomenys neskelbtini) ir ten gėrė alkoholį. Jis išgėrė apie 5 skardines alaus. Apie 15 val. išsikvietė taksi ir kartu su drauge S. norėjo važiuoti pas ją į svečius (duomenys neskelbtini). Važiuojant taksi, S. jam pareiškė, kad jis sumokėtų už taksi paslaugas. Jis atsisakė tai daryti ir tarp jų kilo konfliktas. S. J. buvo neblaivi, pradėjo ant jo rėkauti, bet taksi automobilyje jis jai smūgių nesudavė. Kai atvyko S. vis nesiliovė rėkavusi, tuomet jai išlipant iš taksi automobilio, spyrė koja į sėdmenis, pats nežinojo kodėl taip pasielgė. Jis sumokėjo 10 EUR už taksi paslaugas ir norėjo S. padėti nueiti iki namų, kadangi ji nepastovėjo ant kojų, tačiau ji pradėjo rėkauti, liepė palikti ją ramybėje. Pabijojo, kad S. neiškviestų policijos pareigūnų, neva, kad jis ją muša. Pats surinko pagalbos telefono numerį 112 ir paprašė praeivės, kad iškviestų pareigūnus. Pats nekalbėjo, nes dėl girtumo neįstengė to padaryti. Po to, jis nuėjęs už namo kampo gėrė alų, pamatęs pareigūnus nuėjo prie jų ir buvo sulaikytas. Anksčiau su S. jie buvo sugyventiniai, tačiau jau pusė metų kartu negyvena ir jokio bendro ūkio neveda (b. l. 127, 137).
Kaltinamojo teigimu jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, visgi, jo pačio prieštaringi parodymai, kuriuos jis vis keitė atsakydamas į jam užduodamus teismo ir prokurorės klausimus, bei parodymai, kuriuos jis davė po to, kai buvo perskaityti jo pačio parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, patvirtina, kad jokio prisipažinimo kaltinamasis neišreiškė. Priešingai. Pastarojo vis nurodomos naujos aplinkybės dėl kilusio konflikto, jo eigos ir pasekmių, kiekvieną kartą buvo adaptuojamos į tai, kokie duomenys byloje buvo teismo perskaitomi. Net savo pačio parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kaltinamasis patvirtino tik juos perskaičius ir jam uždavus klausimą dėl jų teisingumo. Tik tuomet kaltinamasis pakeitė pirminius teisme duotus parodymus dėl smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu, ką iki tol neigė. Tačiau, net ir galiausiai pripažinęs vieną smurtinį veiksmą nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamasis neigė kitus smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis apskritai nepripažino padaręs nusikalstamos veikos.
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos, o vieną galimą smurtinį veiksmą nukentėjusiosios atžvilgiu pripažino tik perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, visgi, jo kaltė, padarius inkriminuotą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, kuriuos patvirtino byloje ir apklausti liudytojai bei kiti duomenys.
Taip, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad tądien buvo svečiuose, išgėrė, jis pasakė: „važiuojame namo“, paėmė su savimi alaus, automobilyje pradėjo gerti, prasidėjo konfliktas, jis pasidarė agresyvus, pasakė: „važiuojame pas tave“. Ji pamatė, kad jis agresyvus ir pasakė: „ne, tu pas mane neužeisi“. Prasidėjo konfliktas dėl pinigų, jis pasakė: „tada tu mokėk už taksi“. Ji pasakė: aš sumokėsiu už savo kelionę, o tu važiuok namo ir mokėk už savo kelionę“. Privažiavo iki namų. Jis pasakė, kad eis pas ją. Ji pasakė, kad tada neis iš automobilio“. Jis ištempė ją iš automobilio už plaukų. Pargriovęs ant žemės spyrė į koją, tampė už rankų ir kojų, per žemę tempė į laiptinę. Ji nenorėjo eiti, nes žinojo, kad jei jis užeis pradės mušti. Pro šalį ėjo mergina, ji pamatė, kad jis muša, priėjo, paklausė: „ką jūs darote, paleiskite ją?“. Paprašė pagalbos, kad ji nepaliktų jos vienos su juo, nes jis užtemps namo ir užmuš. Jis metė maišą su alumi jai į galvą, pradėjo kabinėtis, muštis ir pats iškvietė policiją. Mergina stovėjo su ja visą laiką, matė kaip mušė. Jis vėl pabėgo. Tuo momentu jis buvo girtas, blaivus jis taip nesielgia. Kai tampė už plaukų ir sudavė smūgius juto skausmą, verkė, bijojo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 15.30 val., ji su draugu A. Š. važiavo taksi automobiliu, abu sėdėjo ant galinės sėdynės. Prieš tai jie buvo pas draugus ir ten gėrė alkoholį, abu buvo neblaivūs. Važiuojant taksi automobiliu A. Š. pradėjo ją mušti rankomis per veidą, galvą. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. ją iš taksi automobilio ištraukė už plaukų, jai nukritus ant žemės, pradėjo ją kojomis spardyti į kojas, po to, paėmęs už plaukų ir rankos tempė ją link laiptinės. Ji dėl suduotų smūgių ir tampymo už plaukų juto fizinį skausmą (b. l. 1-8).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad A. Š. buvo jos sugyventinis, tačiau nuo birželio mėn., jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai. 2020 m. rugsėjo 22 d. kartu su A. buvo svečiuose pas jos draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), ten gėrė alkoholį. Apie 16 val. pažįstamos paprašė iškviesti taksi, kartu su ja važiavo ir A. Š.. Ji taksi vairuotojo paprašė pirma nuvežti ją į (duomenys neskelbtini), o po to, A. į (duomenys neskelbtini) g. Tuomet A. pradėjo jai priekaištauti, sakė, kad jis važiuos kartu su ja, tarp jų kilo konfliktas, A. liepė jai sumokėti už taksi, ji atsakė, nes neturėjo pinigų, tačiau iš namų būtų pasiėmusi ir už save susimokėjusi. Jiems beveik atvažiavus A. pradėjo ją mušti suduodamas smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą. Smūgių tikrai buvo daugiau nei vienas. Kai ją mušė taksi automobilyje ji verkė, rėkė, tačiau taksi vairuotojo neprašė kviesti pagalbos, nes bijojo, kad A. jos daugiau nesumuštų, bet tikėjosi, kad taksi vairuotojas pats susipras. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. pasakė, kad jis kartu su ja neis, tuomet A. išlipęs ir priėjęs prie kairės pusės galinių durelių, griebė jai už plaukų ir ištempė iš automobilio, ji parkrito ant žemės. A. sugriebęs už plaukų ir rankos tempė ją link laiptinės, po to pradėjo ją spardyti dešine koja, sudavė smūgius jai į kojas, šlaunį, dubens sritį. Tuomet pribėgusi nepažįstama mergina liepė A. liautis, nes priešingu atveju kvies policiją. Tuomet A. užbėgęs už namo pasislėpė, ji merginos paprašė, kad jos nepaliktų, nes bijojo, kad A. sugrįš. Po kelių minučių A. grįžo laikydamas maišelį su alaus skardinėmis ir prie jos priėjęs klausė „ar nori alaus?“ Po to, metė maišelį su skardinėmis jai į galvą. Merginai pasakius, kad iškvies policiją, jis pats paskambino, po to, perdavė ragelį merginai, ji girdėjo kaip mergina sakė, kad „vyras muša moterį“. Kartu su nepažįstama mergina laukė policijos, o A. pasišalino. Dėl suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. A. Š. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34-35).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. B. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susipyko automobilyje. Vežė juos iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. 2020 m. vasarą, gal po pietų. Kelyje nieko nevyko, kaltinamasis ir mergina susipyko, nes jis atidarė alų. Jis atidarė butelį alaus, o ji pasakė negerti automobilyje, jis išmetė butelį per langą ir pradėjo pyktis. Vyras sumokėjo. Nematė ar išlipant iš automobilio buvo kažkokie veiksmai, jam reikėjo važiuoti atbulomis. Mergina išlipo pirma, jis sumokėjo ir tada išlipo. Riksmų negirdėjo. Automobilyje smūgių suduota nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. B. parodė, kad buvo taksi iškvietimas, kur klientus turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) g. Jam atvykus, į taksi automobilį atsisėdo vyras ir moteris, matėsi, kad vyras girtas, ar moteris buvo išgėrusi, negalėjo nurodyti. Važiuojant vyras atsidarė skardinę alaus, moteris jį sudrausmino, tuomet vyras išmetė skardinę pro langą. Matėsi, kad vyras susinervino ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, vyras moteriai sakė „atvažiuosim, sudaužysiu“. Tuomet jis sustojo ir liepė vyrui nurimti arba išlipti iš automobilio. Vyras nurimo ir jiems važiuojant toliau, jis girdėjo kaip jie konfliktuoja, vyras moterį gąsdino, kad ją sumuš, sakė, kad „tu gausi“. Važiuojant automobiliu vyko tik žodinis konfliktas. Atvažiavus moteris išlipo pirma, o vyras susimokėjo ir irgi išlipo. Jis nematė kas vyko toliau (b. l. 47-48).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad apie 17 val. ėjo pas mamą namo, praeidama pro arką pamatė, kad važiuoja taksi. Taksi sustojo, moteris bandė išlipti, bet vyras ją tempė už plaukų atgal. Jie išlipo, moteris pradėjo bėgti, o vyras eidamas iš galo nuspyrė ją dešine koja, ji nukrito ant žemės. Jis pradėjo ją spardyti, trankyti, tempti ją už sulaužytos rankos link laiptinės laiptų. Ji sakė, kad jai skauda, prašė netempti. Bijojo prieiti, laukė kol jis nueis. Jis nuėjo į laiptinę, tada ji priėjo ir paklausė, ar viskas gerai, kodėl jis ją muša, ar reikia policijos. Ji pasakė taip. Vyras išgirdo, kad kalba su ja ir išėjo iš laiptinės. Ji pradėjo slėptis už jos (teismo pastaba – liudytojos) ir jis metė į ją alaus skardinių pakuotę ir pasakė: „imk ir gerk“. Jis grįžo, pradėjo ją vytis, ji bėgiojo nuo jo. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Tada pats kaltinamasis surinko numerį 112. Ji skambino iš kaltinamojo telefono. Taksi vairuotojas matė kaip tas vyras tempė moterį į taksi automobilį už plaukų. Moteris sakė, kad jis matė ir visą kelią stengėsi ignoruoti kas vyksta, nes vyras pradėjo šiukšlinti pro langą. Kai jie išlipo jis labai staigiai apsisuko ir išvažiavo. Pamatė, kad ji lipo iš taksi ir tas vyras ją tempė atgal į taksi automobilį už plaukų. Taksi vairuotojas negalėjo to nematyti. Manė, kad taksi automobilis spyrio metu jau buvo apsisukęs, išvažinėjo. Moters ranka buvo sulaužyta, sugipsuota, ji sakė, kad jis jai sulaužė ranką. Jis tempė ją už sugipsuotos rankos, ji rėkė, kad jis netemptų už sulaužytos rankos. Spyrė 2-3 kartus į šonkaulių sritį, keletą kartų sudavė į kūną ranka. Moteris negalėjo apsiginti, ji buvo išgėrusi, gulėjo ant žemės, jis ją spardė. Ji šaukė, gyvenime nematė labiau išsigandusio žmogaus. Aplink buvo žmonių, bet niekas nieko nedarė. Ji šaukė jam, kad jis nustotų.
Ikiteisminiame tyrime liudytoja K. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. tarp 16-17 val., ėjo link savo namų ir pamatė važiuojantį taksi automobilį, kuriam sustojus moteris atidariusi dureles bandė išlipti, tačiau matė, kad vyras sėdintis tame automobilyje sugriebė jai už plaukų ir tempė atgal. Ji stovėjo šalia ir žiūrėjo kas bus toliau. Tada pamatė, kad moteris bėga nuo vyro šaukdama „atstok nuo manęs, prašau nelįsk prie manęs“. Vyras pasivijęs moterį spyrė jai koja ir ji nugriuvo, tuomet jis pradėjo moterį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Moteris gulėdama ant žemės verkė ir rėkė, tuomet vyras sugriebęs jai už rankos pradėjo ją tempti link laiptinės, ji išsinėrė ir vyras sugriebė jai už kitos - subintuotos rankos, moteris šaukė „netempk manęs už sulaužytos rankos“, tačiau vyras tai ignoravo. Moteriai pavyko išsilaisvinti, bet ji liko gulėti ant žemės. Vyras nuėjo į laiptinę, o moteris atsikėlė nuo žemės ir atsisėdo ant laiptelių, esančių prie laiptinės. Ji priėjusi paklausė, ar reikia iškviesti policiją, nes matėsi, kad moteris išsigandusi. Kai vyras išėjo iš laiptinės, moteris pradėjo nuo jo bėgti. Tuomet ji vyro klausė, kodėl jis muša moterį, sakė, kad iškvies jam policiją, šis atsakė, kad nukentėjusioji neva nori alaus ir metė maišelį su dviem skardinėmis alaus į tą moterį. Tuomet vyras sakė, kad jis pats gali iškviesti policiją ir paskambino pagalbos telefono numeriu 112, tuomet ji paprašė, kad vyras duotų ragelį ir ji nurodė, kad šis vyras sumušė moterį. Kai ji grąžino vyrui telefoną, jis pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 39).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad gavo iškvietimą (duomenys neskelbtini) prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, nes vyko konfliktas tarp vyro ir moters, arba dėl smurto. Atvykus pasitiko liudytoja su nukentėjusiąja. Liudytoja papasakojo, kad matė kaip vyras ir moteris konfliktavo taksi automobilyje, prie laiptinės. Nukentėjusioji jauna mergina. Ypatingų žymių nebuvo, bet mergina buvo labai susijaudinusi, stipriai verkė. Nukentėjusioji pasakojo kad su draugu ar sugyventiniu kažkur šventė, abu įsėdo į taksi ir važiavo iki iškvietimo adreso, ten pradėjo konfliktuoti. Prie laiptinės jis tempė ją už rankų. Iš pradžių kaltinamojo nebuvo, vėliau jis grįžo. Bendravo su juo, jis nieko neaiškino, buvo labai agresyviai nusiteikęs, rėkė, su jos kolega konfliktavo žodžiu. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino ir tuo metu jos duoti parodymai buvo tikslesni.
Ikiteisminiame tyrime liudytoja M. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. dirbo kartu su kolega E. G., kai buvo gautas pranešimas, kad kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vyras už plaukų tampo moterį. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kuri nurodė, kad taksi automobilyje tarp jos ir draugo kilo konfliktas, kurio metu draugas ją tampė už plaukų ir spardė kojomis, nurodė, kad viską matė pro šalį ėjusi nepažįstama mergina (b. l. 43).
BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. rugsėjo 22 d. registruotas įvykis – kieme vyras už plaukų tampo savo moterį. Mušama moteris bijo pranešti policijai (b. l. 21).
Įvykio vietos apžiūros metu buvo atliktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad moteris nurodo, kad kai nukentėjusioji norėjo išlipti iš taksi automobilio, vyras jai neleido - tempė už plaukų atgal, sakė, kad užmuš, metė į ją alų. Nukentėjusioji nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kad jis jai ranką sulaužė. Moteris nurodė, kad jie atvažiavo taksi automobiliu, viską matė taksistas, tačiau jis pasakęs „aiškinkitės patys“ išvažiavo ir kita „Bodycam“ medžiaga(b. l. 53-55)?.
Alkotesterio duomenimis 2020 m. rugsėjo 22 d. 17.31 val. A. Š. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 66).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Iš kurio matyti, kad praneša vyras, kuris nurodo, kad moteris nori iškviesti policiją <...> pasigirsta moters balsas, moteris prisistato esanti K. S., ji nurodo, kad vyras, kuris skambino, tampė už plaukų ir spardė moterį, o ji tiesiog praeivė - eidama pamatė, kaip vyras tempė moterį už plaukų, neleisdamas išlipti iš taksi automobilio. Po to, ją spardė, tempė sugriebęs už plaukų ir rankos link laiptinės <...> (b. l. 59-60).
Visi šie paminėti ir aptarti duomenys buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jie surinkti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina nustatytas byloje faktines aplinkybes ir paneigia kaltinamojo pateiktą versiją dėl to, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo, nors pagarsinus jo apklausos protokolą, parodė, kad gal tik vieną kartą ranka nestipriai davė jai per sėdmenis kai išlipo iš taksi. Aptarti duomenys teismo pripažįstami įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis).
Šie įrodymai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją S. J. kaltinamasis A. Š. buvo panaudojęs fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Sužalojimai jai nebuvo nustatyti dėl to, kad ji nevyko pagal gautą siuntimą apžiūrai. Tačiau toks kaltinamojo agresyvus elgesys ir atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai neginčijamai patvirtina, kad dėl jų nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas. Tai patvirtina ir jos pačios reakcija į kaltinamojo smurtinius veiksmus (verkė, labai bijojo, teigė jautusi skausmą). Visą tai patvirtina jau aptarti ir teismo ištirti įrodymai.
Iš nukentėjusiosios parodymų turinio matyti, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius ir nekintančius parodymus (viso proceso metu nuosekliai teigė, kad konflikto metu A. Š. tempė ją už plaukų, spardė kojomis jai į kojų sritį)). Teisme nukentėjusiosios patikslinti ir papildyti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl atskirų įvykio detalių, kaip antai dėl smūgių sudavimo vietos („jis ištempė ją iš automobilio už plaukų. Pargriovęs ant žemės spyrė į koją, tampė už rankų ir kojų, per žemę tempė į laiptinę), suduotų smūgių sukeltas pasekmes („ji juto skausmą, verkė, bijojo“), sudaro pagrindą nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, itin nuoseklius parodymus davė liudytoja K. S., kuri taip pat teisiamojo posėdžio metu detalizavo matytą įvykį („vyras nukentėjusiąją tempė už plaukų atgal“, „moteris pradėjo bėgti, o vyras eidamas iš galo nuspyrė ją dešine koja, ji nukrito ant žemės“, „jis pradėjo ją spardyti, trankyti, tempti ją už sulaužytos rankos link laiptinės laiptų“, „ji sakė, kad jai skauda, prašė netempti“). Tai patvirtina, kad dėl patirto smurto nukentėjusioji patyrė gan didelius išgyvenimus, išgąstį, ką patvirtina jos emocinės būklės apibūdinimas tiek įvykio metu, tiek po įvykio.
Dėl aptarto, teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad neva jis nukentėjusios atžvilgiu nesmurtavo, o pati nukentėjusioji buvo neblaivi ir elgėsi neadekvačiai. Teismo vertinimu, kaltinamasis savo versijos pateikimu siekė sumenkinti nukentėjusiąją ir jos patirtus stiprius emocinius išgyvenimus ir patirtą fizinį skausmą, pažeminimą, baimės jausmą ir nesaugumą.
Minėta, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis galiausiai pripažino galimai spyręs vieną kartą nukentėjusiajai. O baigiamųjų kalbų metu, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios, teigdamas, kad daugiau tai nepasikartos. Visą tai, be jau aptarto, dar kartą patvirtina jau nustatytas aplinkybes dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir šio nuosprendžiu aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad A. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 16.20 val., važiuojant taksi automobiliu kartu su S. J. tarp jų kilus konfliktui dėl atsiskaitymo, sustojus taksi automobiliui šalia namo esančio (duomenys neskelbtini), sugriebęs S. J. už plaukų ištempė ją iš automobilio ir dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į dešinę galvos pusę bei ją pargriovęs spyrė koja ne mažiau kaip 2 kartus į dešinės kojos šlaunį ir dubens sritį, po to, sugriebęs už plaukų ir rankos tempė ją link laiptinės, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą. Kaltinamojo padaryta pavojinga nusikalstama veika kvalifikuota teisingai kaip tyčinis nesunkus nusikaltimas, atsakomybė už kurio padarymą numatyta BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Minėta, kad jis nuolat keitė savo parodymus, teigdamas, kad prisipažįsta iš dalies, ko teismas nelaikė apskritai jokiu prisipažinimu. Priešingai, tokiu elgesiu kaltinamasis tik siekė išvengti jam gręsiančių pasekmių arba juos sušvelninti bei sumenkinti pačią nukentėjusiąją ir jos patirtus stiprius išgyvenimus bei skausmą.
Minėta ir tai, kad pasinaudojęs paskutinio žodžio teise kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios. Visgi, tai teismas taip pat vertina kaip kaltinamojo bandymą sumenkinti savo kaltę padarius šią pavojingą žmogaus sveikatai nusikalstamą veiką. Jau minėta, kad tik dėl pačios nukentėjusiosios aktyvių veiksmų ir į tai sureagavusios šalia buvusios liudytojos, buvo išvengta sunkesnių padarinių.
A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. esant neišnykusiam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 66)), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus (b. l. 67), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 73), nedirbantis (b. l. 74), teistas net 14 kartų, didžioji jo padarytų nusikalstamų veikų susijusios su nuosavybe. Minėta, kad paskutinis teistumas yra susijęs su nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) (b. l. 75-87). Kaltinamasis ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 89-117), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. O ankstesnės švelnesnės bausmės pastarajam jokios teigiamos įtakos nepadarė. Priešingai, kaltinamasis pradėjo jam nuolat reiškiamu pasitikėjimu piktnaudžiauti, dėl ko jam susiformavo nebaudžiamumo jausmas. O tai prieštarauja baudžiamajai politikai ir dėl jau minėto nusikalstamų veikų recidyvo, ypač nukentėjusiosios atžvilgiu, sudaro pagrindą konkrečiu atveju ypatingai kruopščiai įvertinti kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio parinkimą.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatyto teismas sprendžia, kad šioje byloje BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė A. Š. dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bet nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. Š. skirtinas bausmės dydis yra didesnis nei numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad šiuo atveju A. Š. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Minėta, A. Š. anksčiau daug kartų yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, jis taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka. Būdamas laisvėje kaltinamasis nedirbo. Be to, paskutiniuoju nuosprendžiu buvo paskirti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kurių jis tinkamai nevykdė, todėl laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Š. būdamas laisvėje nesugeba laikytis ne tik tinkamai įstatymų, bet ir jam paskirtų teismo įpareigojimų. Be to, ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, turintis polinkį nusikalsti, yra recidyvistas. Teismo manymu, konkrečiu atveju bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti be realaus A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo išbūtą laiką, nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 16.40 val. (b. l. 118) iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 16.24 val. (b. l. 131), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nuosprendį, kuriuo A. Š. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros taikymo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, A. Š. buvo įpareigotas laisvės apribojimo bausmės laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: sudalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. priėmė nutartį, kuria tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono probacijos skyriaus teikimą ir A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų areštu. Minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, todėl teismas neturi pagrindo šiuo metu minėtos jam skiriamos bausmės bendrinti su dar neįsiteisėjusia jam paskirta bausme.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos du kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo, garso įrašai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 16.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 16.24 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią A. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos du kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo, garso įrašai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.