Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

Konstanto Ramelio (kolegijos pirmininkas), Dalios Kačinskienės (pranešėja) ir Neringos Švedienės,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V.Muravskiui;

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų VĮ Valstybės turto fondas ir VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l.48-50) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti, remiantis šiais argumentais. Pirma, ginčo sandėliukai Vilniaus m. savivaldybei nepriklausė, todėl jie negalėjo būti įtraukti į butų (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus. Tokiu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog sandėliukus, kaip priklausinius, ištiko pagrindinio daikto (butų) likimas ir jie priklauso ieškovui nuosavybės teise. Kartu tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas byloje. Antra, viešo registro duomenimis, ieškovo butų vieninteliais priklausiniais yra nurodyti rūsiai, įrašų apie kitokius priklausinius nėra ir negali būtų, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 2 d. kaip buto (ar patalpos) priklausinys gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamas daiktas. Ginčo sandėliukai yra išsidėstę kitame negu ieškovo butai statinyje, kitu adresu, neturi funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu, nebeatlieka savo paskirties, nes butuose įrengtas centrinis šildymas, o butams yra priskirti rūsiai.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį (b.l.41-42) prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, teigia neesąs ginčo materialinių teisinių santykių subjektu, todėl neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju nenustatyta. Kolegija, išklausiusi šalių atstovų paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, šį sprendimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Teisės normos, galiojusios ieškovui priklausančių butų privatizavimo metu, galiojusios jam įsigyjant pirmąjį butą, nustatė, kad daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita ( CK 153 str., iki 2001-07-01 gal. įst. red.). Analogiškas teisinis reglamentavimas galioja ir šiuo metu ( CK 4.13 str. 2 d., 4.14 str. bei 4.19 str.). Vertinant, ar ginčo sandėliukai gali būti pripažinti antraeiliu daiktu, savarankiško daikto priklausiniu CK 4.13 str., 4.19 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. prasme, atsižvelgtina į tai, kad įstatymų leidėjas pakankamai aiškiai apibrėžia priklausinių paskirtį bei jų statusą – tai pagrindiniam daiktui skirtas tarnauti daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Šiuo atveju ginčo sandėliukai, kurie išsidėstę viename statinyje, o pastarasis, kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas, nėra įregistruotas (b.l. 56-57), neabejotinai tokiais pripažintini. Be to, jokios savarankiškos ūkinės ar kitokios paskirties, sudarančios prielaidas spręsti apie jų galėjimą būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ginčo sandėliukai neatlieka ir atsakovas byloje tokių aplinkybių neįrodė. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tikroji šių sandėliukų paskirtis buvo išimtinai namo gyventojų poreikių tenkinimas (pagalbinės patalpos), laikant jame kurą ir kitus panašius daiktus, apie tai leidžia spręsti ir minėto statinio statybos metai -1962 m. ( b.l. 44,59), ir šalių bei liudytoju apklausto ankstesnio buto savininko A. M. paaiškinimai apie sandėliukų priskyrimą jam naudotis kartu su butu ( b.l. 135), ir įrašas šiam asmeniui priklausiusioje techninės apskaitos byloje („Kieme sandėliukas“, b.l. 8); vizualiai iš nuotraukų taip pat akivaizdžiai matomas statinio suskirstymas atskiromis nedidelėmis patalpomis ( b.l. 10-17), kas liudija apie šių patalpų paskirtį – namų ūkio daiktams sandėliuoti. Pažymėtina, kad ir atsakovas pripažįsta faktą, jog anksčiau juose buvo laikomas kuras namo gyventojų butams apšildyti, o pati savaime aplinkybė, kad namo apšildymo būdas vėliau pakito, kad šiluma dabar teikiama centralizuotai ir jau nėra būtinybės sandėliuoti kietąjį kurą, kaip kad teigia atsakovas, nepakeitė šių sandėliukų funkcinės paskirties ir statuso kaip pagalbinių patalpų, nepanaikino jų funkcinio ryšio su gyventojų butais, nuo seno besinaudojančių jais kaip sandėliavimo patalpomis.

Kita vertus, ūkio paskirties pastatas, kuriame yra šie sandėliukai, nors ir yra inventorizuotas, bet daiktinės teisės į jį ar atskiras jo patalpas (sandėliukus) nėra įregistruotos (b.l. 57), nėra ginčo dėl konkrečių, ieškovo naudojamų sandėliukų su kitais asmenimis, valstybė į šių patalpų nuosavybę taip pat nepretenduoja ( b.l. 118), taigi nei vienas kitas fizinis ar juridinis asmuo neturi į šias sandėliavimo patalpas daugiau teisių, nei buvę ar esami namo gyventojai, konkrečių patalpų naudotojai. Kartu kolegija pažymi, kad konkrečių patalpų (sandėliukų) kaip buto priklausinių neįregistravimo viešame registre faktas, kuriuo savo apeliacinį skundą taip pat grindžia atsakovas, negali būti traktuojamas kaip pagrindas netenkinti ieškovo reikalavimo, nes būtent gindamas savo subjektinę teisę ir toliau naudotis sandėliavimo patalpomis jis pareiškė ieškinį teismui, o teismo sprendimas pašalina kliūtis įteisinti naudojamas pagalbines patalpas. Todėl tokie apelianto argumentai, kaip neegzistuojantis funkcinis ryšys tarp ieškovui priklausančių butų ir sandėliukų, ginčo patalpų neįregistravimas, ar, pasak apelianto, neįrodytas teisėtas šių patalpų įgijimas naudotis, pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo kilusio šalių ginčo spręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Įstatyme, kaip jau nurodyta, įtvirtintas antraeilio daikto likimas pagrindinio daikto perleidimo atveju, išskyrus šiose teisės normose aptartas išlygas (iki 2001-07-01 gal. CK 153 str., CK 4.14 str.). Toks likimas priklausinį ištinka ir tuo atveju, jei priklausinys nebuvo įregistruotas, šiuo klausimu ne kartą savo poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas ( 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/ 2003; 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/ 2005; 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/ 2006 ir kt.). Tai, kad atitinkamos institucijos, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, neparuošė privatizavimui ir į privatizavimo dokumentus neįtraukė šių gyvenamųjų patalpų priklausinių, negali sąlygoti ar apspręsti asmenų teisių bei teisėtų interesų, jų teisėtų lūkesčių, juo labiau, kad nei privatizavimo sutartyse, nei pirkimo-pardavimo sutartyse jokių išlygų apie neperleidžiamus priklausinius (sandėliukus kieme) nėra. Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad sandėliukai, esantys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, neabejotinai priskirtini butų priklausinių kategorijai, juos, nepaisant neįrašymo į privatizavimo sutartis, ankstesni šių butų Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai privatizavo kartu su gyvenamosiomis patalpomis, taigi butų pardavimo ieškovui metu juos valdė nuosavybės teise ( CK 149 str., iki 2003-07-01 gal. įst. red.), todėl kartu su pagrindiniu daiktu - butais perleido ieškovui ir priklausinius ( CK 4.47 str. 1 p.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus įvertino teisingai, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, tinkamai motyvavo atsakovo procesinę padėtį, kuri taip pat yra ginčijama apeliaciniame skunde. Esant tokioms aplinkybėms, apskųstas teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą