Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį areštu 25 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. V. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Į atliktą bausmę G. V. įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad 2009-10-19 apie 15.42 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), išsiuntė melagingą trumpąją žinutę į nukentėjusiosios M. M. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), su tekstu „mama paskambink šiuo Nr. (duomenys neskelbtini), mane sulaikė policija“, bei nukentėjusiajai perskambinus nurodytu numeriu melagingai prisistatė policijos pareigūnu, pranešė tiesos neatitinkančią informaciją, kad jos duktė pastūmė kitą žmogų, šiam sudaužė telefono aparatą bei pareikalavo nupirkti du mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kvitus „Labas“ po 99 Lt, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, M. M. atlikus reikalaujamus veiksmus – nupirkus ir padiktavus dviejų mobilaus ryšio išankstinio mokėjimo kvitų „Labas“ po 99 Lt apsaugos kodus, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, M. M. priklausantį, nedidelės vertės turtą – 198 litų vertės išankstinio mobilaus ryšio papildymo kvitus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo priimti jo byloje teisingą sprendimą.

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi melagingais mirusio liudytojo M. G. parodymais. Teigia, kad M. G. jį apkalbėjo, byloje neginčijami nustatyta, kad jis (G. V.) nusikaltimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neleido jam įvardinti asmens, taip pat susijusio su šiuo nusikaltimu – E. S., žinojusio, kokiu būdu yra gauti „Labas“ kvitų kodai, ir nepagrįstai šio asmens nenuteisė kaip nusikaltimo bendrininko.

Be to, anot apelianto, teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis atsisakė duoti parodymus. Teigia, kad tai, jog jis atsisakė duoti parodymus, yra netiesa.

Teismo posėdyje nuteistasis G. V., nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Iš nuteistojo skundo turinio akivaizdu, kad jis neginčija padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tik mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. G. parodymais, nes pastarasis nurodė neteisingą nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Kaip matyti iš apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Liudytojo M. G. parodymais, patvirtinančiais, kad G. V. skambindamas kitiems žmonėms ir prašydamas nupirkti mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kvitus, apgaulės būdu įgydavo svetimą turtą, teismas rėmėsi tiek, tiek šiuos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. M. duoti parodymai (53-54 b. l., šie parodymai ištirti teisiamajame posėdyje – 32 b. l.), daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai (8, 9, 10, 11, 55, 56-59 b. l.), Šiaulių apskrities VPK pateikta informacija apie mobiliojo ryšio abonento IMEI kontrolę (16-18 b. l.), Šiaulių apskrities VPK tyrėjo tarnybinis pranešimas (50 b. l.), iš UAB „Tele2“ gauta informacija, kad 2009 m. spalio 19 d. celės Nr. (duomenys neskelbtini) adresas, koordinatės ir antenos kryptis buvo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) (2 t. 46 b. l.). Pastebėtina, jog skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad mirusio liudytojo M. G. parodymai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti siekiant patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Duomenų, patvirtinančių G. V. skundo argumentą, kad M. G. jį apkalbėjo, nėra, todėl šį skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų ir jį atmeta.

Kolegija nuteistojo G. V. teiginį, kad teismas neleido jam įvardinti kito su padarytu nusikaltimu susijusio asmens, vertina kaip nepagrįstą – teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad G. V. buvo suteikta teisė duoti parodymus, jam buvo suteiktas paskutinis žodis ir paskutinio žodžio metu G. V. nurodė, kad „papildymai buvo parduoti S., jis turėtų eiti kaip bendrininkas“ (2 t. 80 b. l.).

Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų minėtą nuteistojo teiginį, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. S.. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta G. V. veikiant bendrais veiksmais su kitu asmeniu, teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad G. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad nustačius, jog G. V. veikė bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, teismui būtų pagrindas spręsti dėl bendrininkavimo kaip sunkinančios kaltininko atsakomybę aplinkybės (BPK 60 str. 1 d. 1 p.) pripažinimo, taigi, tokiu atveju jo teisinė padėtis ne palengvėtų, o pasunkėtų.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamasis teisme prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, o parodymus duoti atsisakė. Šį teismo teiginį patvirtina G. V. teisiamajame posėdyje pasakyti žodžiai „kuo esu kaltinamas supratau, savo kaltę pripažįstu visiškai“, „parodymus duoti atsisakau“ (2 t. 32 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Tuo pačiu pažymima, kad kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. V. apeliacinį skundą.