- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-898-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51950-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
s.j., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2017 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, tyčia vieną kartą savo galva smogė sugyventinei J. M. į galvą, o jai pradėjus bėgti metė į ją akmenį pataikydamas nukentėjusiajai į kairiąją koją bei lazda smogė į nugarą, taip J. M. padarydamas žaizdą kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairėje paakio srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. J., mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų:
jis 2019 m. vasario 11 d., laikotarpyje nuo 16 val. iki 19 val., tikslus laikas nenustatytas, ūkinio pastato patalpoje, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia penkis kartus kumščiu smogė J. M. į galvą, veidą, o šiai parkritus ant grindų sugriebęs ją už plaukų ištempė į kiemą, kur tris kartus spyrė nukentėjusiajai į nugarą bei kojas, taip J. M. padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimu virš kairio antakio, kairės akies apatinio voko srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje su plaukų išretėjimo plotu toje vietoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvena pas savo mamą jai priklausančiame ūkiniame pastate. Ten turi įsirengęs sau kambarį. Apie 1,5 metų kartu su juo ūkiniame pastate gyveno sugyventinė J. M.. Su J. vedė bendrą ūkį iki 2017 m. spalio 5 d. Jau seniai norėjo, kad J. M. išsikraustytų iš jo gyvenamosios vietos. Daug su ja apie tai kalbėjo ir bardavosi. Jūratė neišsikraustydavo paaiškindama, kad neturi, kur gyventi. 2017 m. spalio 5 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti tarp 17.00 val. – 18.00 val., namo kieme tarp jo ir Jūratės kilo konfliktas dėl to, kad ši išsikraustytų. Konflikto metu jie rėkė vienas ant kito, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jūratė į jį metė kibirą ir pataikė jam į nosį, ko pasekoje liko nubrozdinimas. Pas medikus nesikreipė ir atsisakė vykti pagal užduotį sveikatos sužalojimo mastui nustatyti. Supykęs jis savo galva jai vieną kartą trenkė į jos kaktą. Koja paspyrė akmenį ir šis jai atsitrenkė į kairę koją. Po įvykio J. M. pasišalino iš jo gyvenamojo adreso, kadangi suprato, jog yra nepageidaujama. 2017 m. spalio 6 d., apie 21.30 val., J. M. vėl atėjo į jo kiemą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, taikytis. Jis pasakė, kad nenori su ja gyventi. Neįsileido jos į namus, ji visą naktį prasėdėjo jo kieme, o ryte kažkur išėjo. Papildomai S. J. patikslino, kad tą dieną, kai tarp jų įvyko konfliktas, jai pasakė, kad ji turi išsikraustyti, nes jam nusibodo toks jos gyvenimo būdas, kai ji pastoviai vartoja alkoholį ir niekur nedirba. Kai paprašė išeiti, ji pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais, rėkė ant jo. Jis irgi netylėjo ir tada ji metė į jį kibirą ir pataikė jam į nosį. Jis supyko ir savo galva jai nestipriai trenkė į jos kaktą, jai iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Nebūtų jai nieko daręs, jeigu ji neišprovokuotų. Tada ji susirinko savo daiktus ir išėjo. Tą dieną, kai ji po konflikto išėjo, ji į policiją neskambino. Kada pranešė policijai apie įvykį nežino. Mano, kad ji kreipėsi į policiją norėdama jam atkeršyti už tai, kad jis ją išvarė iš namų. Kai ji yra išgėrusi, būna neprognozuojama ir pati sukelia konfliktus. Jis gailis, kad taip pasielgė, bet tyčios savo veiksmuose nemato. Jis spyrė koja į akmenį, o šis pataikė J. M. į koją, bet kad mesti į ją akmenį, taip nebuvo. Su galva trenkė jai į galvą, bet nelabai atsimena kaip trenkė jai su pagaliu į nugarą, bet jeigu ji taip sako, reiškia taip ir buvo. Dėl savo veiksmų gailisi. Pažada nedaryti nusikalstamų veikų. J. M. atsiprašė ir susitaikė. Nėra atlyginęs žalos ligonių kasai, bet pasistengs tai padaryti, kai tik turės galimybę. Dėl 2019 m. vasario 11 d., nežymaus sveikatos sutrikdymo J. M. parodė, kad ją pažįsta apie 3 metus. Anksčiau buvo sugyventiniai. Apie metus laiko kartu negyvena ir jokio bendro ūkio neveda. Jis gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 11 d. į svečius atvažiavo jo draugas V., pavardės ir adreso nežino. Jie visą dieną gėrė degtinę, alų. V. liko pas jį nakvoti. Vasario 12 d. nuo 8 val. toliau gėrė alkoholį. Buvo girtas. Atvažiavus J. trise gėrė alkoholį. Nežino dėl ko tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas. J. jam buteliu trenkė per galvą. Jis pastūmė ją ir ji įkrito į lovą. Įvykio dėl savo buvusio girtumo neatsimena. Neneigia, kad galėjo smurtauti prieš J. M., labai gailisi (1 t., 123-124, 127-128, 136, 2 t., 86-87, 96, 114 b. l.).
Kaltinamojo S. J. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2017 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, prieš ją smurtavo jos dabar jau buvęs sugyventinis S. J.. Kartu iki įvykio dienos jie pragyveno pusantrų metu. Vedė bendrą ūkį. Tarp jų buvo gražūs santykiai. Prieš įvykį santykiai pradėjo darytis vis blogesni. Sugyventinis vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį ir ji nutarė išeiti. Jie gyveno jo motinai priklausančiame ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Sugyventinis S. J. įvykio dieną smurtauti prieš ją pradėjo be jokios priežasties. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis, jų buvo daugiau, bet dėl kitų smurto atvejų ji į policiją nesikreipdavo ir jokių pretenzijų dėl to neturi. Išeiti iš jo buvo nutarusi nė vieną kartą. 2017 m. spalio 3 d. eilinį kartą buvo jau susidėjusi visus savo daiktus, bet neišėjo. Pasiliko, nes negavo mašinos išsikraustyti. Sugyventinis žinojo, kad ji išeina, nes matė jos sudėtus daiktus, bet nežinojo kada, nes ji jam nesakė. Jis galvojo, kad ji persigalvos ir jie toliau gyvens toliau. Įvykio dieną jis buvo išgėręs. Tarp jų tą dieną nebuvo jokių konfliktų. Ji prieš įvykį buvo namo kieme. Sugyventinis išėjo iš ūkiniame pastate esančio kambario ir priėjęs prie jos be jokios priežasties galva trenkė jai į galvą ir praskėlė jai kaktą. Pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio ji pradėjo bėgti link pagrindinio kelio, t. y. link M.. Jis bėgo jai iš paskos. Pradėjus bėgti pamatė, kaip jis pasilenkęs nuo žemės pakėlė akmenį. Tada bėgo toliau ir nubėgus apie septynis metrus pajuto kaip akmuo pataikė jai į kairiąją koją. Kaip jis į ją metė akmenį nematė, nes bėgo, bet iš smūgio pajuto kaip akmuo jai pataikė į koją, į apatinę blauzdos dalį. Jai skaudėjo. Ji trumpam sustojo ir matė kaip jis bėgant pasiėmė nuo žemės medinę lazdą ir pribėgęs su ja jai vieną kartą trenkė į nugarą. Savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Skaudėjo ir tuo momentu, kai jis akmeniu pataikė į koją ir tuo momentu, kai lazda trenkė jai į nugarą. Jam pataikius į nugarą ji toliau bėgo ir nubėgo iki pagrindinio kelio, kur kreipėsi į nepažįstamą vaikiną, kuris patarė skambinti į policiją. Iš gailesčio sugyventiniui ji atsisakė skambinti į policiją ir vaikinas nuėjo toliau link molo. Būnant ant kelio matė kaip sugyventinis iš ūkinio pastato išnešė jos daiktus ir juos sukrovė kieme, netoli ūkinio pastato. Visą tai ji stebėjo per atstumą, sugrįžusi į kiemą nebuvo. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, bet iš karto po sumušimo į policiją nepaskambino, nes buvo gaila sugyventinio. Praėjus kuriam tai laikui ir pasikalbėjus su žmonėmis, kuriuos buvo sutikusi, kurie matė kaip jai iš kaktos bėga kraujas ir kurie sakė, kad jai reikia siūti kaktos žaizdą, ji apie 19.30 val. paskambino į greitąją pagalbą, pasakė, kad sugyventinis prakirto jai kaktą ir tada medikai sakė, kad jie be kriminalistų nevažiuos. Išgirdusi, jog medikai turi pranešti policijai pasakė, kad perskambins. Padėjo ragelį, nes nenorėjo nieko pasakoti policijai apie tai, kad buvo sumušta sugyventinio. Tada ėjo toliau vaikščioti. Grįžti pas sugyventinį bijojo. Tą vakarą nei į medikus, nei į policininkus nesikreipė. Naktį praleido netoli savo daiktų, kurie buvo sukrauti namo, kuriame gyveno su S. J., kieme. 2017 m. spalio 6 d. ryte jai pradėjo svaigti galva, ėmė pykinti, todėl apie 11.00 val. nuvažiavo į miesto ligoninę, į Priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta pirmoji pagalba. Žaizdos jai nesusiuvo, nes ją apžiūrėjęs medikas sakė, kad siūti nereikia. Į ligoninę paguldyta nebuvo, po suteiktos pagalbos buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Išleista iš ligoninės nuėjo iki savo pažįstamos. Kiek pabuvo pas ją ir toliau ėjo vaikščioti. Visą naktį praleido lauke, o ryte nuėjo į policiją ir pranešė, jog buvo sumušta sugyventinio. Policijoje sužinojo, jog apie įvykį jau buvo pranešta medikų, todėl negalėjo jau nieko slėpti ir papasakojo kas atsitiko. Po įvykio ant kairės kojos, apatinėje blauzdos dalyje atsirado didelė ryškiai mėlynos spalvos kraujosruva, kairė akis buvo mėlyna, patinusi, turėjo žaizdą kairėje kaktos pusėje ir mėlynę ant nugaros. Po įvykio buvo susitikusi su S. J., bet daug nieko apie įvykį nekalbėjo. Jis jos neatsiprašė. Nieko apie tai, kad jis irgi nukentėjo įvykio metu jai nesakė, tik minėjo, kad jam tyrimo metu irgi siūlė nuvykti pas teismo medicinos ekspertų, tik nepaaiškino dėl ko. Įvykio metu jam nieko nepadarė. Jokių smūgių jam nesudavė. Įvykio dieną iki jos sumušimo jis turėjo nubrozdinimą ant nosies, bet jis jam atsirado ne nuo jos veiksmų. Po įvykio iš (duomenys neskelbtini) išsikraustė. Turtinių pretenzijų sugyventiniui neturi.
Iš nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl 2019 m. vasario 11 d. įvykio matyti, jog su S. J. yra buvę sugyventiniai. Kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Nuo 2018 m. spalio vidurio nebegyvena, nes S. J. prieš ją smurtavo. S. J. gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate, Klaipėdoje, kur yra įrengtas vienas kambariukas. Su S. J. retkarčiais bendrauja. Motina į namus jo neįsileidžia. Paskutines tris savaites S. J. neturi nei pinigų, nei dujų, kad galėtų pasidaryti valgyti. Ji atneša jam maisto. 2019 m. vasario 11 d., 16.45 val. ji atėjo pas S. J., atnešė jam sriubos. Pas jį buvo jo draugas V., pavardės nežino. Jie buvo girti. Sakė, kad buvo išgėrę du litrus degtinės. Buvo viskas gerai. V. asmeniškai nepažįsta. Žino tik iš matymo. V. neskambino ir tarpusavyje nebendravo. Nežinojo, kad yra atėjęs V.. Iš pradžių, kai atėjo, jie kartu išgėrė degtinės. Bet V. buvo labai girtas ir tuoj pat užmigo, į nieką nereagavo. Ji kartu su S. J. išgėrė du stikliukus degtinės. Apie 19 val. norėjo išeiti. S. J. neleido išeiti. Ji pasakė, kad vis tiek išeis. Tuomet S. J. pradėjo ją mušti. Ji sėdėjo ant lovos. S. J. smogė jai kumščiu į galvą. Kai atsistojo stumdė ją ir kumščiu smūgiavo į galvą, į veidą. Jis sudavė jai penkis smūgius. Ant veido yra sužalojimas nuo S. J. suduoto smūgio ranka. Nuo smūgių dengėsi rankomis. Ji nukrito ant grindų. Tuomet S. J. ją gulinčią išvilko į lauką, gulinčią kojomis spardė į įvairias kūno vietas: nugarą, kojas. Jis kojomis jai smogė tris kartus. Atrodo, kad tuo metu pasirodė S. J. mama. Tiksliai kuriuo momentu ji buvo atėjusi, nepamena. Atrodo, kad ji tik pradarė duris, pažiūrėjo ir nuėjo. Su S. J. mama tarpusavyje nebendravo, nesikalbėjo. S. J. mama prieš ją nesmurtavo, nespardė, pagaliu nemušė. Išvis niekas jos pagaliu nemušė, niekas ant jos su peiliu nepuolė, negrasino. Nežino, kodėl ji galėjo taip pasakyti. Ji pabėgo. Grįžo į namus. Policijos, greitosios pagalbos nekvietė. Nekvietė todėl, kad džiaugėsi pabėgusi. Nematė savo veido ir nežinojo, kad subjaurota. 2019 m vasario 12 d. ryte pastebėjo, kad neturi savo skėčio. Pamatė sužalojimus ant savo veido. Galvojo, kad skėtis galėjo būti kieme (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Nežino kelintą valandą ji atėjo į (duomenys neskelbtini). Kieme jos skėčio nebuvo. Ji pradarė ūkinio pastato, kur yra S. J. kambarys, duris. S. J. sėdėjo prie durų. Paklausė jo, ar gražiai ji atrodo ir uždarė duris. Į vidų užėjusi nebuvo. Alkoholio su S. J. negėrė. Ji iškvietė policiją. Policiją iškvietė tik ryte, nes jai skaudėjo. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad S. J. ją sumušė. Jai buvo nustatytas girtumas 1,84 prom. Tai matyt dėl gėrimo iš vakaro. Policijos pareigūnai jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ją nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Ligoninėje apžiūrėta nebuvo, nes iš ligoninės išėjo. Į jokią kitą gydymo įstaigą dėl sumušimo nesikreipė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas. Padaryta fizinė, moralinė žala. S. J. neturi pretenzijų. Ji tik retkarčiais pas S. J. apsilanko. Žalos atlyginti nereikalaus. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., 59-62, 182-185 b. l., 2 t., 9-12, 19-22b. l.).
Iš liudytojos O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jos sūnus S. J. gyvena ūkiniame pastate įrengtame kambaryje prie (duomenys neskelbtini). Sūnus niekur nedirba, girtauja. Pažįsta J. M., nes sūnus su ja anksčiau kelis mėnesius gyveno. Tačiau jie išsiskyrė, nes abu kartu gerdavo, konfliktuodavo, keldavo triukšmą. Kai jie išsiskyrė, ji uždraudė J. M. lankytis, bet ši neklausė. 2019 m. vasario mėnesį, datos neprisimins, ji išėjo į kiemą atsinešti malkų. Išgirdo triukšmą, balsus iš ūkinio pastato, kur yra S. J. kambarys. Užėjusi pažiūrėti pamatė, kad pas S. J. kambaryje yra jai nepažįstamas vyras. Taip pat buvo ir J. M.. Jie gėrė alkoholį. S. J. varė J. M. lauk, liepė jai išeiti. Dėl kokių priežasčių ją varė ji nežino. Jie atrodė girti. Ji pasakė J. M., kad eitų lauk. Tuomet ji atsisukusi į ją pakėlė ranką ir užsimojo trenkti. S. J. ją išstūmė per duris laukan. J. M. kieme nukrito. Kai atsistojo, pradėjo šaukti, kad dabar jiems bus, kad ji parodys jiems. Ji palaukė, kol J. M. išeis iš kiemo. Tai galėjo būti apie 16 val., tiksliau pasakyti negali, bet dar nebuvo sutemę. Niekas J. M. nemušė, nespardė. Nepastebėjo, kad ant J. M. veido būtų sumušimo žymės (2 t., 32-33 b. l.).
Iš liudytojo policijos pareigūnas K. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2019 m. vasario 12 d. pagal gautą iškvietimą atvykus į M. Klaipėdoje, prie pagrindinės gatvės pasitiko akivaizdžiai neblaivi moteris, kaip buvo nustatyta jos asmenybė – J. M.. Ant moters veido matėsi sužalojimai. Moteris paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. Aiškinantis įvykio aplinkybes nukentėjusioji nuvedė į (duomenys neskelbtini), prie kieme esančio pagalbinio ūkinio pastato ir pradariusi duris tiesiogiai nurodė į vyriškį, kurio asmenybė nustatyta – S. J.. Tuo metu, kai jie atvyko, S. J. ir dar vienas vyriškis gėrė alkoholį tame pasate esančiame kambarėlyje. Apie antrąjį vyriškį J. M. visiškai nieko neminėjo. Nesakė, kad tai galimas įvykio liudininkas ar panašiai, todėl šio antrojo vyriškio asmenybė nebuvo nustatyta. Būnant įvykio vietoje nebuvo S. J. motinos, kaimynų. Su jais bendraujama nebuvo. S. J. buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai. Ar S. J. minėjo, kad jam buvo smogta buteliu jis nepamena. Jokių akivaizdžių sužalojimo žymių ant S. J. kūno nebuvo matyti, priešingu atveju jis būtų buvęs apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, kurie buvo iškviesti į įvykio vietą (2 t., 36 b. l.).
Iš 2017 m. spalio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuotos 2017 m. spalio 5 d. J. M. sužalojimo aplinkybės ir parodymai (1 t., 1-3 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2017 m. spalio 7 d., 08.12 val., gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 2017 m. spalio 6 d. apie 13 val. atvyko J. M., kuri paaiškino, jog ją 2017 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., sužalojo draugas. Diagnozė: galvos sumušimas (1 t., 39-40 b. l.).
Iš 2017 m. spalio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. buvo nustatyti šie sužalojimai: kaktos kairėje, 2 cm į kairę nuo veido vidurio linijos ir 0,7 cm aukščiau kairio antakio vidinio galo, 1,2x0,1 cm, 8-2 vai. krypties pagal LCR, rausvos spalvos, žemiau aplinkinės odos lygio, standokas, nepaslankus randas, kur viršutiniame gale ir viduriniame trečdalyje 0,5x0,1 cm pasidengęs tamsiai rudos spalvos kietu sausu iškilusiu virš aplinkinės odos lygiu besidalinančiais kraštais šašu su 1,5x2 cm plote aplinkiniai audiniai sustandėjimu. Dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje 2,5x2,5 cm, centre pilkšvai žalsvai violetinės spalvos, gelsvais kraštais, menko intensyvumo poodinė kraujosruva. Analogiška poodinė kraujosruva 13x7 cm kairės blauzdos vidurinio - apatinio trečdalių užpakaliniame - vidiniame paviršiuose, čiuopiant skausminga. Viršutinės lūpos gleivinėje dešinėje, į dešinę nuo viršutinės lūpos pasaitėlio ir 0,2 cm aukščiau viršutinės lūpos raudonio, 11 danties vainiko projekcijoje, 0,7x0,1 cm, 11-5 vai. krypties pagal LCR, balkšvai violetinės spalvos, žemiau aplinkinės gleivinės lygio, matinis, minkštas, paslankus randelis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 50-51 b. l.).
Iš 2018 m. vasario 19 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. patvirtino savo parodymus, o su jais sutiko ir S. J. (1 t., 72-74 b. l.).
Iš 2017 m. spalio 10 d. asmens apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad apžiūrėjus S. J., ant nosies nugarėlės užfiksuotas 1 cm skersas odos nubrozdinimas, kitų išorinių sužalojimų ant veido nepastebėta (1 t., 144-149 b. l.).
Iš 2018 m. vasario 19 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad J. M. ir S. J. dėl 2019 m. spalio 5 d., įvykio susitaikė. S. J. atsiprašė, J. M. atleido, pretenzijų S. J. neturi (1 t., 150 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 12 d. Klaipėdos AVPK tyrėjo Ž. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS buvo gautas Klaipėdos AVPK PR vyr. patrulio K. Č. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 08.55 val., nuvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog S. J. bute, žodinio konflikto metu, ranka sudavė penkis smūgius savo sugyventinei J. M. į veido sritį. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykio liudininkų, mažamečių vaikų tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais nebuvo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. smurto artimoje aplinkoje atvejų (duomenys neskelbtini), nėra užfiksuota. J. M. nustatytas 1.84% prom. girtumas. S. J. alkotesterio matuokliu nustatytas 2.02% prom. girtumas. S. J. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., 154 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog smurtą patyrusios J. M. kairiojo antakio bei kairės akies srityje buvo stebimas nubrozdinimas. J. M. nustatytas 1,84 promilių girtumas, S. J. - 2,02 promilių girtumas (1 t., 164-167 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. vasario 12 d., 09.11 val., gautas pranešimas iš J. M., jog 2019 m. vasario 12 d. ją sumušė sugyventinis, garsino peiliu. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Moteris išbėgo iš namų, laukia prie namo (1 t., 168-172 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. vasario 12 d., 13.02 val., gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 2019 m. vasario 12 d., 10.02 val. į GMP buvo pristatyta J. M., kuri medikams paaiškino, jog ją 2019 m. vasario 12 d., apie 09.11 val. sumušė sugyventinis. Diagnozė: girtumas. Kita diagnozė nenustatyta, nes moteris iš ligoninės pasišalino (1 t., 173-174 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su odos nubrozdinimais virš kairio antakio, kairės akies apatinio voko srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje su plaukų išretėjimo plotu toj vietoje, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., 178 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 13 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. patvirtino savo parodymus, o jiems neprieštaravo ir S. J., teigdamas, jog negali nieko paaiškinti, nes visiškai neatsimena (2 t., 5-6 b. l.).
Iš 2019 m. balandžio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad filmuojama (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje „Body“ kamera, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kuria užfiksuotos J. M. sumušimo aplinkybės (2 t., 39-42 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 12 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d., 10.04 val. S. J. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (2 t., 66 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis S. J. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to labai gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamas veikas kaltinamajam S. J. gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, o subendrintos bausmės dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintinas trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 87,50 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios J. M., kurią smurto metu sužalojo kaltinamasis S. J., gydymu, atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis sutiko su ieškinio suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu padarius 2017 m. spalio 5 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
S. J. pripažinti kaltu padarius 2019 m. vasario 11 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. J. vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. nustatyti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 12 d. 09.00 val. iki 2019 m. vasario 13 d. 11.48 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo S. J. 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir 50 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti S. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.