Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1483-605/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-01
Bylos Nr.
2A-1483-605/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“, L. M.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, UAB „Jonavos paslaugos“, T. L., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1483-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Bučmienė
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 73.2.6.1.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Violetai Mažeikienei,

dalyvaujant ieškovui A. Š., ieškovo atstovui advokatui P.Čerkai, atsakovo antstolio J. K. atstovui advokatui D. A., atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei E. P., atsakovei L. M. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-238-559/2009 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams antstoliui J. K., S. B., L. M., UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, UAB „Jonavos paslaugos“, T. L., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. ieškiniu (patikslintu) prašė (b.l.43-49, 1t.) pripažinti 2004-10-06 turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu; priteisti solidariai iš antstolio J. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 51540 Lt nuostolių ieškovo naudai; teismo sprendime nurodyti, kad solidariai iš antstolio J. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ turi būti išieškomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos ieškovo naudai nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti solidariai iš antstolio J. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

Ieškovas nurodė, jog dėl sveikatos sutrikimų ir sunkios finansinės būklės įsiskolino UAB „Jonavos paslaugos“ 2861,10 Lt sumą už nesumokėtus komunalinius patarnavimus. Dėl šio įsiskolinimo 2000-04-18 Jonavos rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2003-01-01 buvo perduotas vykdymui į atsakovo antstolio J. K. kontorą. Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2004-10-06 įvykusiose varžytynėse ieškovui priklausantį butą, esantį Panerių g. 29-28, Jonavoje, pardavė už 3390 Lt S. B.. Butą ieškovas nuosavybės teise valdė ir jame gyveno nuo 1994-09-26. Butas buvo vienintelė ieškovo gyvenamoji vieta. Varžytynių metu buto vertė buvo apie 6500 Lt, o šiuo metu - yra apie 51000 Lt. Be to, ieškovas nuosavybės teise nuo 1998-01-16 valdo ir 0,05 ha žemės sklypą, esantį Jonavos r. SB „Lokys“ (unikalus Nr. 4628-0017-0058), kurio vidutinė rinkos vertė varžytynių metu buvo apie 2500 Lt. Antstolis į šį turtą galėjo ir turėjo nukreipti skolos išieškojimą, tačiau net nebandė realizuoti šio sklypo, raštu neišaiškino ieškovui teisės prašyti taikyti CPK 663 str. 4 d. nustatytą apribojimą. 2004-11-18 Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms CPK 663 str. 3 d., 664 str., 634 str. 2 d. ir CK 1.5 str. 1 d. normoms; nesant duomenų apie butą įgijusios S. B. nesąžiningumą restitucija yra negalima, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, t.y. 51540 Lt dydžio nuostolių. Antstolis privalo atsakyti pagal bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles. Atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo teisės normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, atsakovas pažeidė ir CK 6.246 str. 1 d. įtvirtintą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsiradę nuostoliai - buto praradimas - yra natūrali ir tiesioginė neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. sprendimu (b.l.171-181, 3 t.) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovo J. K. naudai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 184,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendime nurodyta, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Ieškovas pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus privalėjo sumokėti UAB „Jonavos paslaugos“ 2861,10 Lt, Lietuvos Respublikai - 107,96 Lt, antstoliui vykdymo išlaidų - 674 Lt, iš viso - 3643,06 Lt. CPK 663 str. 3 d. įtvirtintos normos pažeidimas šiuo atveju negali būti laikomas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialioje teisės normoje (CPK 602 str.) įtvirtintais pagrindais, be to nukrypimas nuo įstatymo nustatytos minimalios išieškomos sumos (3000 Lt) šiuo atveju yra nedidelis 138,90 Lt. Ieškovas nuosavybės teise be minėto buto valdo 0,05 ha sodo žemės sklypą, SB „Lokys“, kurio vidutinė rinkos vertė varžytynių metu buvo 2500 Lt, tačiau išieškomos skolos dydis buvo 2861 Lt, o kartu su vykdymo išlaidomis – 3521,10 Lt. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu nukreipti išieškojimą į kitą jo turtą. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo vertės neužtekant išieškomai sumai padengti, antstolis turėjo teisę išieškojimą nukreipti į pirmesnės eilės turtą t.y. ginčo butą, nepažeidė LR CPK 664 str. ir 634 str. 2 d. nustatytų imperatyvių teisės normų. Ieškovas ieškinio reikalavimo negrindžia CPK 602 str. nustatytais pagrindais ir šių pagrindų neginčija, todėl panaikinti 2004-10-06 Turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0060/02/00187 nėra pagrindo. Sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 str. 2 d.), atsiranda tik pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, todėl restitucija šiuo atveju netaikytina. Ieškovas dalyvaudamas 2004-10-06 varžytynėse ir žinodamas buto pardavimo aplinkybes ir sąlygas, kreipėsi į teismą su ieškiniu tik praėjus trims metams – paskutinę ieškinio senaties dieną, t.y. tuo metu, kai kelis kartus padidėjo gyvenamojo būsto rinkos kainos. Teismas ieškovo reikalavimą atlyginti žalą, kurią jis įvertino būsto rinkos kainomis, galiojančiomis ieškinio pareiškimo dieną, atsisakydamas taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, vertino kaip siekimą nepagrįstai praturtėti. Atsakovo J. K. neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą pripažinti negaliojančiu 2004-10-06 turto pardavimo iš varžytynių aktą, teismas nenustatė, todėl ir pareigos atlyginti žalą nėra.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo (b.l.185-194, 3 t.) panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai: pripažinti 2004-10-06 Turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu; priteisti solidariai iš antstolio J. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 51540 Lt nuostolių ieškovo naudai; teismo sprendime nurodyti, kad solidariai iš antstolio J. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ turi būti išieškomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos ieškovo naudai nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pakeisti priimto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo ir sumažinti priteistų iš ieškovo išlaidų antstolio J. K. advokato pagalbai apmokėti sumą iki 900 Lt, šią sumą atitinkamai mažinant proporcingai tenkintinų reikalavimų sumai.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir pažeidė procesines CPK 602, 662, 664, 613 straipsnių, CK 6.246 str. 1 d. ir kitas nuostatas, nukrypo nuo LAT praktikos ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Išieškoma suma neviršijo CPK 663 str. 3 d. nustatytos 3000 Lt sumos, ieškovas nuosavybės teise valdė aukštesnės eilės turtą, todėl antstolis neteisėtai nukreipė 2861,10 Lt skolos išieškojimą į apelianto būstą, kuriame jis gyveno. Kadangi restitucija natūra ar pinigais nėra racionaliausias pažeistų teisių gynimo būdas, antstolio atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė ir priteistina žala. Teismas neteisingai taikė CPK 602 str. nuostatas, kadangi šiam ginčui nėra jos taikytinos. CPK 602 str. yra taikoma ir aktuali tuo atveju, kai varžytynes vykdantis antstolis turi teisę išvaržyti turtą, tačiau šią teisę realizuoja atlikdamas CPK 602 str. draudžiamus veiksmus. Šiuo atveju pripažinus antstoliui neturint teisės nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą (butą), CPK 602 str. nustatyti šios teisės realizavimo pagrindai yra neaktualūs ir netaikytini. Antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į butą, todėl aktas yra pripažintinas neteisėtų veiksmų rezultatu ir dėl to negaliojančiu. Teismas neteisingai taikė CK 6.246 str. 1 d. nuostatas, kadangi antstolis atliko veiksmus, kuriuos CPK 663 str. 3 d. jam draudė atlikti, nes skolą išieškojo iš apeliantui priklausančio būsto, kuriame jis gyveno, bei išieškoma suma neviršijo 3000 Lt. Neteisingas CK 6.246 str. 1 d. pritaikymas turėjo esminės reikšmės byloje priimtam sprendimui. Teismas privalėjo nagrinėti likusias civilinės atsakomybės sąlygas (priežastinio ryšio, kaltės, žalos) pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes. Teismas neteisingai pritaikė CPK 662 str. 4 d. ir 664 str. nuostatas, nepagrįstai ignoravo CPK 613 str. 1 d. nuostatą. Antstolis nepriėmė CPK 613 str. 1 d. nuostatą atitinkančio motyvuoto patvarkymo, taigi neteisėtai nukreipė išieškojimą į paskesnės penktos eilės turtą pažeisdamas CPK 664 str., 662 str. 4 d. nuostatas. Apeliantas dėl neteisėtų veiksmų neteko nuosavybės teise valdyto turto (buto), todėl šis praradimas, sutinkamai su CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis, yra pripažintinas žala, o nustačius buto rinkos vertę pagal 6.249 str. 5 d. reikalavimus – nuostoliais. Byloje yra pakankamai įrodymų nustatyti visas būtinas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas tyčia ar dėl didelio nerūpestingumo atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekmė yra apelianto patirti 51540 Lt dydžio nuostoliai. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo ir priteisė iš apelianto išlaidas, patirtas antstolio advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, nes protingomis ir įstatymą atitinkančiomis išlaidomis yra laikytina ne didesnė nei vidutinė pagal Rekomendacijų kriterijus ir taisykles apskaičiuota 900 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 4-5, 4 t.) tretysis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog komunalinės paslaugos teikiamos ir tada, kai buto savininkas jame negyvena. Buto savininkas atsakingas už buto tinkamą išlaikymą ir privalo laiku mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovas nemokėjo už komunalines paslaugas, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas priteisė skolas: 2000-04-03 – 2861,10 Lt; 2001-10-30 – 2159,22 Lt. Kadangi teismo sprendimai nebuvo vykdomi geruoju, vykdomieji raštai buvo perduoti antstoliams. Ieškovui priklausantis butas buvo parduotas varžytynėse 2004-10-06, nauja savininkė laiku moka už komunalines paslaugas, todėl antstolis J. K. teisingai vykdė turto varžytynes. 2004-10-01 dienai ieškovas buvo skolingas už butui teikiamas komunalines paslaugas 7323,62 Lt skolos, o 2009-07-01 dienai ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ dar skolingas 2689,68 Lt skolos, kuri dar nepriteista.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 8-14, 4 t.) atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog patenkinus apeliacinį skundą bei turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu bei žalos atlyginimą priteisus iš atsakovo J. K., ieškovas nepagrįstai praturtėtų, kadangi dalį iš atsakovų prašomos priteisti sumos sudaro iš ieškovo išieškota skola. Ginčo sandoris, kaip antstolio J. K. veiksmų rezultatas, šiuo metu yra teisėtas ir galiojantis, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą yra neteisėtas. Išieškotojas UAB „Jonavos paslaugos“ vykdomąjį raštą pateikė vykdyti 2000-07-07 teismo antstolių kontorai, todėl antstolis nepažeidė bei negalėjo pažeisti CPK 663 ir 664 str. nuostatų, nes jos tuo metu negaliojo, be to išieškotina iš ieškovo suma viršijo numatytą 3000 Lt ribą. Ieškovas neįrodė, jog jam žala buvo padaryta ir kad žala yra priežastiniame ryšyje su antstolio neteisėtais veiksmais. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog tarp UAB „NORD/LB draudimas“ (UAB DK „PZU Lietuva“ yra teisių perėmėja) ir antstolio J. K. buvo sudaryta Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (LR Vyriausybės 2002-09-05 nutarimu Nr.1395 patvirtintos „Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės“) pagrindu buvo apdrausta antstolio J. K. profesinė civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytų neteisėtų antstolių, jo atstovo ar padėjėjo, darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas sudarytas 2004-10-06, o ieškovo A. Š. reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei žalos atlyginimo pateiktas 2007-11-20, t.y. pasibaigus taisyklėse nustatytam 1 metų terminui, bei į tai, kad nenustatytos ir neįrodytos visos CK 6.245-6.249 str. civilinės atsakomybės sąlygos, draudikui atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 18-22, 4 t.) atsakovas antstolis J. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ginčydamas 2004-10-06 aktą, ieškovas nenurodė nei vieno pagrindo, atitinkančio CPK 602 str. reikalavimus, neįrodė ir kitų ieškinio pagrindų. Ginčijamo akto tvirtinimo metu galiojęs įstatymas nenumatė išieškojimo iš skolininko būsto apribojimų, jeigu išieškoma suma viršijo 3000 Lt (CPK 663 str. 3 d.). Be to, bendra iš ieškovo išieškoma suma 2004-10-06 buvo ne mažesnė kaip 5802,28 Lt, todėl antstolis, sudarydamas ginčijamą aktą, CPK 663 str. 3 d. nepažeidė. Apelianto argumentai, susiję su CPK 664 str. pažeidimu, taip pat yra nepagrįsti. Užtikrindamas sprendimo vykdymo efektyvumą, įstatymas leidžia išieškoti iš paskesnės eilės turto, jeigu pirmesnės eilės turto nepakanka visai išieškomai sumai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2004-10-06 ieškovui priklausiusio 5,27 arų žemės sklypo, esančio Palokio II k., Jonavos r., vertė tesiekė 300 Lt, todėl antstolis teisėtai nukreipė išieškojimą į ieškovui priklausiusį 3390 Lt vertės butą. Apelianto argumentai dėl civilinės atsakomybės taikymo prieštarauja bylos aplinkybėms ir galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visus įstatyme numatytus pagrindus, tame tarpe neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, tačiau apeliantas neįrodė nei vieno iš šių pagrindų. Konstatavus, kad aktas nepažeidžia imperatyvių teisės normų, tuo pačiu yra nustatoma, kad antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti apeliantui žalą. Apelianto argumentai dėl priteistinos žalos dydžio taip pat prieštarauja bylos aplinkybėms. 2004-10-06 ginčo buto kaina buvo 3390 Lt, o ieškinys pateiktas 2007-11-19, esant aukščiausiomis nekilnojamojo turto kainomis. Todėl, apeliantui nesiekiant atgauti turtą iš jį įgijusių asmenų, yra akivaizdu, kad apelianto tikslas ne apginti pažeistas teises, o gauti kuo didesnę turtinę naudą, keliasdešimt kartų viršijančią galimą apelianto žalą.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl ieškovo 2861,10 Lt įsiskolinimo UAB „Jonavos paslaugos“ už komunalines paslaugas, 2000-04-18 Jonavos rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje 2-596/2000, kuris buvo perduotas vykdymui į atsakovo antstolio J. K. kontorą. Vykdydamas išieškojimą pagal šį vykdomąjį raštą, antstolis 2004-08-16 areštavo ieškovo butą, esantį Panerių g. 29-28, Jonavoje, nustačius jo vertę – 4000 Lt. Turto arešto mastas, nurodytas turto arešto akte, buvo 3521,10 Lt. Pranešimas apie varžytynes skolininkui įteiktas 2004-08-27. 2004-10-06 įvykusiose varžytynėse atsakovas pardavė ieškovui priklausantį butą už 3390 Lt S. B.. Ieškovas su varžytynių protokolu buvo supažindintas ir jame pasirašė. 2004-10-06 ieškovas dalyvaujant atsakovui antstoliui J. K. priėmimo-perdavimo aktu perdavė parduotą butą pirkėjai S. B.. 2004-11-18 Turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, nurodydamas, jog turto pardavimo aktas yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms CPK ir CK normoms. Butas buvo ieškovo vienintelė gyvenamoji vieta. Ieškovas nuosavybės teise nuo 1998-01-16 valdo ir 0,05 ha žemės sklypą, esantį Jonavos r. SB „Lokys“. Antstolis į šį turtą galėjo ir turėjo nukreipti skolos išieškojimą, tačiau to nepadarė.

CPK 663 str. 3 d. turto arešto ir pardavimo iš varžytynių metu galiojanti redakcija nustatė, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tris tūkstančius litų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis be pagrindo padidindamas turto arešto mastą iki 3521,10 Lt, pažeidė CPK 663 str. 3 d. normos reikalavimą, nes bendra išieškotina suma, nurodyta vykdomajame rašte, faktiškai buvo 2861,10 Lt. Tačiau teismas CPK 663 str. 3 d. įtvirtintos normos pažeidimą laikė neesminiu pažeidimu, nesudarančiu pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, kadangi jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialioje teisės normoje (CPK 602 str.) įtvirtintais pagrindais. Su tokiu teismo argumentu kolegija nesutinka. Šiuo atveju konstatuotini esminiai pažeidimai, parduodant turtą iš varžytynių (CPK 725 str. 4 d.).

Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t.y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Ieškovas nuosavybės teise valdė 0,05 ha žemės sklypą, esantį Jonavos r. SB „Lokys“. Taigi antstolis privalėjo nukreipti skolos išieškojimą į šį turtą, įvertinti jį ir suorganizuoti bent vienas varžytynes, kadangi išieškojimas iš sekančios eilės turto galimas tik nesant pirmesnės eilės turto (CPK 662 str. 4 d.). Kadangi išieškoma suma neviršijo trijų tūkstančių litų, antstolis neturėjo teisės išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame skolininkas gyveno. Vykdant tokį išieškojimą ir pardavus skolininko butą iš varžytynių, tokie antstoliai pažeidimai vykdymo procese laikytini esminiais, todėl varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi valstybė antstoliui suteikė įgalinimus, patikėdama jam atlikti viešąją funkciją – atliekamų vykdymo veiksmų išieškojimo metu teisėtumo užtikrinimą. Tokios funkcijos suteikimas neatsiejamai susijęs su atsakomybės antstolio profesinėje veikloje, tarp jų ir civilinės teisinės atsakomybės, atsiradimu. Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio nuostatą antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi antstolio civilinė atsakomybė atsiranda už žalą, padarytą kaltais antstolio veiksmais, todėl tam, kad tam tikrą veiksmą atlikęs antstolis būtų pripažintas materialinės atsakomybės subjektu, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus antstolis atliko, vykdydamas valstybės jam pavestas funkcijas. Pakankamas antstolio atsakomybės pagrindas yra ne tik aiški klaida, bet ir paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas. CPK 663 str. 3 d. turto arešto ir pardavimo iš varžytynių metu galiojanti redakcija nustatė, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tris tūkstančius litų. Antstolio J. K. išieškoma suma buvo 2861,10 Lt, taigi nesiekė 3000 Lt, todėl jis neturėjo teisės išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyveno. Atsakovų argumentai, kad skolininkas turėjo ir kitų skolų, kad pas antstolę R. M. taip pat buvo vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko, laikytini nepagrįstais. Prijungta vykdomoji byla patvirtina, kad antstolis J. K. vykdė išieškojimą dėl 2861,10 Lt sumos. Prisijungimo prie išieškojimo, kurį reglamentuoja CPK 759 str., nebuvo. Taip pat antstolis neturėjo teisės į išieškomą sumą įtraukti vykdymo išlaidų, nes teismo nutarties dėl vykdymo išlaidų priteisimo nebuvo (CPK 611 str. 2 d.). Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad ieškovui nuostoliai atsirado dėl antstolio veiksmų. Nustačius, kad antstolis išieškojimo metu savo kaltais veiksmais padarė žalos, atsiranda civilinė atsakomybė. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė nepagrįstai nurodė, kad antstolio kalti veiksmai nėra nustatyti ir įrodyti, reikalavimas atlyginti žalą neatitinka antstolio civilinės atsakomybės taisyklėse numatytų sąlygų, todėl negali būti laikoma draudžiamuoju įvykiu. Šiuo atveju yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir atsiradę nuostoliai. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, daro priešingą išvadą, kad antstolis neteisėtais veiksmais, parduodant turtą iš varžytynių, padarė žalą tretiesiems asmenims, kurią pagal antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį privalo atlyginti draudikas. Civilinio kodekso 6.254 straipsnis reglamentuoja civilinės atsakomybės draudimą. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (1 dalis); jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (2 dalis). Antstolio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UAB DK „PZU Baltija“ (UAB „NORD/LB draudimas“ teisių perėmėja, I tomas, b.l.39). Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polise, serija ANCA, Nr. 000184, nurodyta, kad draudimas galioja nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31, draudimo suma kiekvienam draudiminiam įvykiui – 200000 Lt. Esant draudiminiam įvykiui pagal antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį trečiojo asmens patirtą žalą turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas (antstolis) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Jeigu yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tai turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, apibrėžiančios, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą. Prievolę atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui pagal antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį turi atsakingas už žalą asmuo – draudikas, kurio atsakomybės ribas apibrėžia draudimo sutartyje numatyta draudimo suma. Antstolis, kaip atsakomybės prieš žalą patyrusį asmenį, subjektas yra tik tais atvejais, kai faktinė padaryta žala viršija draudimo atlyginimą, t.y. civilinės atsakomybės draudimo sumą. Šioje byloje prašoma priteisti žala neviršija draudimo sumos (51540 Lt). Taigi esant antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudiminio įvykio atvejui žalą neviršijant draudimo sumos privalo atlyginti draudikas.

Analizuojant ieškovui padarytų nuostolių sumą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo nurodyta suma. Tačiau jam priteisiant nuostolius, atima 2861,10 Lt sumą, kuri būtent ir buvo išieškota vykdant išieškojimą už komunalinius patarnavimus UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Ieškovui priteistina 48678,90 Lt (51540 Lt – 2861,10 Lt).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 88, 93, 96 str., b.l.8, 1t.; b.l.195, 3t.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Š. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti 2004-10-06 Turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 48678,90 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 90 ct) nuostolių ir 539,23 Lt (penkis šimtus trisdešimt devynis litus 23 ct) žyminio mokesčio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 210 Lt (du šimtus dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArūnas Rudzinskas