- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-23
- Bylos Nr.
- N-575-278-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Algirdas Taminskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. nutarties V.Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2005 m. liepos 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V.Ž. dėl ATPK 87 str. 3 d. ir 56¹ str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo už tai, kad jis 2005 m. liepos 30 d. apie 10 val. 20 min. plaukiojo Rubikių ežere Anykščių raj. neregistruota valtimi ir žvejojo draudžiamu mėgėjiškos žūklės įrankiu - statomu tinklaičiu, sugavo 8 karšius ir 2 plakius.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu V.Ž. už ATPK 56¹ str. l d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta 180 Lt bauda, už ATPK 87 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą – 500 Lt bauda su tinklaičio konfiskavimu, nuobaudas subendrinus, galutinai paskirta 500 Lt bauda ir tinklaičio konfiskavimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V.Ž. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad jis 2005-07-30 Rubikių ežere iš valties nežvejojo, buvo krante. Tą dieną buvo vaiko krikštynos, todėl jis žmonos buvo paprašytas parinkti aviečių. Tuo tikslu jis apie 6 val. atvyko prie Rubikių ežero, nuosava neregistruota valtimi nuplaukė į Bučinės salą ir rinko uogas, kai prisistatė aplinkosaugininkas ir paprašė atiduoti tinklą ir žuvį, tačiau jis tokių daiktų neturėjo. Tada aplinkosaugininkai prisikabino valtį, nuplaukė į kitą - Varnagrotės salą, o L.B. jį prirakino prie medžio ir paliko saloje. Po kelių valandų pareigūnai grįžo, jį atrakino, iš laivo iškrovė žuvį, tinklą, ir pasakė, kad tai jo. Po to, surašę protokolą, jį paleido. V.Ž. manymu, jo veiksmuose nėra administracinės teisės pažeidimo sudėties. Pareigūnai nenufilmavo jo žvejojant, meluoja apie jo sulaikymo laiką.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija prašė V.Ž. skundo netenkinti. Atstovas paaiškino, kad V.Ž. buvo pastebėtas žvejojant draudžiamu tinkliniu įrankiu. Paaiškino, kad V.Ž., pastebėjęs pareigūnus, metė tinklą, nuirklavo prie Bučinės salos, kur numetė irklus ir pradėjo bėgti, todėl buvo sulaikytas ir panaudoti antrankiai. Į bylos nagrinėjimą V.Ž. neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą, kuriuo V.Ž. už ATPK 56l str. l d. ir 87 str. 3 d. pažeidimus paskirta galutinė 500 litų bauda, palikti nepakeistu. Teismas nurodė, kad ATPK 56¹ str. l d. numato atsakomybę už mažųjų laivų ir kitų plaukiojimo priemonių naudojimo vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą. Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-LS7 patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis 7 punktas numato, kad plaukiojimo priemonės, t.y. laivai ir kiti plaukiojimui skirti arba plūduriuojantys įrenginiai, turi būti nustatyta tvarka registruoti. Teismas nurodė, kad pats V.Ž. yra pripažinęs, kad naudojosi tinkama tvarka neregistruota valtimi. Tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl teismas vertino, kad V.Ž. pažeidė ATPK 56¹ str. l d. ir yra už tai pagrįstai ir teisėtai nubaustas. Taip pat teismas konstatavo, jog ATPK 87 str. 3 d. numato atsakomybę už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius. Aplinkos ministro 2005 m. liepos l d. įsakymu Nr. Dl-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taisyklių 4.5 punkte tarp draudžiamų žvejybos įrankių minimi tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Todėl žvejyba pastatomu tinklaičiu laikoma žvejyba draudžiamu įrankiu. Teismas nurodė, jog remiasi liudytojų L.B., A.P. ir G.A. parodymais. Liudytojas L.B. nurodė, kad 2005-07-30 Rubikių ežere buvo vykdomas aplinkosaugos pareigūnų reidas ir apie 10 val., maždaug 100 metrų atstumu buvo pastebėtas V.Ž. valtyje rankose laikantis tinklą. V.Ž., pamatęs jų valtį, nuskandino tinklą, nuirklavo prie Bučinės salos ir bandė pasišalinti. Liudytojas A.P. nurodė, kad dirbo kartu su L.B., G.A. ir J.T. Buvo vykdomas reidas Rubikių ežere. Jis su J.T. sėdėjo mašinoje, stebėjo ežerą su žiūronais. Tarp 9 ir 10 val. ryto maždaug l km atstumu vienoje valtyje esantis žmogus sukėlė įtarimą, kad žvejoja ne su meškere, todėl pranešė L.B., kad į tą valtį atkreiptų dėmesį. Liudytojas G.A. nurodė, kad 2005 m. liepos 30 d. jis dalyvavo reide Rubikių ežere. A.P., būdamas krante pastebėjo įtartiną valtį, jiems telefonu pranešė, kad ją stebėtų. Jiems iš lėto plaukiant prie įtartinos valties, jos savininkas, pamatęs juos, metė tinklą, skubiai nuirklavo prie salos ir bėgo į salos gilumą, tačiau jis jį pagavo. Vėliau, prikabinę jo valtį prie savo valties jie nuplaukė į tą vietą, kur buvo tinklas, jis kabliu, buvusiu pažeidėjo valtyje, užkabino ir ištraukė tinklą. Teismo nuomone, šiais liudytojų nurodytais duomenimis nėra pagrindo netikėti, nes pareigūnai nebuvo asmeniškai pažįstami su pareiškėju ir pastarasis nenurodė aplinkybių, dėl kurių jie turėtų apkalbėti V.Ž. Teismas taip pat nurodė, kad nesiremia liudytojos R.Ž. parodymais, nes ji nebuvo pažeidimo padarymo vietoje ir negali nurodyti, ką Rubikių ežere iš tikrųjų veikė jos vyras. Iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad V.Ž. buvo surašytas ATP protokolas, suskaičiuotos pagautos žuvys bei apžiūrėtas rastas tinklas. Teismas taip pat pažymėjo, jog V.Ž. už neteisėtą žvejybą buvo baustas administracinėmis baudomis 2001-10-15 ir 2004-11-23. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, jog yra įrodyta, kad V.Ž. žvejojo Rubikių ežere draudžiamu įrankiu - statomu tinklaičiu ir už tai jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d. Tačiau teismas vertino, kad V.Ž. Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2 punkto pažeidimas inkriminuotas be pagrindo, nes jis iš Rubikių ežero jokio svetimo verslinės žvejybos įrankio ar žuvų neišėmė, todėl teismas šio punkto pažeidimą pašalino iš nutarimo. Teismas nenustatė, kad nagrinėjant bylą būtų pažeistos pareiškėjo teisės.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V.Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. nutartį ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą. Apelianto nuomone, nuobauda jam yra paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, jis yra neteisingai apkaltintas žvejyba neleistinais įrankiais. Paaiškina, kad jis nežvejojo, o buvo ant kranto. Žvejybos įrankis – tinklas pas jį nebuvo rastas, o tik vėliau surastas ir ištrauktas iš vandens. Iš institucijos atsiliepimo sužinojo, kad yra filmuota įvykio medžiaga, tačiau institucija turi tik kopiją šios filmuotos medžiagos, joje nėra nurodyta nei filmavimo vieta, nei laikas. Be to, pats žvejybos faktas nėra nufilmuotas, o nufilmuotas tik protokolo surašymas, nors, pareigūnų teigimu, pažeidimą jie stebėjo apie 1 valandą laiko. Pareigūnai protokole ir atsiliepime į jo skundą neteisingai nurodo pažeidimo padarymo laiką. Apelianto teigimu, 10²⁰ val. jis nei plaukioti, nei žvejoti negalėjo, nes tuo metu pareigūnai tinklą jau buvo ištraukę. Protokole nėra nurodyta, kad jis mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, o nutarime jau nurodomi visai kiti, prieštaraujantys protokolui, faktai. Pareigūnai duoda neteisingus, tikrovės neatitinkančius parodymus, teismas jais neturėjo remtis. Neįmanoma, kad jis medine valtimi galėjo aplenkti pareigūnus, nuplaukti iki kranto ir nuo jų pabėgti. To nebuvo, todėl pareigūnai nieko ir nenufilmavo. Teismas bylą tyrė neobjektyviai, nepagrįstai netenkino jo prašymo pakartotinai apklausti liudytojais pareigūnus, ne jų parodymai buvo prieštaringi. Apeliantas pažymi, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, jis kreipėsi į Anykščių PK ir tai patvirtina pridedama pažyma. Apeliantas prašo dar kartą apklausti byloje liudytojus ir pažiūrėti vaizdo įrašo originalą, kuris turėtų paneigti melagingus liudijimus.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija prašo V.Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Inspekcija nurodo, kad apeliantas plaukiojo Rubikių ežere, Anykščių raj. neregistruota valtimi, tuo pažeisdamas aplinkos ministro 2004-04-15 įsakymu Nr.Dl-l87 patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis 7 p. reikalavimus, todėl jis patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 56¹ str. l d. Šį pažeidimą V.Ž. pripažino pats, tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, iš neregistruotos valties jis žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu, tuo pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktą ir padarydamas žalą laukinei gyvūnijai, todėl jis patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d. Neteisėtos žūklės faktą matė ir užfiksavo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, taip pat byloje yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių V.Ž. padarytą pažeidimą. Inspekcijos nuomone, apeliantas tik neigia savo kaltę, tačiau jokių svarių argumentų, paneigiančių byloje esančius ir aukščiau aptartus įrodymus, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje faktus, teisingai vertino įrodymus. Esant byloje prieštaringiems įrodymams – V.Ž. paaiškinimams ir liudytojų aplinkos apsaugos inspektorių L.B., G.A. ir A.P. parodymams, teismas vertina, kad tiesą atitinka L.B., G.A. ir A.P. parodymai, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Apie reikšmingas šiai bylai spręsti aplinkybes šie liudytojai davė vienodus parodymus, jie atitinka rašytinius įrodymus (L.B. 2005-07-30 pranešimas) ir daiktinius įrodymus. Teismas, palyginęs L.B., G.A. ir A.P. parodymus (b.l. 18-21), prieštaravimų nenustatė. Apelianto prašymas dar kartą apklausti šiuos asmenis liudytojais netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apmetė V.Ž. iškeltą versiją, kad jis nežvejojo, o buvo krante – uogavo. Tokia jo versija nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Apelianto teiginiai, kad pareigūnai buvo žymiai geriau techniškai apsirūpinę, todėl jų nurodytomis aplinkybėmis jis neturėjo realios galimybės nuplaukti iki kranto, pagrįstų abejonių dėl tiesiogiai neteisėtos žvejybos faktą mačiusių pareigūnų parodymų patikimumo nesukelia. Liudytoja R.Ž. įvykio vietoje nebuvo, todėl negali duoti reikšmingų parodymų apie tai, ką apeliantas veikė teisės pažeidimo protokole nurodyti laiku.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas V.Ž. 2005 m. liepos 30 d. plaukiojo Rubikių ežere Anykščių raj. neregistruota valtimi ir žvejojo draudžiamu mėgėjiškos žūklės įrankiu - statomu tinklaičiu. Nagrinėjamoje byloje pagrįstas išvadas pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti ir nesant vaizdo medžiagos apie pažeidimo faktą.
V.Ž. veika pagal ATPK 56¹ str. 1 d. ir ATPK 87 str. 3 d. yra kvalifikuota teisingai, nuobauda jam paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, ji nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V.Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. nutartį ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.