Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmė atlikta 2017 m. liepos 10 d.;

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo pakeista 45 parų arešto bausme. Bausmė atlikta;

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė atlikta 2020 m. kovo 13 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. spalio 1 d. apie 01.00 val. mobiliajame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), po žodinio konflikto su savo sugyventine A. D.-L., siekdamas, kad ji paleistų jo vilkėtą striukę ir leistų išeiti į lauką, pakėlęs kairę ranką ir staigiai sukdamasis, elgėsi neatsargiai ir tokiu būdu tos rankos kumščiu sudavė A. D.-L. į veidą bei padarė jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžius, kas sukėlė nesunkų jos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. D.-L. yra jo sugyventinė. Su A. D.-L. nebuvo ir nėra susituokę, tačiau yra šeimos nariai: gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis ir finansinis biudžetas bendri. Bendrų vaikų neturi, kartu augina jos mažametę dukterį. Su A. D.-L. sutaria puikiai, jie beveik niekada nesipyksta. Alkoholio A. D.-L. nevartoja, o jis išgeria retai, tačiau tikrai nepiktnaudžiauja. Su A. D.-L. kuria bendrus šeimos ateities planus, tvarkosi nekilnojamo turto reikalus – statosi namą, o šiuo metu gyvena nesenai įsigytame mobiliame name, adresu (duomenys neskelbtini). Mobilusis namas yra jo ir A. D.-L. bendra nuosavybė. 2022 m. rugsėjo 30 d. vakare pas juos į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jaunesnė A. D.-L. sesuo O. D. su savo mažamete dukra. O. D. atvyko blaivi, bet, būdama pas juos svečiuose, kartu su juo išgėrė alkoholio. Gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus. Namuose iš viso buvo trys suaugę – jis, A. D.-L. ir O. D. bei du mažamečiai – A. D.-L. ir O. D. dukros. A. D.-L. alkoholio visiškai nevartojo, todėl prižiūrėjo abi mergaites. Alkoholį gėrė iki vėlumos. Apie vidurnaktį, tikslaus laiko neatsimena, O. D. nuėjo miegoti, o vaikai jau miegojo. Jis ir A. D.-L. miegoti nenorėjo, kalbėjosi. Pradžioje bendravo draugiškai, tačiau 2022 m. spalio 1 d. apie 01.00 val. žodis po žodžio susiginčijo, tarp jo ir A. D.-L. kilo žodinis konfliktas dėl buities. Nenorėdamas, kad konfliktas su A. D.-L. tęstųsi, nutarė išeiti iš namų, todėl apsirengė striukę ir ketino eiti pro duris, kai tuo metu A. D.-L. paėmė jį už striukės, norėdama sulaikyti, nes sakė, kad neitų. Tačiau jis ketino išeiti, todėl tam, kad atlaisvintų striukę, kurią tuo metu laikė A. D.-L., pakėlė savo kairę ranką, kad staigiu judesiu ištrauktų striukę, laikomą A. D.-L.. A. D.-L. liesti neketino. Pakėlęs savo kairę ranką, staigiu judesiu sukosi per savo kairį petį. Kur tuo metu stovėjo A. D.-L., nežino, juto tik, kad ji laiko jo striukę. Sukdamasis galvojo, kad dėl greito jo judesio striukė tiesiog išslys A. D.-L. iš rankos ar rankų. Tačiau besisukdamas savo pakelta kaire ranka, galimai tiesiog inertiškai suspausta į kumštį, vieną kartą trenkė A. D.-L. į veidą ties jos kairiąja akimi. Smogti jai neketino ir nesmogė. Veiksmo pradžioje buvo nusisukęs nuo A. D.-L., o sukdamasis galvojo, kad jos nelies, bet nutiko kaip nutiko. Visiškai pripažįsta, kad pakeltos rankos prasisukantis mostas buvo stiprus, prilygo smūgiui, tačiau tai nebuvo piktybinis, tyčinis veiksmas. Pripažįsta, kad ranka užgavo A. D.-L., suduodamas jai į veidą, bet tai nutiko dėl netyčinio, neplanuoto jo veiksmo. Padarinių nenumatė. Kai pajuto, kad sukdamasis sudavė A. D.-L., iš karto pamatė, kad ji ranka užsidengė savo kairę akį, sutriko, nes to pats nesitikėjo. Susinervino ir išėjo į lauką parūkyti. Pradžioje net nemanė, kad tai galėjo sukelti labai rimtas pasekmes. Kol buvo lauke, rūkė, pas juos atėjo A. D.-L. teta. Jis suprato, kad tetą pasikvietė A. D.-L.. Buvo apgirtęs. Matė, kad pas A. D.-L. atvyko greitoji medicinos pagalba. Teta pradėjo ant jo rėkti, todėl jis, nenorėdamas kelti triukšmo ir konfliktuoti, išėjo. Vėliau telefonu paskambino A. D.-L., sužinojo, kad greitosios medicinos pagalbos medikai nuvežė ją į Kauno klinikas, kad jai nustatė kaulų lūžį. Jis patyrė šoką, nesitikėjo. Visgi dabar supranta, kad jo staigiai atliktas prasisukimas buvo stiprus, todėl tikrai galėjo sukelti tokius padarinius. Dėl to, kas nutiko, labai apgailestauja. A. D.-L. atsiprašė ne kartą. Sakė, kad nenorėjo, nesiekė ir nesitikėjo, kad ją užgaus ir juo labiau sužalos, ji supranta, jam atleido ir jie susitaikė, nei ji jam, nei jis jai jokių pretenzijų neturi. Jis visaip rūpinasi A. D.-L., stengiasi sumažinti dėl jo netyčinių veiksmų jos patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. D. – L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M., yra jos sugyventinis. Su V. M. nebuvo ir nėra susituokę, tačiau yra šeima - gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir buitį, jų tarpusavio santykiai šeimyniški, finansinis biudžetas bendras. Bendrų vaikų neturi, augina mažametę dukrą, kuri gyvena kartu su ja ir V. M., jis ja rūpinasi kaip savo vaiku, padeda ją išlaikyti. V. M. retai vartoja alkoholį, tačiau, kai jo išgeria didesnį kiekį, tampa agresyvus, piktas. Nepaisant to, jis nėra konfliktiškas, vengia konfliktų. Priklausomybės alkoholiui jis neturi. Ji alkoholio nevartoja. Su V. M. visumoje jie sutaria labai puikiai, jų santykiai darnūs, barasi retai. Jis niekada anksčiau, iki 2022 m. spalio 1 d., nėra vartojęs smurto prieš ją, o ji – prieš jį. Net ir būdamas išgėręs alkoholio ir piktas, jis nesimuša, kitaip nesmurtauja. 2022 m. rugsėjo 30 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, O. D. pas juos, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko su savo mažamečiu vaiku. O. D. atvažiavo blaivi. Kaip minėjo, ji alkoholio nevartoja, tai prižiūrėjo abu vaikus – tiek savo, tiek sesers, o, norėdami paminėti jai ir V. M. svarbų įvykį – namelio teisinių reikalų sutvarkymą, jis ir O. D. išgėrė alkoholio (degtinės). 2022 m. spalio 1 d. apie 00.00 val. O. D. nuėjo miegoti, jau miegojo ir abu vaikai. Ji su V. M. nemiegojo, kalbėjosi. 2022 m. spalio 1 d. apie 01.00 val. ji ir V. M. susibarė dėl buities. Kaip minėjo, V. M. nėra konfliktiškas, todėl, kai susibarė, pasakė, kad nenori konfliktuoti, geriau jau išeis iš namų ir tuo pačiu svetainės kambaryje rengėsi savo striukę. Jis nesakė, kur ketina eiti. Nenorėjo, kad jis, būdamas neblaivus, išeitų jai nežinoma kryptimi, todėl, ketindama jį sustabdyti, ranka suėmė jam už striukės, kurią jis jau buvo apsirengęs, dešinės pusės, kur tiksliai – nepamena. Tuo metu jis buvo nuo jos nusisukęs, o ji stovėjo už jo. Jai suėmus už striukės ir sakant, kad niekur neitų, V. M., neatsisukdamas į ją pažiūrėti, kur ji ir ką veikia, staigiu, greitu ir stipriu judesiu pakėlė savo kairę ranką ir prasisukdamas į kairę tos rankos kumščiu smogdamas jai užgavo kairę ranką. Šį sukimo mostą jis darė siekdamas išsilaisvinti nuo jos, kad nelaikytų jo striukės, nes tuo metu, kai sukosi, jai pasakė: „paleisk“. Suprato, kad jis sukosi ne dėl to, kad ją užgautų, o kad paleistų jo striukę. V. M. smūgis buvo stiprus, tačiau tik dėl to, kad jis stengėsi ištrūkti. Tokiu būdu jis vienu netyčiniu smūgiu savo kairės rankos kumščiu, kurį galimai suspaudė tik dėl to, kad greičiau išsilaisvintų, stipresne jėga ištrūkdamas nuo jos, pataikė į kairę akį ir ji pajuto stiprų ir aštrų skausmą toje akyje. V. M. striukę paleido, sutriko. Matė, kad sutriko ir V. M.. Buvo vienintelis smūgis, atbula ranka, prasisukant. Daugiau jai nesmogė, nespyrė, nestūmė, kitaip nemušė ir nesmurtavo. Juto skausmą akyje, ją užsidengė, pasidarė silpnoka. Matė, kad V. M. sutriko, padariniai jam aiškiai buvo netikėti, todėl jis nuėjo į lauką parūkyti. Nei konflikto pradžios, nei jo eigos niekas nematė – tame name be jų buvusi jos sesuo O. D., abu mažamečiai vaikai miegojo, neprabudo. Iš karto po įvykio ji paskambino savo tetai G. K.. Daug apie įvykį jai nesakė, tiesiog paprašė ateiti pažiūrėti jos ir O. D. vaikus, nes ji buvo neblaivi ir miegojo, o jai skaudėjo ir norėjo, kad ją apžiūrėtų medikai. G. K. gyvena netoliese, greitai atėjo. Kol ji atėjo, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyko medikai, V. M. buvo lauke, rūkė. Jis nebėgo ir medikams atvykus, tačiau medikams ji sakė, kad tarp jų buvo žodinė konfliktinė situacija, paskui jis jai sumušė akį. Per tą laiką atėjo teta G. K.. Tada V. M. išėjo, kad nesusibartų su jos teta, kuri buvo nepatenkinta, kad dėl taip susiklosčiusios situacijos turėjo pas juos ateiti nakties metu, gal net pyko ant V. M., nes nežinojo visų aplinkybių, juolab, kad ant jos akies matėsi sužalojimo žymės, o V. M. nebuvo sužalotas. Greitosios medikai ją nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis bei nosies lūžis. Visas šias pasekmes vienu netyčiniu smūgiu jai sukėlė būtent V. M.. Stacionarinis gydymas paskirtas nebuvo, nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo, tą pačią dieną išleista namo. Nors buvo paaiškinta, kad gali tęsti gydymą, kreipdamasi pas šeimos gydytoją, yra tvirtai apsisprendusi gydymo netęsti, nėra tokio poreikio. Skausmas atslūgo, buvęs patinimas taip pat atslūgo, šiuo metu jaučiasi gerai. Į medikus daugiau nesikreipė ir nesikreips. V. M. ne kartą jai skambino, klausė, kaip jaučiasi, ką nustatė medikai, vėliau grįžo ir jai padeda. Jis sakė, kad ją užgavo netyčia, to nenorėdamas, tačiau vis tiek atsiprašė. Ji jam atleido, nes ir pati yra tikra, kad jis taip pasielgė ne norėdamas ją įskaudinti, ne mušdamas, o tiesiog norėdamas, kad paleistų jo striukę, kurią tuo metu ji laikė. Jis nevengia atsakomybės, padeda buityje, kartu augina jos vaiką. Dėl fizinės žalos, kurią patyrė, civilinio ieškinio tikrai nereikš. Pretenzijų V. M. neturi.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. 2022 m. spalio 2 d. atliekant įvykio aplinkybių tikslinimą, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur bendrauta su A. D.-L., kuri paaiškino, kad dėl įvykio pareiškimą rašyti atsisako, todėl buvo apklausta liudytojo apklausos protokolu. Liudytojo apklausos protokole A. D.-L. nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 01.00 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, V. M. būnant stipriai neblaiviam, pastarasis besisukdamas kairės rankos kumščiu jai netyčia trenkė į kairę akį. Tada moteris pajuto skausmą kairės akies srityje ir susigriebė už jos, pasijautė silpnokai, galimai buvo praradusi sąmonę.

A. D.-L. 2022 m. spalio 3 d. skunde nurodyta, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 01.00 val. jai ir jos sugyventiniui V. M., priklausančiame mobiliame namelyje, adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, po kurio jis norėjo išeiti iš namų į lauką / ji atsistojo už jo, jis buvo nuo jos nusisukęs. Ji paėmė už jo striukės ir prašė neišeiti. Tada jis, nežiūrėdamas į ją, pasakė „paleisk“, staigiai pakėlė ranką ir greitu judesiu sukosi. Jis nematė, kur tiksliai ji stovėjo, sukdamasis netyčia ranka stipriai užgavo jos veidą ties kaire jos akimi. Gydymo įstaigoje jai nustatyti kaulų lūžiai. Ji pabrėžia, kad taip nutiko ne dėl tyčinių veiksmų, o dėl neatsargaus jos sugyventinio V. M., poelgio.

Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė A. D.-L.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujosruva. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – V. M., iš įvykio vietos pasišalino. Nepilnamečiai (vaikai): J. L.. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko greitosios medicinos pagalbos brigada 1510, kuri apžiūrėjo pranešėją A. D.-L.. Medikai nustatė, kad merginai galimai yra smegenų sutrenkimas, kairės akies hematoma. A. D.-L. paaiškino, kad su sugyventiniu V. M., gyvena apie devynis mėnesius, o šiandien pas juos į svečius atvažiavo sesuo O. D., kuri buvo kartu su dukra S. D.. Pranešėja paaiškino, kad svečiai ir jos sugyventinis vartojo alkoholį, o 2022 m. spalio 1 d. apie 02.30 val. su sugyventiniu V. M. kilo žodinis konfliktas, nes galvoja, kad jis yra neištikimas jai su jos seserimi. Žodinio konflikto metu sugyventinis V. M. kumščiu trenkė vieną kartą į kairės akies sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos brigada 1510 išsivežė nukentėjusiąją A. D.-L. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas tolimesniems tyrimams. O. D. apie įvykį paaiškinti nieko negalėjo, nes buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo neaiškiai. Ji nurodė, kad atsimena, kad kilo konfliktas, tačiau, dėl ko paaiškinti negali. Nurodyti, kuria kryptimi iš įvykio vietos pasišalino smurtu įtariamas V. M., pranešėja negalėjo. Patikrinus alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 1710561, nustatyta, kad nukentėjusioji A. D.-L. yra blaivi. Tuo pačiu alkotesteriu O. D. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Įvykis perduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos tyrėjui, K1740. Fiksuota vaizdo registratoriumi Nr. 36 B0F1EC6089B8, Nr. 6 B0F1EC6177E2. Informacija apie įvykio aplinką: matosi girtavimo pėdsakai. Kadangi nukentėjusioji A. D.-L. išvyko į klinikas, į įvykio vietą atvyko vaiko teisių tarnyba, nes namuose buvo nukentėjusios A. D.-L. mažametė dukra J. L.. Mažamečiai vaikai perduoti A. D.-L. tetai G. K..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2159/2022(02) nurodyta, kad A. D.-L. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosuva po akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžių, A. D.-L. sveikata sutriko daugiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. spalio 1 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai griuvimui nebūdingi.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, po žodinio konflikto su savo sugyventine A. D.-L., siekdamas, kad ji paleistų jo vilkėtą striukę ir leistų išeiti į lauką, pakėlęs kairę ranką ir staigiai sukdamasis, elgėsi neatsargiai ir tokiu būdu tos rankos kumščiu sudavė A. D.-L. į veidą bei padarė jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžius. Dėl tokių neatsargių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taigi tarp kaltinamojo neatsargių veiksmų ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko.

Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pranešta, ji sutiko, kad procesas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju.

Skirdamas V. M. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą. V. M. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, SODROS duomenimis nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas. Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. M. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros maksimaliam įstatyme numatytam terminui, įvertinus tai, kad nors asmuo padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir laisvės apribojimo bausme. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Prokuroras siūlė, vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad anksčiau smurto naudojimo atvejų nėra buvę, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra tikslingas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga skirti įpareigojimą dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. D.-L.savanoriškai pateikta medicinos dokumento išrašo / siuntimo kopija, saugoma prie baudžiamosios bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dirbti, o netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dirbti, o netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. D.-L. savanoriškai pateiktą medicinos dokumento išrašo – siuntimo kopiją, palikti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaune.

Išaiškinti kaltinamajam, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.