Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-508-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-08
Bylos Nr.
1A-416-508-2010
Teisminio proceso Nr.
03-1-00153-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
R. L.
Advokatai
Alvyda Medišauskienė

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-416-508/10;

Teisėja R.Kuzmienė Proceso Nr. 03-1-00153-09;

Procesinių sprendimų kategorija:(S)2.4.6KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTIS

2010 m. birželio 08 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nuteistajam R. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtoji bausmė iš dalies pridėta prie Šiaulių apygardos teismo 2004-06-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pagal LR BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-11-03 apie 21.00 val., Alytaus m., Ulonų g. 8 A, esančių Alytaus pataisos namų nuteistųjų 3 lokalinio sektoriaus sporto salėje, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė du smūgius kojomis nukentėjusiajam M. B. į krūtinės sritį ir nemažiau kaip tris smūgius metaliniu vamzdžiu į galvos sritį bei abiejų rankų plaštakas, padarydamas M. B. muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, kairės plaštakos sumušimą, dešinės plaštakos II delnakaulio atokiojo galo intrasąnarinį skeveldrinį lūžimą, ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą, nes dėl dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimo M. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodė, kad jis yra nekaltas ir nuteistas be jokių įrodymų. Nukentėjusysis M. B. ikiteisminiame tyrime ir teisme davė melagingus parodymus paprašytas pataisos namų administracijos. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis M. B. nurodė, jog jokių skolų jam neturėjo, o teisme parodė, kad buvo jam skolingas. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad už šį nusikaltimą 2009-11-03 jis buvo sulaikytas 24 val., o 2009-11-04 nubaustas 15 parų arešto baudos izoliatoriuje, ignoravus šią aplinkybę jis nubaustas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Liudytojo N. V. parodymus būtina vertinti kritiškai, kadangi jis nori įtikti pataisos namų administracijai ir gauti daugiau privilegijų. Daiktiniai įrodymai, kraujo dėmės ant sportinių kelnių neįrodo, kad jis mušė M. B., ant metalinio vamzdžio jo pirštų atspaudų nerasta. Dėl nuolatinių konfliktų su pataisos namų administracija, byla sufabrikuota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo R. L. nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Pagal LR BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiuo atveju, R. L. iš asmeninių paskatų tyčia spyrė du kartus nukentėjusiajam M. B. į krūtinės sritį ir sudavė ne mažiau kaip tris smūgius metaliniu vamzdžiu į galvą bei abiejų rankų plaštakas, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvoje, kairės plaštakos sumušimą ir dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. B. sveikata.

Nors nuteistasis savo kaltę neigia, pripažindamas R. L. kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo M. B. ir liudytojo N. V. parodymais, teismo medicinos specialisto ir DNR tyrimo išvadomis, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kitais rašytiniais įrodymais, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo R. L. kaltės įrodymus.

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. B. parodė, kad 200911-03 apie 21 val. R. L. jį pasikvietė pasikalbėti į sporto salę. Eidamas salėje pajuto smūgį į galvą. Nuo smūgio nugriuvo, bet atsikėlė. Tada R. L. metaliniu strypu dar pora kartų smūgiavo į galvą, jis stengėsi rankomis prisidengti galvą nuo smūgių. Po šių smūgių jis parkrito, tada R. L. dar pora kartų koja smūgiavo į krūtinės sritį. Kodėl jį muša, R. L. nepasakė, tik liepė niekam nesiskųsti, nes bus blogai. 2009-11-03 dienai R. L. nebuvo skolingas. Anksčiau jam buvo skolingas 50 Lt už cigaretes, bet pinigus jo žmona jau buvo pervedusi į R. L. sesers sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. parodė iš esmės tapačias sužalojimo aplinkybes, tačiau paaiškino, kad mušdamas R. L. pasakė, jog muša už skolas, nors pastarajam jis skolingas nebuvo (b.l. 37, 41-43). Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl skolos buvimo ar grąžinimo R. L., tik patvirtina faktą, jog būtent R. L. sužalojo nukentėjusįjį turėdamas asmeninę priežastį.

Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir išsamūs, netikėti jais nėra pagrindo, kadangi jo parodymus patvirtino liudytojas N. V., kuris apklaustas teisme parodė, jog 2009-11-21 apie 21 val. matė M. B. ir R. L. einančius link sporto salės. Maždaug po 15 min. į maisto sandėlį atbėgo M. B., kuris buvo sumuštas: praskelta galva, ištinusi ranka. Pastarasis pasakė, kad jį sumušė R. L.. Prieš tai su M. B. kalbėjosi maisto sandėlyje ir šis buvo sveikas. Jam nukentėjusysis aiškino, kad R. L. jį sumušė dėl 50 Lt skolos. Po vakarinio patikrinimo jis nuėjo į sporto salę, prie bokso kriaušių ir nuo jų link išėjimo iš salės buvo kraujo. Kitą rytą kartu su pareigūnais apžiūrint sporto salę, pastebėjo, kad vienas metalinis strypas nuo staklių buvo aptaškytas krauju. Tapačius parodymus liudytojas N. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik nenurodė, jog M. B. R. L. buvo sumuštas už skolas (b.l. 45). Savo parodymus liudytojas N. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą sporto salėje, kur matė krauju aptaškytą metalinį vamzdį (b.l. 51-54).

2009-11-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sporto salėje ties rytine siena ant taburetės rastas metalo vamzdis, ant kurio paviršiaus matomos raudonos dėmės, panašios į kraujo dėmes, po apžiūros vamzdis paimtas. Ties ta pačia siena ant grindų rasta dėmių, panašių į kraujo dėmes, ištaškytų apie 1 metro spinduliu. (b.l. 7-9).

Tai, kad M. B. buvo sužalotas, patvirtina byloje esanti Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 905/09 (06), kurioje nurodyta, jog M. B. kliniškai nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, kairės plaštakos sumušimas, dešinės plaštakos II delnakaulio atokiojo galo intrasąnarinis skeveldrinis lūžimas; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, veikiant galvos kairę pusę bei kairę ir dešinę plaštaką kietais bukais daiktais. (b.l. 16-18).

Be to, 2009 02-11 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 14-905/09/10 (06) konstatuota, jog sporto salės apžiūros metu rastas bei paimtas ir tyrimui pateiktas metalinis vamzdis gali veikti kaip kietas bukas, pailgos formos, žalojantis, todėl neatmetama sužalojimų M. B. padarymo galimybė veikiant tyrimui pateiktu metaliniu vamzdžiu (b.l. 34-35).

Nukentėjusiojo M. B. parodymus patvirtina ir DNR tyrimą atlikusio specialisto išvada Nr. S 448/09 (01), kurioje konstatuota, kad ant metalinio vamzdžio ir R. L. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą, gautas M. B. DNR profilis su 99,99999999 % sutapimo tikimybe. (b.l. 27-32). Nors apeliantas nurodo, kad ant jo kelnių rastas kraujas neįrodo, jog jis sužalojo nukentėjusįjį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą laiko objektyviu R. L. kaltės įrodymu, kadangi tai ne vienintelis jo kaltę patvirtinantis įrodymas, visas nusikaltimo aplinkybes grindžia nuosekli įrodymų seka.

Šalies argumentai

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis M. B. ikiteisminiame tyrime davė melagingus parodymus paprašytas pataisos namų administracijos, o liudytojo N. V. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis nori įtikti administracijai ir gauti daugiau privilegijų, teisėjų kolegijos nuomone, tėra deklaratyvūs ir nepagrįsti teiginiai.

Faktinės bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nustatytos remiantis ne prielaidomis ar spėlionėmis, o surinktų byloje įrodymų visuma, teismas nuosprendį grindė tik tais įrodymais, kuriuos ištyrė teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Esant tokiems įrodymams, R. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.

Skirdamas bausmę R. L., pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Bausmė paskirta, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. R. L. teisiamas ketvirtą kartą, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau vertinant tai, kad įvykdytas naujas tyčinis nusikaltimas atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai. Paskirtoji dvejų metų ir dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra didesnė negu LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkis, tačiau skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nurodytas tokios bausmės paskyrimas ir ji paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir R. L. asmenybę.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad jau buvo sulaikytas 24 valandoms ir 2010-11-04 nubaustas 15 parų areštu baudos izoliatoriuje už šį nusikaltimą bei negali būti baudžiamas dukart už tą patį nusikaltimą, nelaikytina kaip baudimas antrą kartą, kas išties draudžiama pagal LR BK 2str.6p., tačiau tai neprieštarauja LR bausmių vykdymo kodekso 142str.1d.4p., 144str. nuostatoms. Atitinkamai nuteistojo charakteristikoje ir pažymoje (b.l.62-65) nurodyta, kad bausmę atlieka drausmės grupėje, už įvairius pastovius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus viso baustas 76 kartus drausmine tvarka, 2009-11-04 uždarytas į baudos izoliatorių 15p. –vartojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Toks nuteistojo priešingas teisės normoms poelgis, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pažeidus bausmės atlikimo vidaus tvarkos taisykles, buvo įvertintas drausmine tvarka, nebuvo baudžiamas pagal baudžiamojo kodekso normas.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio naikinti ir R. L. išteisinti, kadangi apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d.1 p.,

n utarė:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė