Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam K. U. , gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiajai I. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. U. a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nedeklaruota nuo 2007-03-28), išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1976-02-13 Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo pagal LSSR BK 250 str., 146 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 1986-04-16 Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo pagal LSSR BK 146 str. 1 d. , 147 str. 2 d., 42 str. 4 m. laisvės atėmimo; 1998-11-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo; 2001-06-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2003-08-08 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 111 str. 1 d. (1997-04-30 įst. Nr. VIII-210 red.) 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U. laikotarpyje nuo 2009-08-30 18 val. iki 2009-08-31 2 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė peiliu A. J. mažiausiai vieną smūgį į nugarą, tuo padarė šiam durtinę – pjautinę minkštųjų audinių žaizdą nugaroje juosmens srityje, bei tyčia sudavė peiliu mažiausiai vieną smūgį A. J. į pilvą, padarė durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą, dėl ko įvykus ūmiam vidiniam kraujavimui, A. J. mirė. Tokiais veiksmais K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1d.

Kaltinamasis K. U. prisipažino kaltu, gailisi dėl to, kas įvyko ir paaiškino, kad jis 2009-08-30 vakare su K. jo bute (duomenys neskelbtini), išgėrė ir nuėjo miegoti. Prabudo apie 24 val., nes atėjo A. J. , jis buvo neblaivus, veržėsi į butą, triukšmavo, kaltinamasis jį stūmė atgal. Ant stalo buvo užkanda, gėrimai, peilis. Paėmė peilį ir pagąsdino A. J. . Stūmė per duris, rankose turėdamas peilį, ir turbūt per neatsargumą įdūrė. Pirmas smūgis buvo į pilvą. A. J. nuėjo savo buto durų link, nuėjo į kambarį ir atsigulė. K. U. nuėjo miegoti. Ryte A. J. rado jau mirusį. Jei būtų žinojęs, kad taip atsitiks, būtų iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. Jo nužudyti nenorėjo. Norėjo pagąsdinti, kitaip jis būtų neišėjęs. Turbūt jam tiek ir užteko, jis turėjo galvos traumą. Išgėrė 2-3 butelius alkoholio. Nukentėjusysis prisigėręs būdavo agresyvus, kabinėdavosi prie žmonių. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Nukentėjusioji I. Š. paaiškino, kad ji yra A. J. mama, sūnaus sužalojimo aplinkybių ji nežino. Apie jo mirtį 2009-08-31 ryte pranešė atėję pas ją du vyrukai. Ji iš karto nuėjo į butą ir rado sūnų kambaryje sėdintį ant sofos, jis buvo negyvas. Nukentėjusioji palaiko civilinius ieškinius – 4000 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos. Sūnus buvo vedęs, gerti pradėjo išsiskyręs su žmona. Kaltinamojo moteris nepažinojo, sūnus buvo jai sakęs, kad su kaltinamuoju jie konfliktavo. Moteris atpažino vyrukus, kurie jai pranešė apie sūnaus mirtį.

Liudytojas V. N. paaiškino, kad jis gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). 2009-08-30 A. J. įleido į 4 aukštą apie 17-18 val. Jis buvo išgėręs, padėkojo jam ir liudytojas nuėjo. Negirdėjo jokio triukšmo. Ryte koridoriuje sutiko A. J. mamą. E. D. – kaimynas - pranešė apie mirtį. A. J. labai girtavo. Buvo iškviesta GMP ir tik tada sužinojo, kad pas jį rado žaizdą. Kai atvyko policija, K. U. sakė, gal jam geriau prisipažinti. Kuomet A. J. liudytojas įleido, matė ant jo šono tamsią dėmę, jos įvardinti negali, nes buvo prieblanda. Jis išgėręs buvo priekabus.

Liudytojas E. D. paaiškino, kad jis gyvena tame pačiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Nužudymo aplinkybių jis nežino. 2009-08-30 apie 22 val. parėjo iš darbo, buvo tylu, pavalgė ir nuėjo miegoti. Ryte A. J. mama pranešė apie jo mirtį. Pas I. K. buvo girtaujama. Pas A. J. negerdavo, nes pas jį bute buvo didelė netvarka. A. J. labai gėrė, paskutiniu metu buvo degradavęs. A. J. eidavo pas I. K. , muštynių nebūdavo.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad jis gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). 2009-08-30 jis buvo pas kaimyną I. K. , ir K. U. ten buvo. Užėjo A. J. , išgėrė pora stikliukų. Liudytojas apie 20 val. išėjo namo miegoti. Su I. K. 2 kartus pirko alkoholio. Jie visi buvo išgėrę. I. K. nenorėjo A. J. įsileisti, nes ji išgėręs buvo agresyvus, bet kur šlapindavosi. Kai A. J. išprašė, pabaigė gerti ir liudytojas išėjo namo. K. U. liko. Ryte liudytoją prikėlė I. K. ir jie išėjo pirkti alkoholio. Kai grįžo, K. U. pranešė, kad A. J. mirė. Liudytojas su I. K. pranešė jo mamai. Nužudymo aplinkybių jis nežino.

Liudytojas I. K. paaiškino, kad jis su K. U. susipažino dirbdami. Leido jam pas liudytoją pagyventi. Nesipyko. 2009-08-30 atėjo pas jį išgerti D. M. , gėrė trise. A. J. liko bazėj miegoti. Ryte atsikėlė ir su D. M. ėjo nusipirkti alkoholio. Pirmadienį K. U. pasakė, kad A. J. negyvas. Jo motinai pranešė I. K. su D. M. . Liudytojas buvo išgėręs, užmigo, todėl nužudymo aplinkybių jis nežino. Kai miegojo, galėjo būti atėjęs A. J. , liudytojas jo nebūtų įleidęs.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 927/09(02) nurodyta, kad A. J. mirtis įvyko dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos, išsivysčius ūmiam vidiniam kraujavimui. A. J. mirtis įvyko apie 10-16 val. iki pirmos palaikų apžiūros įvykio vietoje (2009-08-31 12.00 val.). Konstatuoti sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė priekines pilvo sienos viršutines dalies žaizda, padaryta duriančiu-pjaunančiu vienašmeniu peilio tipo įrankiu, sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir sukėlė mirtį dėl ūmaus vidinio kraujavimo, nuo sužalojimo iki mirties galėjo praeiti kelios valandos, daugiausiai iki 10 valandų; durtinė-pjautinė minkštųjų audinių žaizda nugaroje juosmens srityje, padaryta duriančiai-pjaunančiu peilio tipo įrankiu maždaug tuo pat metu kaip ir žaizda pilve. Sužalojimas, vertinant atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir dėl paviršinio pobūdžio neturėjo įtakos mirčiai; paviršinis odos įbrėžimas dešiniame žande padarytas siaurą briauną turinčiu daiktu maždaug tuo pat metu kaip ir aukščiau minėti sužalojimai. Sužalojimas paviršinis, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo įtakos mirčiai. Po patirtų sužalojimų A. J. galėjo atlikti savarankiškus aktyvius veiksmus. Sužalojimas sukėlęs mirtį, t y. žaizda priekinėje pilvo sienelėje, kurios kanalo kryptis yra iš priekio atgal, į viršų ir kiek į dešinę pusę, labiausiai tikėtina, padarytas smūgiuojant iš priekio, žaizda nugaroje, kurios kanalas minkštuosiuose audiniuose tęsiasi iš dešines į kairę, iš nugaros į priekį ir vos į viršų, greičiausiai padarytas smūgiuojant iš nugaros puses. Odos įbrėžimas dešiniame žande galėjo būti padarytas nukentėjusiam esant įvairiose padėtyse. Konstatuoti sužalojimai padaryti trim trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti su palyginti nedidele jėga. Pažeidimai rūbuose atitinka sužalojimą pilve. Rūbuose nėra pažeidimų, atitinkančių sužalojimą juosmens srityje, tai galima paaiškinti tuo, jog smūgio metu minėta kūno vieta buvo nepridengta rūbais. Mirusiojo kraujyje rasta 2.60 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 51-56).

Teismo medicinos-kriminalistikos specialistų išvadoje Nr. MK-U-69/09(01) nurodyta, kad A. J. sportinio švarkelio ir marškinėlių 14,2 mm ilgio pažeidimai ir durtinė-pjautinė pilvo žaizda, tikėtina, padaryta tirti pateiktu peiliu. Konkretesnė išvada nėra galima, nes tiek tiriamuosiuose drabužių pažeidimuose ir žaizdoje, tiek tyrimui pateiktu peiliu modeliuotuose pažeidimuose užfiksavusių požymių visuma yra tik grupinės priklausomybės. Žaizda-nubrozdinimas nugaroje padaryta buku traumuojančiu paviršiumi. Žaizda gyjanti, todėl nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą ir identifikuoti žalojusį įrankį nėra galimybės. Ji atitikmens A. J. drabužiuose neturi. Ar marškinėlių 7,2 mm ilgio pažeidimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu ar kitu įrankiu pasakyti negalima, nes jame užsifiksavę požymiai yra rūšines priklausomybės, įrankio nustatymui netinkami. (t. 1, b. l. 106-111).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis pilnai pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis patvirtino, kad nukentėjusįjį A. J. sužalojo peiliu. Sužalojo todėl, kad jis atėjęs triukšmavo, ir norėjo nukentėjusįjį išvaryti iš buto. Kaltinamasis tvirtina, kad A. J. nesiekė mirties. Kaltinamojo K. U. patvirtintas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes: kad nukentėjusįjį sužalojo peiliu, kad vieną kartą įdūrė į pilvo sritį ir vieną kartą į juosmenį, bei nukentėjusysis išėjo namo, - patvirtina ekspertizių išvados. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai A. J. padaryti peiliu, durtinė-pjautinė kiauryminė priekines pilvo sienos viršutines dalies žaizda, padaryta duriančiu-pjaunančiu vienašmeniu peilio tipo įrankiu, sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir sukėlė mirtį dėl ūmaus vidinio kraujavimo, nuo sužalojimo iki mirties galėjo praeiti kelios valandos, daugiausiai iki 10 valandų; durtinė-pjautinė minkštųjų audinių žaizda nugaroje juosmens srityje, padaryta duriančiai-pjaunančiu peilio tipo įrankiu maždaug tuo pat metu kaip ir žaizda pilve. Sužalojimas, vertinant atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir dėl paviršinio pobūdžio neturėjo įtakos mirčiai. Po patirtų sužalojimų A. J. galėjo atlikti savarankiškus aktyvius veiksmus. Taip pat teismo medicinos kriminalistikos išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti pateiktu tyrimui peiliu.

K. U. tvirtina, kad neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį, nesikėsino į jo gyvybę, nenorėjo bei nesiekė jo mirties. Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 46) 4 punktas). Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. U. veikė netiesiogine tyčia ir jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Senato nutarimo Nr. 46 5, 6 punktai).

Pats K. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl A. J. nužudymo pripažino pilnai, gailisi, prisipažino, kad jis A. J. dūrė į pilvo sritį vieną kartą peiliu ir vieną kartą į nugarą. Tačiau po dūrio peiliu A. J. , jis nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, nesikreipė į medikus, o paliko jį likimo valiai. Tai rodo, kad jis buvo abejingas kilsiantiems padariniams. Taigi, būtent K. U. veika, o ne kiti veiksmai, buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga, nes jeigu nukentėjusiajam nebūtų buvę padaryti sunkūs sužalojimai pilvo srityje, dėl ko išsivystė ūmus vidinis kraujavimas, jis nebūtų miręs. Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį K. U. pripažinti kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų. Teismas sprendžia, jog tokie K. U. veiksmai atitinka LR BK 129 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Todėl kaltinamojo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas pripažįsta kaltinamojo K. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Tai patvirtina pačio kaltinamojo paaiškinimas, kad vakare gėrė alkoholinius gėrimus, bei liudytojai D. M. ir I. K. , kurie patvirtino, kad jie su kaltinamuoju vakare gėrė ir buvo neblaivūs.

Taip pat teismas pripažįsta kaltinamojo K. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tai padėjo greitai išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. U. , atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: kad teistas ir teistumas neišnykęs, kad įvykdė labai sunkų nusikaltimą, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į tyčios turinį, į sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nukentėjusiojo elgesį. Todėl jam skiriama bausmė artima bausmės vidurkiui.

Nukentėjusioji I. Š. pareiškė civilinį ieškinį 5 000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4 000 (keturis tūkstančius) Lt turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Teismas tai įvertinęs daro išvadą, kad nukentėjusios I. Š. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrįstas ir priteistinas pilnai. Taip pat priteistinas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, nes pagrįstas pateiktais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. U. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimt metų ir šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010-06-21. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2009-08-31 iki 2010-06-21.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Priteisti iš K. U. nukentėjusiajai I. Š. 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. U. nukentėjusiajai I. Š. 4000 (keturis tūkstančius) Lt turtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nuosprendžiui: peilį, A. J. drabužius, K. U. drabužius, tris daktiloskopines plokšteles, K. U. , I. K. , D. M. lyginamuosius pavyzdžius ir rankų nagų nuokarpas, - sunaikinti kaip beverčius. Kompaktinę vaizdo įrašymo plokštelę saugoti su byla.

Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.