- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- eI1-5525-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00761-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja J. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiais nuo 2005-09-14 iki 2006-05-23, nuo 2007-03-13 iki 2007-08-14, nuo 2008-02-12 iki 2008-12-16, nuo 2009-02-10 iki 2009-10-08, nuo 2010-08-19 iki 2011-01-27, nuo 2011-02-15 iki 2012-01-31, nuo 2012-02-21 iki 2012-04-11, nuo 2012-04-13 iki 2012-05-15, nuo 2012-05-18 iki 2012-05-22, nuo 2013-10-10 iki 2014-05-06, nuo 2014-05-09 iki 2014-06-03, nuo 2014-06-06 iki 2015-01-06, nuo 2016-01-13 iki 2016-06-09, nuo 2017-01-12 iki 2017-02-02, nuo 2017-05-02 iki 2018-06-05 Alytaus pataisos namų būriuose Nr. 4, 7, 11, 16, 19 ir laikotarpiais nuo 2006-05-23 iki 2006-09-26, nuo 2015-01-06 iki 2016-01-13, nuo 2019-06-27 iki 2019-06-28 darbo zonos 8 būryje (toliau – ir Alytaus pataisos namuose).
Pareiškėjo atstovės advokato padėjėjos S. P. pasirašytame patikslintame skunde nurodoma, kad Alytaus pataisos namuose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, langai kamerose dengti neteisėtai įrengtomis perteklinėmis grotomis, per kurias nepatenka dienos šviesa, kamerose nebuvo ir nėra jokios ventiliacijos, ji yra tik sanitariniame mazge (tualete). Be to, kamerose nuo lubų nuolat krito atsilupęs tinkas, kamerose nuolat šalta, laikėsi drėgmė, langai kameroje nesandarūs, o, nesant pakankamo patalpų apšildymo ir neišduodant privalomų elektrinių šildytuvų, žiemos metu kamerose buvo nepakenčiamai šalta. Atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose nurodytais laikotarpiais, sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra nebuvo tinkama: prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, dušo maišytuvai, jų rankenėlės); nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės; sanitarinių mazgų patalpose neužtikrinta švara, tualetai tupimi, be to, kameroje neužtikrinamas asmens privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nėra galimybės užsirakinti. Taip pat trūko džiovyklų drabužiams ir avalynei, dėl to nebuvo kur išsidžiovinti rūbų bei avalynės. Dėl šios priežasties rūbus tekdavo džiovinti patalpose, kuriose miegama, dėl to būdavo nuolatinė drėgmė. Dėl jos rūbai apipelydavo ir tapdavo netinkami dėvėti. Būriuose Nr. 4, 7, 10, 11, 16, 19, 21 nebuvo atliekama dezinfekcija, nebuvo ventiliacijos, gyvenamosiose patalpose visada buvo drėgna ir dėl to ant sienų bei lubų atsirado pelėsio, nuo lubų ir sienų krito tinkas. Dėl netinkamos ventiliacijos nuolat trūkdavo oro, todėl pareiškėjui dažnai skaudėdavo galvą, apimdavo silpnumas. Nesant privalomos patalpų ventiliacijos sekcijose, tvyrojo drėgmė ir tualeto smarvė. Kameros nebuvo dezinfekuojamos, dėl šių aplinkybių spintelių stalčiuose veisėsi tarakonai, todėl juose laikyti jokių asmeninių daiktų ar maisto negalėjo. Be to, veisėsi blakės ir kiti parazitai, dėl to naktimis buvo sunku užmigti, nes buvo nuolat kandžiojamas. Skunde nurodytais laikotarpiais jokie čiužinio užvalkalai, kaip ir antras pagalvės užvalkaliukas bei antra paklodė, pareiškėjui išduodami nebuvo, minkštasis lovos inventorius visuomet buvo pasibaisėtinos būklės – purvinas, dvokiantis, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagą kūno riebalų ir prakaito. Kamerose įrengti geležiniai gultai, ant kurių gulint skaudėjo visą kūną, užmigti buvo neįmanoma. Alytaus pataisos namų patalpos, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, nurodytais laikotarpiais buvo perpildytos ir sąlygos jose buvo nežmoniškos, kankinančios. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas 18 laisvės atėmimo metų, skunde nurodytais laikotarpiais trūko gyvenamojo ploto, dėl to dienas leisdavo arba sėdėdamas, arba gulėdamas, atsirado nugaros skausmų. Alytaus pataisos namuose nė vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas atliko bausmę, gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktuose numatyto minimalaus 3,6 kv. metrų ploto. Be to, daug kamerų ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, dėl to vienam nuteistajam tekdavo mažiau nei 3,6 kv. metrai. Sanitarinis mazgas – tik grindyse esanti ertmė, unitazo ar pisuaro apskirtai nėra. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas mažas, kiemelio betoninė danga suskylinėjus, grublėta. Taip pat kiemelis nepritaikytas esant prastesnėms lauko sąlygoms – lyjant ar sningant, kadangi nėra tam pritaikytų lietaus stogelių. Lauke negalėjo išbūti nė vienos valandos. Kalėdamas Alytaus pataisos namuose, pareiškėjas buvo priverstas nuolat kvėpuoti užterštu oru, todėl rizikuoja susirgti viena iš asbesto sukeliamų ligų. Pareiškėjas, kalėdamas Alytaus pataisos namuose nurodytais laikotarpiais, patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamų išgyvenimų, kančią, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Dėl to kreipėsi konsultacijos į psichiatrą, jam diagnozuoti susirgimai ir skirtas gydymas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pradžios Alytaus kalėjimo pastate (buvęs Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2), kuris yra avarinės būklės nuo 2006 m., iš karto kreipėsi į administraciją dėl pažeidžiamų teisių. Vėliau A. S. dėl teisinių žinių stokos, siekdamas ginti pažeistas teises, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023-04-24, o Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai nuo 2005-09-14 iki 2019-06-28, prašo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, taip pat turėjo galimybę kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos namų administraciją. Pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, galėjo gauti teisinę pagalbą, konsultuotis su advokatu. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už skundžiamą laikotarpį nuo 2005-09-14 iki 2019-06-28 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose laikotarpiais nuo 2005-09-14 iki 2006-05-23, nuo 2006-05-23 iki 2006-09-26, nuo 2007-03-13 iki 2007-08-14, nuo 2008-02-12 iki 2008-12-16, nuo 2009-02-10 iki 2009-10-08, nuo 2010-08-19 iki 2011-01-27, nuo 2011-02-15 iki 2012-01-31, nuo 2012-02-21 iki 2012-04-11, nuo 2012-04-13 iki 2012-05-15, nuo 2012-05-18 iki 2012-05-22, nuo 2013-10-10 iki 2014-05-06, nuo 2014-05-09 iki 2014-06-03, nuo 2014-06-06 iki 2015-01-06, nuo 2015-01-06 iki 2016-01-13, nuo 2016-01-13 iki 2016-06-09, nuo 2017-01-12 iki 2017-02-02, nuo 2017-05-02 iki 2018-06-05, nuo 2019-06-27 iki 2019-06-28.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Teismas pažymi, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiais nuo 2005-09-14 iki 2006-05-23, nuo 2006-05-23 iki 2006-09-26, nuo 2007-03-13 iki 2007-08-14, nuo 2008-02-12 iki 2008-12-16, nuo 2009-02-10 iki 2009-10-08, nuo 2010-08-19 iki 2011-01-27, nuo 2011-02-15 iki 2012-01-31, nuo 2012-02-21 iki 2012-04-11, nuo 2012-04-13 iki 2012-05-15, nuo 2012-05-18 iki 2012-05-22, nuo 2013-10-10 iki 2014-05-06, nuo 2014-05-09 iki 2014-06-03, nuo 2014-06-06 iki 2015-01-06, nuo 2015-01-06 iki 2016-01-13, nuo 2016-01-13 iki 2016-06-09, nuo 2017-01-12 iki 2017-02-02, nuo 2017-05-02 iki 2018-06-05, nuo 2019-06-27 iki 2019-06-28.
Pareiškėjo atstovė skundą teismui pateikė 2023-03-30, o atsakovės atstovo pažeidimai, kuriais pareiškėjas kaltina valstybę, pasibaigė 2019-06-28, t. y. daugiau kaip prieš tris metus iki kreipimosi į teismą.
Vertinant nurodytų teisės pažeidimų mastą ir pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2023-03-30, jau praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį atsiliepime į skundą prašo taikyti atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT yra išaiškinęs, jog tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pradžios Alytaus kalėjimo pastate (buvęs Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2), kuris yra avarinės būklės nuo 2006 m., iš karto kreipėsi į administraciją dėl pažeidžiamų teisių. Vėliau pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos, siekdamas ginti pažeistas teisės, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-781-552/2018). LVAT 2022-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-292-415/2022 nurodoma, kad netinkamų kalinimo sąlygų suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis) patiria subjektyviai.
Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2006 m. iš karto kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Vis dėlto ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio modelį ginant savo teises, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu kreiptis tik į Alytaus pataisos namų administraciją ir nesikreipti į teismą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių, kad jis iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat kalinimų Alytaus pataisos namuose pradžios, nes net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis turėjo realią galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius. Taip pat pažymėtina, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-575/2015, 2015-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-360-858/201).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nesant svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Ginčo laikotarpiui taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Taigi, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su jo nurodytu laikotarpiu ir galimu žalos padarymu, nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.