- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-2086-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06908-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Axinet“
- Atsakovas
- UAB „S. T.“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Axinet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Axinet“ ieškinį atsakovui UAB „S. T.“ dėl sutartinių netesybų sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Axinet“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 98) atsakovui UAB „S. T.“ prašydamas sumažinti atsakovo reikalaujamas sutartines netesybas pagal tarp šalių sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PP-741, Nr. PP-764, Nr. PP-869 iki faktiškai sumokėto dydžio, t.y. 1 891,50 Lt ir pripažinti, kad ieškovas yra pilnai įvykdęs šias sutartis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „S. T.“ yra sudaręs tris pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pirko iš atsakovo vilkiką VOLVO ir dvi puspriekabes KRONE: 2010 m. balandžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-741 dėl vilkiko VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. YV2A4CFA43B340826; 2010 m. gegužės 12 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-764 dėl puspriekabės KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. WKESDP27041210808; 2010 m. rugsėjo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-869 dėl puspriekabės KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. WKESDP27041210805. Pagal sutartis ieškovas turėjo sumokėti pirkimo kainą prieduose Nr.2 nurodyta tvarka ir terminais, t.y. atsiskaitymas buvo vykdomas išsimokėtinai pagal nurodytus grafikus. Pagal pirmąją sutartį Nr. PP-741 galutinis atsiskaitymas buvo numatytas iki 2012-04-29, o ieškovas pilnai atsiskaitė 2012-05-21. Pagal antrąją sutartį Nr. PP-764 galutinis atsiskaitymas buvo numatytas iki 2011-11-16, ieškovas pilnai atsiskaitė 2012-03-20. Pagal trečiąją sutartį Nr. PP-869 galutinis atsiskaitymas buvo numatytas iki 2011-09-06, ieškovas pilnai atsiskaitė 2011-12-29. Ieškovo teigimu, atsakovas priskaičiavo ieškovui delspinigius po 0,2 proc. nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, taip pat pateikė apmokėjimui sąskaitas už jo neva patirtas išlaidas dėl transporto priemonių suradimo. Ieškovas su atsakovo paskaičiuotu delspinigių dydžiu nesutinka, prašė atsakovo sumažinti delspinigius iki 0,05 proc. Pasak ieškovo, atsakovas ir toliau skaičiuoja ieškovui delspinigius po 0,2 proc. į dieną, taip pat yra priskaičiavęs delspinigius už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pasak ieškovo, atsakovo reikalaujami delspinigiai, t.y. 0,2 proc. į dieną yra baudinio pobūdžio netesybos, o tai prieštarauja LR civiliniame kodekse nustatytai kompensacinei netesybų paskirčiai ir esmei. Ieškovas pažymėjo, kad jis iš dalies sutiko su atsakovo reikalavimu ir 2012-07-19 geranoriškai sumokėjo atsakovui 1 891,50 Lt netesybų, t.y. 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo manymu, 0,05 proc. dydžio delspinigiai šiuo atveju yra protingi ir pilnai kompensuoja atsakovo patirtus galimus nuostolius. Ieškovo manymu, delspinigiai yra mažintini iki 0,05 proc. o kadangi tokius delspinigius atsakovas jau yra sumokėjęs, tai jis yra pilnai įvykdęs visus sutartinius įsipareigojimus pagal visas tris sutartis. Apibendrinant šiuos argumentus, ieškovas prašo teismo sumažinti atsakovo reikalaujamas sutartines netesybas (33574,93 Lt) iki faktiškai sumokėto dydžio – 1891,50 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas sumažinti mokėtinų delspinigių dydį, neįrodė, kad sutartinės netesybos ženkliai viršija kitos šalies galimus nuostolius. Teismas nurodė, jog įstatyme yra nustatyta teisė, o ne pareiga mažinti sutartus delspinigius. Sutartimi sulygtos netesybos negali būti mažinamos vien tik deklaruojant CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus ir neparemiant jų taikymo būtinumo konkrečiomis bylos aplinkybėmis bei argumentais. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, dėl ko jam paskaičiuoti ir neapmokėti delspinigiai turi būti pripažinti pernelyg dideli. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys yra verslo subjektai, nėra duomenų apie ieškovo priklausomumą nuo atsakovo, ar kad ieškovas yra ekonomiškai silpnesnė, nepatyrusi, neinformuota sandorio šalis, todėl nurodė, jog nėra pagrindo mažinti sutartimi numatytų delspinigių. Konstatavo, jog ieškovo elgesys atsakovo atžvilgiu buvo netinkamas, nes dėl delspinigių sumažinimo ieškovas kreipėsi tik tada, kai praleido įstatymo numatytą terminą prievolei įvykdyti ir gavo iš atsakovo išrašytas sąskaitas už delspinigius. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtent ieškovas privalėjo įrodinėti, jog atsakovo patirti nuostoliai yra mažesni nei sutartyse numatytos netesybos. Teismo sprendimu nurodyta, jog ieškovas sistemingai delsė mokėti įmokas pagal sutartis. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl netesybų mažinimo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl pripažinimo ginčo sutartis įvykdytomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Axinet“ apeliaciniu skundu (b.l. 149-153) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ir kvalifikavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas nurodo, jog atsakovo jam paskaičiuoti delspinigiai sudaro 33574,93 Lt, kai tuo tarpu pagrindinė skola sudaro tik 10775,40 Lt, t.y. atsakovo reikalaujami sumokėti delspinigiai tris kartus viršija jo nurodomos pagrindinės skolos sumą. Todėl jau vien ši aplinkybė patvirtina, jog netesybos yra neprotingos ir neproporcingos skolos dydžiui, todėl turėjo būti mažinamos. Taip pat nurodo, jog 0,2 proc. į dieną nustatyti delspinigiai laikytini baudinio pobūdžio netesybomis, o tai prieštarauja CK nustatytai kompensacinei netesybų paskirčiai ir esmei. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priskyrė ieškovui pareigą įrodinėti, kad atsakovo patirti nuostoliai yra mažesni nei sutartyje numatytos netesybos. Ieškovas neturi galimybės įrodyti atsakovo patirtų nuostolių. Atsakovo argumentai dėl jo patirtų nuostolių neparemti jokiais įrodymais. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. yra nustatyta, jog jei netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra įvykdyta iš dalies, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliantas nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką 0,2 procento dydžio delspinigiai laikytini aiškiai per didelėmis netesybomis. Nurodo, jog teismas galėjo ieškinį tenkinti ir iš dalies ir mažinti netesybų dydį iki kito dydžio, o ne nurodyto ieškinyje. Todėl visiškai nesvarstydamas netesybų mažinimo galimybės teismas netinkamai traktavo ieškinio dalyką ir neatskleidė esmės. Teismo sprendimo išvados dėl ieškovo netinkamo elgesio yra nepagrįstos, nes sudarydamas sutartį ieškovas negalėjo žinoti, ar išgalės mokėti nustatyto dydžio netesybas, o prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas kreipėsi į atsakovą ir prašė sumažinti delspinigius, todėl teismo išvada, jog ieškovas nebendradarbiavo ir netinkamai elgėsi, nepagrįsta. Teismas nurodydamas, jog ieškovas nėra atsiskaitęs ir įvykdęs sutarčių, pažeidė CK 6.54 str. 5 dalį. Teismas neįvertino mokėjimo nurodymuose nurodytos mokėjimo paskirties. Nurodžius mokėjimo paskirtį, atsakovas neturėjo teisės vienašališkai mokėjimus užskaityti kitos paskirties mokėjimams, o nesutikdamas su mokėjimo paskirtimi, turėjo atsisakyti priimti mokėjimą. Nurodo, jog atsakovui ir toliau skaičiuojant delspinigius ir įmokas užskaitant delspinigių dengimui, pažeidžiamos CK 1.125 str. 5 d. nuostatos ir tokiu būdu leidžiama atsakovui piktnaudžiauti savo teisėmis, o ieškovas turės mokėti neproporcingai dideles netesybų sumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 160-164) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau sumokėtos. Apeliantas iki ieškinio pateikimo jau buvo sumokęs 9339,45 Lt dydžio delspinigius, apmokėjimai buvo atlikti ir įskaityti kaip delspinigių apmokėjimas remiantis sutarčių 2.5 p bei CK 6.54 str. Atsakovas ne kartą informavo apeliantą apie įskaitymo tvarką. Nurodo, jog apelianto pateiktų sąskaitų išklotinių, kuriomis apeliantas grindžia tai, jog buvo nurodęs įskaitymo tvarką, negalima vertinti kaip įrodymų, nes jos nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka - CPK 114 str. nustatyta tvarka. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką skolininko nurodoma mokėjimo paskirtis neturi reikšmės ir kreditorius turi teisę įskaityti įmokas CK 6.54 str. numatyta tvarka nepriklausomai nuo mokėjimo pavedimuose nurodytos paskirties. Šalys sutartyje susitarė dėl įskaitymo tvarkos, kuri atitinka CK 6.54 str., todėl atsakovo veiksmai pirma įskaitant delspinigių apmokėjimą atitinka tiek šalių suderintą valią, tiek teisės aktuose nustatytą mokėjimo tvarką. Atsakovas teigia, jog netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Nurodo, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti netesybas, nes apeliantas sistemingai ir ženkliai praleisdavo mokėjimo pagal sutartis terminus – delsdavo mokėti įmokas ilgą laiką, ką patvirtina byloje pateiktos apmokėjimų lentelės. Nurodo, jog apskaičiuota 33574,93 Lt suma yra ne nuo 10775,40 Lt likusios skolos, o nuo bendros sutarčių sumos – 163418,77 Lt, todėl delspinigių dydis laikytinas pagrįstu. Apelianto reikalavimas sumažinti delspinigius iki konkretaus dydžio yra nepagrįstas, kas reikštų delspinigių mažinimą net 94 procentais. Nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo peržengti ieškinio ribų ir mažinti delspinigius savo nuožiūra. Kadangi apeliantas nėra atsiskaitęs su atsakovu, t.y. sumokėjęs delspinigių, tai pripažinti ginčo sutartis įvykdytomis nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra šalių sutartimi nustatytų netesybų mažinimas bei sutarčių pripažinimo įvykdytomis klausimas.
Byloje nustatyta, jog šalys sudarė tris pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovas pirko iš atsakovo vilkiką VOLVO ir dvi puspriekabes KRONE: 2010 m. balandžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-741 dėl vilkiko VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. YV2A4CFA43B340826; 2010 m. gegužės 12 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-764 dėl puspriekabės KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. WKESDP27041210808; 2010 m. rugsėjo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PP-869 dėl puspriekabės KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. WKESDP27041210805. Pagal sutartis ieškovas turėjo sumokėti pirkimo kainą prieduose Nr.2 nurodyta tvarka ir terminais, t.y. atsiskaitymas turėjo būti vykdomas išsimokėtinai pagal nurodytus grafikus.
Pats ieškovas pripažįsta, jog atsiskaitymas vyko ne pagal nurodytą grafiką, o pavėluotai. Ir nors mokėtinas sumas pagal sutartis ieškovas yra sumokėjęs, tačiau jas sumokėjo pavėluotai.
Šalys sutartyje susitarė dėl netesybų, t.y. 2.7 p. numatė, jog tuo atveju, jei pirkėjas laiku ir/ar pilnai nesumoka įmokos, kaip nurodyta mokėjimo grafike, pirkėjas moka pardavėjui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Kadangi ieškovas vėlavo atlikti mokėjimus, jam atsakovas apskaičiavo 33574,93 Lt delspinigių sumą.
Ieškovas prašė sumažinti paskaičiuotus delspinigius iki 1891,50 Lt sumos, apskaičiuojant delspinigius taikant 0,05 procento dydį.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-503/2007 yra konstatavęs, kad konkrečioje byloje nustačius protingą netesybų dydį, tai nesudaro pagrindo vadovautis tokiu netesybų dydžiu kiekvienoje byloje. Kiekvienu individualiu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje konstatuotas aplinkybes, nustato šalių sutartų netesybų dydžio pagrįstumą (LAT 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Iš esmės netesybų instituto tikslas yra kompensuoti dėl prievolės nevykdymo patirtus minimalius nuostolius, kurie tokiais atvejais yra preziumuotini, todėl, šalims sutarus dėl netesybų, vėliau nuostolių fakto įrodinėti nereikia. Pagal LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atmestini ieškovo argumentai dėl delspinigių sumos mažinimo, nes dėl delspinigių sumos šalys buvo susitarusios sutartyje. Vertinant sumos, nuo kurios buvo skaičiuoti delspinigiai, ir apskaičiuotų delspinigių santykį, delspinigiai nėra laikytini per dideliais ar neprotingais. Be to, įvertintina tai, jog abi sutarties šalies yra verslininkai. Ieškovas neįrodė, jog susitarimas dėl delspinigių dydžio būtų suponavęs esminę šalių nelygybę ir suteikęs perdėtą pranašumą atsakovui. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindo mažinti netesybas nagrinėjamu atveju nėra. Nenustačius pagrindų keisti šalių sulygtą sąlygą dėl netesybų dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl galimybės mažinti netesybas iš dalies.
Ieškovas nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo įvykdytomis ir netinkamai taikė CK 6.54 str. 5 d. Apeliantas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai įskaitė įmokas nepaisydamas mokėjimo nurodymuose nurodytos jų paskirties. Kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CK 6.54 str. nustato, jog kreditorius turi teisę išskaityti skolininko mokėjimus nustatyta įstatyme tvarka, nepaisydamas mokėjimo pavedimuose nurodytos paskirties. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, jog šalys susitarė dėl įmokų įskaitymo tvarkos, kuri atitinka CK 6.54 str. nurodytą tvarką. Sutarčių 2.5 punkte nustatyta, jog pirkėjo, šiuo atveju ieškovo, atliekamų mokėjimų pirminiuose apskaitos dokumentuose nurodoma mokėjimo paskirtis pardavėjui, t.y. atsakovui, nėra privaloma ir pirkėjo įmokos paskirstomos kaip numatyta šiame punkte. Tokiu būdu šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl įmokų paskirstymo. Apeliantas šios sutarties sąlygos neginčijo. Todėl jo argumentai, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.54 str. numatytas teisės normas yra nepagrįsti ir atmestini.
Kolegija įvertinus aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jo pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialines teisės normas bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 2904 Lt (CPK 93,98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Axinet“, į.k. 302419772, 2904 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. S. UAB, į.k. 110805437, naudai.