- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- eI-47-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01906-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos, „BTA Insurance Company“ SE, valstybės įmonė Panevėžio miškų urėdija
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos atstovui N. M.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos atstovams K. A. bei advokatei L. S.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. skundą atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų; tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Panevėžio miškų urėdija bei „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Ž., atstovaujama advokato padėjėjos D. J., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo 2016 m. liepos 21 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. LS1-11-(20.11) dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos dydžio apskaičiavimo dalį, įpareigoti komisiją iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai padarytą žalą ir priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo, taip pat priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja bei jos atstovė advokato padėjėja D. J. skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog ūkininkė A. Ž. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. gegužės 9 d. prašymu kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Sidabravo seniūniją dėl žalos, padarytos jai priklausantiems cukrinių runkelių pasėliams, nustatymo ir įvertinimo. 2016 m. gegužės 10 d. Radviliškio rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija), dalyvaujant pareiškėjai, valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos (toliau – ir VĮ Panevėžio miškų urėdija) atstovui ir BTA draudimo atstovui, apžiūrėjo cukrinių runkelių plotą, esantį (duomenys neskelbiami) ir surašė 2016 m. gegužės 10 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą. Akte nustatyta, kad cukrinių runkelių plotas yra išknistas šernų, bendras cukrinių runkelių plotas – 56 ha, plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, – 24 ha, pakenkimo intensyvumas – 60 proc. arba 14,40 ha. Komisijai apžiūrint šernų išknistus pasėlius, Komisijos pirmininkas pareiškėjai pasakė, kad jai bus apskaičiuoti ir atlyginti derliaus netekimo nuostoliai. Pareiškėja Komisijai pranešė, jog dar nėra apsisprendusi, ar nuniokotus pasėlius atsės, tačiau jai buvo paaiškinta, jog tai įtakos sprendimui dėl žalos apskaičiavimo neturės. 2016 m. gegužės 16 d. komisija apskaičiavo, kad derliaus netekimo piniginė išraiška yra 21 063,97 Eur. Komisijos pirmininkas minėtus apskaičiavimus išdėstė 2016 m. gegužės 16 d. komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo posėdžio protokolo Nr. LS1-5-(20.11) nutarime. Po medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos cukrinių runkelių pasėliams apžiūros pareiškėja nutarė nuniokotus plotus atsėti. 2016 m. gegužės 15 d. cukrinių runkelių atsėjimo darbai buvo baigti. Atsėti nuniokotus pasėlius buvo pasirinkta remiantis cukrinių runkelių auginimo technologija, kurioje nurodoma, kad netekus daugiau nei 40 proc. cukrinių runkelių daigų dirbamame plote, ekonomiškai reikalinga visą auginamą plotą iš naujo atsėti. VĮ Panevėžio miškų urėdija, turėdama duomenų, kad pasėliai buvo atsėti, 2016 m. birželio 15 d. pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijai raštą, kuriuo prašė peržiūrėti 2016 m. gegužės 16 d. komisijos posėdžio protokolo Nr. LS1-5-(20.11) nutarimą ir pareiškėjos žemės ūkio pasėliams padarytą žalą apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 9, 10, 11 punktais. Radviliškio rajono savivaldybės administracija, gavusi iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos šį raštą, 2016 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie patirtas tiesiogines išlaidas atsėjant nuniokotą cukrinių runkelių lauką. 2016 m. liepos 11 d. pareiškėja Radviliškio rajono savivaldybės administracijai pateikė raštą, kuriame nurodė išlaidas, patirtas nuniokotų cukrinių runkelių plotams atsėti ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras. Pagal pateiktus dokumentus, nuniokotiems pasėliams atsėti buvo patirta 23 921,57 Eur tiesioginių išlaidų, iš kurių 19 159,78 Eur atsėjimo, žemės pakartotinio dirbimo ir sėklos įsigijimo bei 4761,79 Eur tręšimo ir purškimo naudojant herbicidus, kurie turi būti naudojami sėjant. Taip pat minėtame rašte pareiškėja pažymėjo, kad, atsėjant nuniokotus pasėlius, buvo priversta atsėti 30,5 ha vientiso ištisinio ploto vietoje apžiūros metu nustatyto 24 ha nuniokoto nevientiso ploto, kadangi techniškai buvo neįmanoma atsėti tik nuniokotą plotą. 2016 m. liepos 21 d. komisija posėdžio protokolo Nr. LS1-11-(20.11) nutarimu (toliau – ir ginčijamas nutarimas), svarstydama pareiškėjos 2016 m. liepos 12 d. raštą, nutarė patvirtinti, kad pareiškėjai medžiojamieji gyvūnai (šernai) 14,4 ha cukrinių runkelių plote padarė materialinę žalą, kurios piniginė vertė yra 11 294,12 Eur. Komisija nusprendė tiesiogines išlaidas skaičiuoti tik 14,4 ha plotui (kuris buvo pakenktas pagal pakenkimo intensyvumą), nors pareiškėja buvo pateikusi duomenis, kad buvo priversta atsėti 30,5 ha vientiso ištisinio ploto. Taip pat buvo nutarta pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 16 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo posėdžio protokolo Nr. LS1-5-(20.11) nutarimą. Su šio Komisijos protokolinio nutarimo dalimi dėl žalos apskaičiavimo pareiškėja nesutinka, t. y. nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, nes Komisija skaičiuodama medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą neteisėtai ir nepagrįstai sumažino jos patirtas tiesiogines išlaidas atsėjant cukrinių runkelių lauką. Nors pareiškėja 2016 m. liepos 11 d. rašte pagrindė, dėl kokių objektyvių priežasčių buvo priversta atsėti 30,5 ha vientiso ploto, vietoje 24 ha nevientiso nuniokoto ploto ir dėl to patyrė 23 921,57 Eur tiesioginius nuostolius, tačiau Komisija į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino ir nepagrįstai sumažino atlygintiną žalos dydį skaičiuodama patirtas išlaidas tik 14,4 ha plotui, tuo pažeidė Metodikos 11 punkto nuostatas bei CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatas. Derliaus netekimas – netiesioginiai nuostoliai apskaičiuojami vadovaujantis Metodikos 8, 9 ir 10 punktais, o tiesioginių nuostolių atlyginimą numato Metodikos 11 punktas, kuriame nurodyta, kad jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Komisija priimdama sprendimą dėl žalos dydžio apskaičiavimo, vadovaudamasi Metodikos 11 punktu, kuriame nurodyta, kad sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote įveisus naujus pasėlius apskaičiuojamos tiesioginės išlaidos jiems įveisti, bei laikantis CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, turėjo visiškai patenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti jai dėl laukinių žvėrių padarytos žalos jos pasėliams patirtus tiesioginius nuostolius, nemažinant jų. Kadangi komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai sumažino pareiškėjos patirtus tiesioginius nuostolius, pareiškėja prašo teismo panaikinti 2016 m. liepos 21 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo posėdžio protokolo Nr. LS1-11-(20.11) nutarimo dalį dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio apskaičiavimo ir įpareigoti Komisiją iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai padarytą žalą bei priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime bei atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog skundas nepagrįstas ir atmestinas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos 2016 m. rugsėjo 29 d. atsiliepime išdėstytų faktinių ir teisinių nesutikimo su pareiškimu motyvų pagrindu ir prašo juos vertinti administracijos atsikirtimais į pareiškimą jų nekartojant atsiliepime. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2016 m. gegužės 10 d. akte nustatytos aplinkybės: bendras plotas 56 ha, pažeidimas – 24 ha, pažeidimo intensyvumas – 60 proc. – leidžia daryti išvadą, jog faktiškai pažeista 14,4 ha, tai yra atskaitos taškas, nuo ko skaičiuojami tiesioginiai nuostoliai. Tuo atskaitos tašku turi remtis komisija ir pati pareiškėja. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 21 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. komisijos protokolų, tais faktiniais apskaičiavimais komisija ir vadovavosi, tik vienu atveju vadovavosi vienomis, kitu – kitomis aplinkybėmis. Pareiškėjos prašymas priteisti žalą už 30 ha yra nelogiškas. Komisija pareiškėjos prašymą apskaičiuoti padarytą žalą persvarstė iš naujo, nes Komisija yra viešojo administravimo institucija, ji turi imtis priemonių, užkardyti nepagrįstą veiką, todėl gavusi VĮ Panevėžio miškų urėdijos raštą turėjo imtis visų įmanomų priemonių, nors Metodikoje tai nenumatyta. Nesant aiškios normos, Komisija vadovavosi protingumo, sąžiningumo kriterijais, žalos dydį perskaičiavo pagal nustatytą faktą.
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisija atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. buvo gautas ūkininkės A. Ž. prašymas nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį. 2016 m. gegužės 10 d. komisijos nariai, dalyvaujant VĮ Panevėžio miškų urėdijos atstovui A. A., BTA draudimo atstovui S. K. ir ūkininkei A. Ž., apžiūrėjo cukrinių runkelių plotą, esantį (duomenys neskelbiami). Bendras cukrinių runkelių plotas – 56 ha. Apžiūrėjus minėtą plotą, komisija pamatavo ir nustatė, kad pasėtas cukrinių runkelių laukas yra išknistas šernų. Vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, išknistas plotas buvo pamatuotas ir įvertintas jo pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame nustatytas pakenkimas – 24 ha, jo pakenkimo intensyvumas – 60 proc. Visi dalyvavę suinteresuoti asmenys su komisijos vertinimu sutiko, jokių pretenzijų neturėjo ir savo parašais tą patvirtino apžiūros akte. 2016 m. gegužės 16 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisija, vadovaudamasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, apskaičiavo ir patvirtino, kad ūkininkės A. Ž. 24 ha cukrinių runkelių plote medžiojamieji gyvūnai (šernai) padarė 21 063,97 Eur žalą. Visa tai įforminta posėdžio protokolu Nr. LSl-5-(20.11) ir apie šį komisijos sprendimą buvo informuotos abi suinteresuotos pusės 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-1251-(8.33). 2016 m. birželio 16 d. buvo gautas VĮ Panevėžio miškų urėdijos raštas „Dėl neteisingo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio apskaičiavimo“, kuriame prašoma peržiūrėti kelis protokolus, taip pat ir 2016 m. gegužės 16 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos protokolą Nr. LSl-5-(20.11) dėl ūkininkės A. Ž. nuniokotų pasėlių. Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. S-1513-(8.33) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio“ informavo VĮ Panevėžio miškų urėdiją, kad komisija, išnagrinėjusi rašte išvardintas pastabas, atskiru raštu informuos apie priimtus sprendimus. 2016 m. liepos 4 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisija svarstė 2016 m. birželio 16 d. VĮ Panevėžio miškų urėdijos raštą. Komisijai peržiūrėjus rašte minimus protokolus, taip pat ir 2016 m. gegužės 16 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos protokolą Nr. LS1-5-(20.11) dėl ūkininkės A. Ž. nuniokotų pasėlių, 2 punktu nutarė komisijos 2016 m. gegužės 16 d. protokole Nr. LSl-5-(20.11) priimtus sprendimus sustabdyti ir, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 11 punktu, paprašyti pareiškėjos A. Ž. pateikti papildomą informaciją, ar pakenktų pasėlių vietoje nebuvo atsėti pasėliai, o jei buvo atsėti, tai pateikti pažymą apie padarytas tiesiogines išlaidas tiems pasėliams atsėti ir prašomus dokumentus komisijai pateikti per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Abi suinteresuotos pusės apie komisijos sprendimą buvo informuotos elektroniniais laiškais. 2016 m. liepos 12 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracija gavo ūkininkės A. Ž. raštą, kuriame nurodoma atsėjimo data, naudotos priemonės ir paaiškinama apie atsėjimo technologiją, kartu pridėtos dvi PVM sąskaitos faktūros apie cukrinių runkelių atsėjimo tiesiogines išlaidas 30,5 ha plote. 2016 m. liepos 21 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisija svarstė 2016 m. liepos 12 d. gautą ūkininkės A. Ž. raštą. Komisija, vadovaudamasi Metodikos 11 punktu, atsižvelgdama į tai, kad sunaikintų pasėlių vietoje buvo atsėti nauji pasėliai, ginčijamu sprendimu skaičiavo tiesiogines išlaidas tik pakenktame pasėlių plote, t. y. 14,4 ha iš 24 ha bendro nustatyto pakenkto ploto, nes Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisija jau buvo nustačiusi, kad cukrinių runkelių pakenkimo intensyvumas – tik 60 procentų, tai yra pasėliai nebuvo sunaikinti visiškai Metodikos 11 punkto prasme. Apie komisijos sprendimus 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. S-1742-(8.33) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio“ buvo informuotos abi suinteresuotos pusės – VĮ Panevėžio miškų urėdija ir ūkininkė A. Ž..
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Panevėžio miškų urėdija atsiliepime bei atstovai teismo posėdžio metu su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija yra apdraudusi civiline atsakomybe dėl medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos, sudarydama 2015 m. birželio 3 d. profesionalios medžioklės plotų draudimo sutartį su draudiku „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiu per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Žalos atlyginimą turi dengti draudikas, todėl mano, kad ši byla dėl pareiškėjos skundo susijusi ir su urėdijos draudiko interesais, teisėmis ir pareigomis. Draudikas (draudiko atstovas S. K.) dalyvavo apžiūrint vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą bei sudarant 2016 m. gegužės 10 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą (toliau – ir Apžiūros aktas). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 21 d. protokole Nr. LSl-11-(20.11) išdėstytas nutarimas (kuriuo nustatytas žalos dydis) yra pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti. Šis Komisijos nutarimas jau yra įvykdytas: urėdija 2016 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 180216 yra sumokėjusi A. Ž. Komisijos nustatytą žalos atlyginimo sumą (11 294,12 Eur), o pareiškėja yra ją priėmusi. Pareiškėja siekia nepagrįstai praturtėti VĮ Panevėžio miškų urėdijos ir jos draudiko sąskaita. Pareiškėjos norimas gauti žalos dydis yra nepagrįstai padidintas, norint pareiškėjai pasinaudoti situacija ir gauti kuo didesnę sumą, nors ir neatitinkančią LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos reikalavimų. Pareiškėja neįrodė jos norimo gauti žalos atlyginimo dydžio ir kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos protokole 2016 m. liepos 21 d. būtų nustatytas neteisingas – per mažas žalos dydis. Pareiškėja neįrodė, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų pakenkimų žalos dydis būtų ne toks, kokį skundžiamame protokole nustatė Komisija, kad Komisija būtų nesivadovavusi reikiamų norminių aktų reikalavimais, kad būtų priežastinis ryšys taip pareiškėjos norimo gauti žalos atlyginimo dydžio už 30,5 ha ploto atsėjimą ir medžiojamųjų žvėrių realiai padarytos žalos. Pareiškėjos prie skundo pridedami AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ vyr. agronomo ir cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos pirmininko raštai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir Komisijos sprendimą laikyti nepagrįstu bei panaikinti. Nė vienas iš tų raštų nepatvirtina pareiškėjos skunde dėstomo jos teiginio, kad šiuo atveju būtų buvę būtina atsėti būtent 30,5 ha ploto (ir apskritai nenurodo būtino atsėti ploto; tai nustatyti yra Komisijos kompetencija, o ne kitų asmenų, nors jie ir turėtų tam tikros srities specialių žinių); raštuose nenurodyta, kam tie raštai adresuoti, kieno prašymu surašyti. Norminius aktus, kuriais Komisijai būtina vadovautis skaičiuojant žalos dydį, numato speciali norma – LR medžioklės įstatymas, kurio 18 straipsnis nukreipia į kitą norminį aktą – Metodiką (būtent jais Komisija privalėjo vadovautis ir vadovavosi). Pareiškėjos svarstymas apie 30,5 ha ploto atsėjimo bei tręšimo kaštų atlyginimą yra visiškai nepagrįstas, nurodyto ploto – 30,5 ha pareiškėja taip pat nepagrindė įrodymais. Vientisomis vagomis galima atsėti ir mažesnius plotus – būtent tuos, kurie yra pakenkti. 2016 m. gegužės 10 d. apžiūros akte yra konstatuoti pasėlio pažeidimai tik 24 ha plote bei, kadangi sunaikinta 60 procentų pasėlių, tai pagal Metodiką perskaičiuota į 14,40 ha plotą. Pažymėtina, kad A. Ž. yra pasirašiusi 2016 m. gegužės 10 d. apžiūros aktą, tai reiškia sutikimą su nurodytais apskaičiavimais ir pažeisto ploto pamatavimais. Apžiūros akto pareiškėja neginčija. Jei pareiškėja pageidavo atsėti didesnį plotą nei buvo žvėrių pakenktas, tai yra jos pasirinkimas (galbūt kiti plotai buvo prastai sudygę, galbūt dėl gamtinių priežasčių). Bet pareiškėja neįrodė 30,5 ha ploto atsėjimo būtinumo būtent dėl žvėrių padarytos žalos (neįrodė pagrindo Komisijos sprendimui panaikinti). Metodikos 5 punktas reglamentuoja, kad visais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensuojama suma ūkio subjektui neturi viršyti jo patirtų faktinių nuostolių. Šiuo atveju pareiškėja gavo iš urėdijos Komisijos apskaičiuotą žalos atlyginimo sumą – 11 294,12 Eur, tai visiškai atlygino jos patirtus faktinius nuostolius, ir pareiškėja dar šiemet gauna derlių. Nėra jokio pagrindo naikinti 2016 m. liepos 21 d. Komisijos sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Metodikos reikalavimais.
Trečiojo suinteresuoto asmens „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo 2016 m. liepos 21 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. LS1-11-(20.11) dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos dydžio apskaičiavimo dalies, kuria nutarta patvirtinti, kad ūkininkei A. Ž. medžiojamieji gyvūnai (šernai) 14,4 ha cukrinių runkelių plote padarė materialinę žalą, kurios piniginė vertė yra 11 294,12 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – ir Medžioklės įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), nustatantis laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, miškuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d.), detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių, miškų apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių, miškų savininkas, taip pat formules ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis apskaičiuojama laukinių gyvūnų pasėliams padaryta žala, atvejus, kada medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala mažinama ar visiškai neapskaitoma ir neatlyginama.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja ūkininkė A. Ž. 2016 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, prašydama sudaryti komisiją dėl cukrinių runkelių pasėlių žalos nustatymo ir įvertinimo po laukinių žvėrių nuniokojimo, nurodydama, jog nuniokoti pasėliai yra (duomenys neskelbiami). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2016 m. gegužės 10 d. akte užfiksuota, jog komisija, dalyvaujant pareiškėjai A. Ž., medžioklės plotų naudotojo VĮ Panevėžio miškų urėdijos atstovui, BTA draudimo atstovui, apžiūrėjo vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, pažeidimus nustatė 24,0 ha plote iš bendro cukrinių runkelių 56,0 ha ploto, nustatė, kad sunaikinta 60 procentų arba 14,40 ha cukrinių runkelių, pažymėjo, kad cukrinių runkelių lauke matosi šernų išknisimas. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo 2016 m. gegužės 16 d. posėdžio protokole Nr. LS1-5-(20.11) nurodyta, jog 2016 m. gegužės 16 d. komisija posėdyje, svarstydama darbotvarkės dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio ūkininkei A. Ž. apskaičiavimo klausimą, nutarė patvirtinti apskaičiuotą derliaus netekimą, t. y., kad ūkininkei A. Ž. medžiojamieji gyvūnai (šernai) 24 ha cukrinių runkelių plote padarė žalą, kurios piniginė vertė 21 063,97 Eur. VĮ Panevėžio miškų urėdija 2016 m. birželio 16 d. raštu „Dėl neteisingo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio apskaičiavimo“ kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, prašydama įpareigoti Radviliškio rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo komisiją peržiūrėti 2016 m. gegužės 3 d. komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo protokolą Nr. LS1-2(20.11) bei 2016 m. gegužės 16 d. protokolus Nr. LS1-4-(20.11), Nr. LS1-5-(20.11), ir žemės ūkio pasėliams padarytos žalos piniginę išraišką apskaičiuoti vadovaujantis Metodikos 9, 10, 11 punktais. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos komisija dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo 2016 m. liepos 4 d. posėdžio protokoliniu sprendimu nutarė Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. protokoluose Nr. LS1-4-(20.11) ir Nr. LS1-5-(20.11) priimtus sprendimus sustabdyti ir paprašyti A. Ž. pateikti papildomą informaciją, ar pakenktų pasėlių vietoje nebuvo atsėti pasėliai, o jei buvo atsėti, tai pateikti pažymas apie tiesiogines išlaidas tiems pasėliams atsėti. Ūkininkė A. Ž. 2016 m. liepos 11 d. raštu informavo Radviliškio rajono savivaldybės administraciją apie tai, jog šernų nuniokotiems pasėliams atsėti ji patyrė 23 921,57 Eur tiesioginių išlaidų, paaiškindama, jog norėdama atsėti nuniokotą plotą buvo priversta atsėti 30,5 ha vientiso ištisinio ploto, kadangi techniškai buvo neįmanoma atsėti tik nuniokotą plotą. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos komisija dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo 2016 m. liepos 21 d. posėdžio metu, svarstydama klausimus: 1) dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio ūkininkei A. Ž. perskaičiavimo ir 2) dėl 2016 m. gegužės 16 d. komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo posėdžio protokolo Nr. LS1-5-(20.11) nutarimo galiojimo – nutarė: 1) patvirtinti, kad ūkininkei A. Ž. medžiojamieji gyvūnai (šernai) 14,4 ha cukrinių runkelių plote padarė materialinę žalą, kurios piniginė vertė 11 294,12 Eur, 2) 2016 m. gegužės 16 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo posėdžio protokolo Nr. LS1-5-(20.11) nutarimą pripažino negaliojančiu.
Pareiškėja nesutinka su skundžiama Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisijos 2016 m. liepos 21 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. LS1-11-(20.11) dalimi dėl medžiojamų gyvūnų (šernų) padarytos žalos ūkininkei A. Ž. dydžio apskaičiavimo, teigia, jog Komisija, pažeisdama Metodikos 11 punkto nuostatas, skundžiamu sprendimu nepagrįstai sumažino atlygintiną žalos dydį apskaičiuodama patirtas išlaidas tik 14,4 ha plote.
Sprendžiant dėl pareiškėjos skundžiamo atsakovo protokolinio sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, analizuotini minėtuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai žemės sklypo savininkui, komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo bei piniginės išraiškos apskaičiavimo kriterijai, jų taikymo aspektai.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apibrėžta kaip žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1. punktas).
Pagal Metodikos nuostatas, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumą (plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1. punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis (7.2. punktas). Vadovaujantis Metodikos 8 punktu, derliaus netekimas apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas pagal formulę: N (derliaus netekimas) = (D (einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas) × X (vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas) × S (pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotai, ha)) ÷ 100 proc. Remiantis Metodikos 10 punktu, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų suvestinėje ataskaitoje nurodytos vidutinės kainos eurais už toną. Atsižvelgiant į Metodikos 11 punktą, jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti (visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų). Visais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensuojama suma ūkio subjektui neturi viršyti jo patirtų faktinių nuostolių (Metodikos 5 punktas). Vadovaujantis Metodikos 2 punktu, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės <...> savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms <...>; vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.
Nagrinėjamu atveju iš 2016 m. gegužės 10 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto, dėl kurio teisėtumo ginčo byloje nėra, matyti, jog komisija, apžiūrėjusi vietoje, pažeidimus nustatė 24,0 ha cukrinių runkelių plote, vadovaudamasi Metodikos 2 punktu įvertino medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą, konkrečiai, kokiu laipsniu pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, t. y. nustatė pasėlio pakenkimo intensyvumą – 60 procentų. Atsakovas Komisija, apskaičiuodamas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pasėliai po medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo buvo įveisti, todėl vadovavosi Metodikos 11 punktu ir, remdamasis 2016 m. gegužės 10 d. vertinant žalą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (apskaičiuotu pakenkto pasėlio intensyvumo procentu, nustatytu pakenktų pasėlio dalių plotu), ginčijamu sprendimu apskaičiavo pareiškėjos turėtų tiesioginių išlaidų dalį.
Kaip minėta, Metodikos 11 punktas taikomas, t. y. tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti, skaičiuojamos, tik tais atvejais, kai: 1) vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios, arba 2) vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių (kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų) vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Nuostolių skaičiavimo komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Tai reiškia, jog Nuostolių skaičiavimo komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos skaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nustatytas bei 2016 m. gegužės 10 d. akte užfiksuotas faktines aplinkybes (žalos įvertinimą), pareiškėjos paaiškinimus (dėl cukrinių runkelių sėjimo darbų pradžios ir kt.) teismo posėdžio metu, išanalizavusi Metodikos nuostatų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad sąlygų taikyti Metodikos 11 punktą, t. y. skaičiuoti pareiškėjos tiesiogines išlaidas, padarytas sunaikintiems pasėliams įveisti, šiuo atveju nebuvo. Apžiūrint vietoje medžiojamų gyvūnų padarytą žalą nustatyta, kad pasėlių sunaikinta 60 procentų, t.y. nebuvo padaryta išvada, kad pasėliai sunaikinti visiškai, apžiūra atlikta 2016 m. gegužės 10 d., jau po šių kultūrų pavasarinių darbų (sėjos), vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti, pareiškėja cukrinius runkelius atsėjo gegužės mėnesį, kai ši kultūra įprastai sėjama kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, įvertinusi riziką dėl galimo mažesnio derliaus. 2016 m. gegužės 16 d. Komisija dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo, vadovaudamasi 2016 m. gegužės 10 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu, apskaičiavo ir nusprendė, kad ūkininkei A. Ž. medžiojamieji gyvūnai padarė 21 063,97 Eur žalą, dėl apžiūros akte užfiksuotų aplinkybių (ploto, kuriame nustatytas pažeidimas – 24,0 ha, pasėlių pakenkimo intensyvumo -60 procentų) ginčo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, teisinis ginčijamo sprendimo dalies priėmimo pagrindas nesutampa su Komisijos nustatytomis faktinėmis žalos nustatymo bei įvertinimo aplinkybėmis. Taigi, nepagrįstai pasirinkus tiesioginių nuostolių skaičiavimo principą, neteisingai apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis – 11294,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pareiškėjai kompensuojamą sumą (žalos piniginę išraišką) skaičiavo nesilaikydamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Medžioklės įstatymo bei Metodikos keliamų reikalavimų, nustatyti pažeidimai pripažintini esminiais ir tai tiesiogiai lemia klaidingą bei neteisėtą žalos nustatymą ir skundžiamo sprendimo dalies panaikinimą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (23 Eur). Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokato padėjėja D. J., tačiau pareiškėja nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjos A. Ž. prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Panevėžio miškų urėdijos atstovė advokatė L. S. teismo posėdžio metu prašė priteisti iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai, laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės neapgintos, todėl pastarasis neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo 2016 m. liepos 21 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. LS1-11-(20.11) dalį dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio apskaičiavimo.
Įpareigoti atsakovą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos registravimo ir apskaičiavimo komisiją iš naujo apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjos žemės ūkio pasėliams (cukriniams runkeliams) 56 ha sklype (duomenys neskelbiami).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.