Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-03-18 · Byla Nr. BIK-220/2026

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-11-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-10Šiaulių apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2026-03-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-18
Bylos Nr.
BIK-220/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29288-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Artūras Ridikas
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kasacinio skundo Nr. DOK-923/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29288-2023-9
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo R. M. gynėjo advokato Rimanto Prėskienio kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 202 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl padarytų esminių baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo R. M. veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Priešingai, nuteistasis dėjo pastangas išvengti pasekmių, t. y. bandė įkalbinėti nukentėjusiąją M. M. grįžti atgal nuo palangės į kambarį, tačiau ji pati pasirinko savo elgesį. Dėl galimai vartotų psichotropinių vaistų, neįvertino savo elgesio rizikos. Abiejų instancijų teismai, vertindami priežastinį ryšį tarp nuteistojo, o taip pat ir nukentėjusiosios veiksmų ir pasekmių, padarė neteisingas išvadas. Priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir pasekmių grįstas tik prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).