- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-22
- Bylos Nr.
- I-3687-580/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Jūra Marija Strumskienė (pran.), Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui V. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje skundą pateikė atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, dalyvaujant pareiškėjai J. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skundu prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008-05-20 sprendimą Nr. S-97-(7-32/2008) ir palikti galioti atsakovo 2008-01-16 sprendimą Nr.68-12.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno apskrities VMI) mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 straipsnį, kadangi kartu sus sutuoktiniu neapskaičiavo 742 000 Lt pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą ir nesumokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). Kauno apskrities VMI, nagrinėdama pareiškėjos sutuoktinio R. J. 2006-06-01 prašymą perskaičiuoti ir grąžinti mokesčio permoką bei vykdydama VMI prie FM 2007-06-22 sprendimą Nr. 68-100, atliko pakartotinį patikrinimą ir 2007-09-10 surašė patikrinimo aktą Nr. AU2-26, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo 55 650 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 29 16,06 Lt šio mokesčio delspinigių, o 2007-11-06 sprendimu Nr. (17)-K3-356 patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotas sumas bei paskyrė 30 procentų dydžio - 16 695 Lt GPM baudą. Atsakovas 2008-01-16 sprendimu Nr. 68-12 patvirtino minėtą sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2008-05-20 sprendimu Nr. S-97(7-32/2008) panaikino atsakovo 2008-01-16 sprendimo Nr. 68-12 nurodymus pareiškėjai sumokėti 55 650 Lt GPM, 2916,06 Lt GPM delspinigių, 16 695 Lt GPM baudą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad 2005-12-22 V. V. S. pardavė žemės sklypą, esantį Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, Narsiečių kaime, A. G.. Visus dokumentus, susijusius su žemės grąžinimu ir pardavimu tvarkė pareiškėjos sutuoktinis R. J.. 2006-01-16 A. G. pardavė R. J. du žemės sklypus: vieną 2,01 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajono savivaldybės Narsiečių kaime už 27 000 Lt (sutarties sudarymo metu šio sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis buvo 63 000 Lt), o kitą 1,1501 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajono savivaldybės Narsiečių kaime pardavė už 63 000 Lt (sklypo vidutinė rinkos vertė pagal 2006-04-03 VĮ Registrų centras duomenis buvo 786 890 Lt). Pareiškėja ir jos vyras R. J. 2006-04-03 pardavė 1,1501 žemės sklypą, įsigytą už 63 000 Lt, su nekilnojamais daiktais už 1 957 000 Lt UAB „Merseta". Pagal VĮ Registrų centras duomenis nurodytus pardavimo metu vidutinė 1,1501 ha žemės sklypo rinkos vertė – 786 890 Lt (vertės nustatymo data 2006-02-24), nekilnojamų daiktų bendra vertė - 267 458 Lt. 2005-12-14 UAB Korporacija „Matininkai" pagal pareiškėjos sutuoktinio kreipimąsi surašė preliminarią išvadą dėl turto vertės. Vertintojai pateikė preliminarią išvadą, kad vertinamo objekto bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2005-12-12) buvo 1 957 000 Lt, iš jų žemės sklypo vertė 1 095 000 Lt, nekilnojamųjų daiktų – 862 000 Lt. Kauno apskrities VMI, atsižvelgusi į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, suabejojo žemės sklypo ir statinių kainų realumu, todėl kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus dėl tikrosios žemės sklypo ir statinių vertės nustatymo jų pardavimo metu. 2006-10-31 UAB „Robinta" pateikė turto vertės nustatymo ataskaitas, kuriose pateikė išvadas dėl turto vertės, kuriose žemės sklypo vertė – 805 000 Lt, nekilnojamų daiktų bendra vertė – 942 000 Lt, t.y. žemės sklypo vertė yra 742 000 Lt didesnė nei sklypą pardavė pareiškėja ir jos sutuoktinis.
Kauno apskrities VMI, atsižvelgusi į tai, kad tarp žemės sklypo pirkimo (2006-01-16) ir pardavimo (2006-04-03) praėjo trumpas laiko tarpas, 2006-04-03 žemės ir pastatų pirkimo sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų (pareiškėjos sutuoktinis yra UAB „Merseta" direktorius ir vienintelis akcininkas, o pareiškėja dirba UAB „Merseta"), sudarant 2006-04-03 sutartį UAB „Merseta" atstovavo E. S., veikęs pagal direktoriaus, t. y. R. J., išduotą įgaliojimą, į nepriklausomo turto vertintojo atliktą nekilnojamo turto vertinimą bei į tai, kad R. J. užsakymu UAB Korporacija „Matininkai" jau buvo atlikusi (2005-12-14) preliminarų turto vertinimą, kuriuo žemės sklypo vertė (1 095 000 Lt) nustatyta žymiai didesnė nei kaina (63 000 Lt), už kurią pareiškėja su sutuoktiniu pardavė žemės sklypą, padarė pagrįstą išvadą, kad 2006-04-03 žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas siekiant asmeninės naudos su tikslu padidinti nekilnojamų daiktų vertę, nes 1999-10-21 įsigyti statiniai pajamų mokesčiu neapmokestinami, ir sumažinti žemės sklypo vertę, kuris pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 21 punktą apmokestinamas. Sutinkamai su civilinio kodekso 3.87 straipsniu ir 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjos ir R. J. gautos parduoto žemės sklypo pajamos jiems priklauso lygiomis dalimis, po 371 000 Lt. Todėl atsakovas pareiškėjai apskaičiavo 55 650 Lt GPM, 2916,06 GPM delspinigių ir skyrė 16 695 Lt GPM baudą.
Atsakovas pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą mokesčių administratoriui padaryti išvadą, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorių formalūs požymiai neatspindi tikrojo jų turinio ir sudarymo tikslo ir pareiškėjos bei jos sutuoktinio gautas 742 000 Lt pajamas pripažinti kaip gautas už parduotą žemės sklypą ir atitinkamai apmokestinti. Atsakovo sprendimas buvo panaikintas remiantis GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata dėl išskaičiuojančio asmens pareigos, išmokant išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį ir nustačius, kad pareiga mokėti mokestį priklauso ne pareiškėjai, o UAB „Merseta“.
Atsakovas laiko, kad Mokestinių ginčų komisija neteisingai išaiškino GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovo nuomone, GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatos numato prievolę mokėti pajamų mokestį nuo deklaruotų pajamų ir pajamas deklaruojančiam gyventojui. GPMĮ 27 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad skirtumą tarp apskaičiuotos ir išskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio dalies sumoka gyventojas. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Laikė, kad šiuo atveju nepažeidžiamas MAĮ 87 straipsnyje įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas.
Pareiškėja J. J. su skundu nesutiko. Su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-10 patikrinimo aktu Nr. AU2-26, kuris buvo patvirtintas VMI prie FM 2008-01-16 sprendimu Nr. 68-12, taip pat nesutiko, laikė, kad pažeidimo nepadarė, o gyventojų pajamų mokesčio priemoka apskaičiuota neteisėtai. Nurodė, kad patikrinimo išvada padaryta neįvertinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingai ir pagrįstai išvadai padaryti, faktiškai buvo vadovaujamasi pirminio patikrinimo išvadomis. Su 2006-10-31 UAB „Robinta" turto vertės nustatymo ataskaita pareiškėja buvo supažindinta tik kartu su skundžiamu sprendimu. Priimant sprendimą neatsižvelgta į MAĮ 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus principus, kad tik tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Laikė, kad pavedimas atlikti turto vertinimą buvo nepagrįstas, nes buvo ir yra pakankamai duomenų leidžiančių GPM apskaičiuoti remiantis sandorio aplinkybėmis. Vertindama UAB „Robinta" turto vertinimo ataskaitą pareiškėja nurodė, kad ataskaitoje nurodyta kaina nėra ekonomiškai pagrista. Vyriausybės 2002-06-12 nutarimu Nr. 871 „Dėl rinkos kainos, pagal kurią mokesčio administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodų ir jų taikymo tvarkos patvirtinimo" 4 punktu yra nustatyti rinkos kainos apskaičiavimo metodai bei jų taikymo tvarka, tačiau šių nuostatų nebuvo laikytasi. 2005-12-22 sutartis, kurios pagrindu V. V. S. pardavė žemę A. G., 2006-01-16 sutartis, kurios pagrindu A. G. perleido nuosavybės teises į žemės sklypą R. J., nenumato ženkliai aukštesnės kainos už tą, kuri nurodyta tikrinamame sandoryje tarp R. J. ir J. J. bei UAB „Merseta". Todėl nėra ir nebuvo pagrindo abejoti sandorio suma ir tuo pagrindu skirti turto vertinimą.
Finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. IK-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių" nustatyta tvarka bei vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujamasi apskaičiuojant rinkos kainą. Atliekant vertinimą turi būti įvertinamos ekonominės aplinkybės siekiant nustatyti, ar rinkos, kurioje įvykdytas tikrinamas sandoris, sąlygos gali būti palyginamos su rinkos, kurioje vyksta laisvi sandoriai, sąlygomis. Įvertinant ekonomines sąlygas, visų pirma reikia apibrėžti atitinkamą rinką atsižvelgiant į galimų pakaitalų prieinamumą. Turto vertintojas UAB „Robinta" nurodo, jog rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu, kas prieštarauja GPMĮ nuostatoms dėl ekonomiškai pagrįsto turto vertinimo, tačiau nėra nurodyta, su kokias sandoriais ir kuo remiantis būtent su šiais sandoriais buvo lyginta, nenurodė vertinamo turto ekonominio kainos pagrindimo. Visiškai nėra aišku, ar buvo įvertinta ir atsižvelgta į tai, jog sklypas jau yra užstatytas statiniais, jog greta esantis ir besiribojantis analogiškas žemės sklypas buvo parduotas už kainą, kuri yra labai artima tai kainai, už kurią buvo parduotas žemės sklypas tikrinamame sandoryje. Žemės sklypas turėjo būti vertinamas pagal faktinį naudojimo pobūdį. Pagal 2001-02-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N52/2001-0009 žemės sklypo paskirtis nurodyta kaip komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. UAB „Robinta" visiškai neatsižvelgė į visus duomenis VĮ Registrų centras duomenų bazėje, t.y. į R. J. tikrinamu sandoriu parduoto žemės sklypo naudojimo pobūdžio kitimo istoriją. UAB „Robinta" privalėjo žemės sklypą vertinti ne kaip prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, o žemės sklypą, kuriame pastatyti gamybinės paskirties pastatai, kuriuose faktiškai ir vyksta gamyba. Vykstant mokestiniam ginčui buvo bandoma atlikti ekonomiškai pagrįstą žemės sklypo vertinimą (tokio vertinimo minimali kaina yra apie 25 000 Lt) ir buvo atlikti žemės sklype esančio dirvožemio užterštumo tyrimai, kadangi šiame žemės sklype iki Lietuvos nepriklausomybės buvo įkurta ir veikė naftos produktų saugykla, žemės ūkyje naudotų cheminių trąšų bei kitų cheminių medžiagų saugykla. UAB „Robinta" atlikdama žemės sklypo vertinimą neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jų nevertino.VMI prie FM 2008-01-16 sprendime Nr. 68-12 nei vienas motyvas nebuvo aptartas ar paneigtas, o tuo labiau nenurodyti nesutikimo su motyvais pagrindai.
Pareiškėjos nuomone, bauda jai paskirta neteisingai taikant MAĮ 139 str. taisykles, nustatančias baudos skyrimą už mokėtino mokesčio sumažinimą. Ji 2006 m. deklaravo savo pajamas ir pateikė visų pajamas pagrindžiančius sandorių kopijas bei nemažino mokėtinų mokesčių sumų ir jas sumokėjo. Tai, kad mokesčių administratorius pats apskaičiuoja mokėtiną sumą, neatsižvelgdamas į sandorio sumą, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėja sumažino mokėtino mokesčio sumą tikslingai, tuo labiau, kad mokesčių administratorius daro tik prielaidą, jog R. J. galėjo žinoti, kad sandoris neatitinka neva tikrosios rinkos vertės.
Prieš sudarydamas tikrinamą sandorį ne vieną kartą R. J. konsultavosi su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos konsultavimo skyriaus specialistais, kurie užtikrino, jog sudarydamas tokį sandorį įstatymų, nustatančių mokesčių bazę, reikalavimai nebus pažeisti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI prašė skundą tenkinti. Palaikė savo sprendime išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Tarp atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos šalių kilo ginčas dėl teisės - kas UAB „Merseta“ ar pareiškėja, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokesčių administratoriaus papildomai priskaičiuotą GPM bei kitas su šiuo mokesčiu susijusias išmokas.
Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką nustato GPMĮ 23 straipsnis Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Šioje normoje kategoriškai nurodyta, jog mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti privalo išmokas išmokantys asmenys. Sandorio kainą pareiškėjai ir jos sutuoktiniui sumokėjo turto pirkėjas UAB „Merseta“, kuris išmokėdamas sumą turėjo iš jos išskaičiuoti mokestį. Šiuose pajamų mokesčio teisiniuose santykiuose pareiškėja yra mokesčių mokėtojas, o UAB „Merseta" mokestį išskaičiuojantis asmuo. Tarp bylos šalių nekyla ginčų, jog už sklypo pardavimą pareiškėja iš UAB „Merseta“ gavo 63 000 Lt. Ginčų dėl mokesčio mokėjimo iš šios sumos taip pat nėra. Jeigu UAB „Merseta“ nebūtų sumokėjusi GPM už išmokėtas sumas, ji būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus. Pareigos buvimas siejamas su išmokų mokėjimu, PVM turi būti išskaičiuojams už išmokėtą išmoką.
Pažymėtina, kad atsakovas mokestiniame santykyje nesiremia GPMĮ 15 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog gyventojai apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. VMI prie FM 2007-06-22 sprendimu Nr. 68-100 konstatuota, kad GPMĮ 15 straipsnis neturi būti taikomas, nes visos sandorio (žemės sklypo ir pastatų) kaina atitinka rinkos kainą, rinkos kainos neatitinka tik parduotos žemės kaina. Šia nuostata remiasi ir Kauno apskrities VMI savo 2007-09-10 patikrinimo akte Nr. AU2-26.
Tačiau šiuo metu UAB „Merseta“ pareiškėjai bei jos sutuoktiniui yra sumokėjusi visą sandoryje numatytą sumą, tame tarpe ir tą, kuri turėjo būti išskaičiuota kaip mokestis. Gyventojų pajamų mokesčio esmė yra nustatyto dydžio procentinės dalies nuo gautų pajamų perdavimas valstybei. Kadangi ir pareiškėjos pajamų UAB „Merseta“ neišskaičiavo mokesčio ir visas lėšas, tame tarpe ir naudotinas mokesčiui perdavė pareiškėjai, tai mokesčio reikalavimas iš pareiškėjos yra teisingas ir atitinkantis įstatymo tikslui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia panaikinti skundžiamus aktus tada, kai jie yra neteisėti iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kadangi VMI prie FM 2008-01-16 sprendimas Nr. 68-12 atitinka įstatymo tikslui ir paskirčiai jis neturi būti naikinamas.
Teismas laikosi tos pačios pozicijos kaip ir mokesčių administratorius, kad MAI 69 straipsnio 1 dalies norma pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta teisingai. Mokestinė nauda šiuo atveju pasireiškė tuo, kad parduodami kartu žemės sklypą su nekilnojamais objektais, pardavėjai sumažino žemės sklypo kainą, kadangi už šį objektą turėjo būti mokamas GPM, o už parduodamus pastatus mokestis nemokamas.
Pareiškėjos ir jos sutuoktinio UAB „Merseta“ parduoto turto – 1,10501 žemės sklypo, esančio Kauno rajono savivaldybėje, Narsiečių kaime, VĮ Registrų centre registruota vertė, nustatyta mėnuo prieš sandorį (vertės nustatymo data 2006-02-24, sandorio data 2006-04-03) yra daugiau nei 12 kartų didesnė nei žemės sklypo pardavimo kaina (786 890 : 63 000). Kartu su žemės sklypu buvo parduoti ir tame sklype esantys nekilnojamieji daiktai, kurių pardavimo kaina sandoryje 1 831 000 Lt (bendra sandorio kaina 1 957 000 Lt – 63 000 Lt (žemės sklypo kaina)), o pagal VĮ Registrų centras duomenis 267 458 Lt, t.y. pardavimo kaina didesnė apie 7 kartus). Nekilnojamieji daiktai yra įsigyti 1999-10-21 pagal GPM įstatymo 17 str. 21 punktą neapmokestinami. Žemės sklypo pardavimas 12 kartų pigiau, o nekilnojamųjų daiktų 7 kartus brangiau nei numatyta VĮ registrų centras duomenų bazėje rodo, jog mokesčių administratoriui kilo pagrįsti įtarimai dėl to, kad sandoryje nurodyta netinkama parduoto turto kaina ir jo padaryta išvada imtis veiksmų dėl taikymo turinio viršenybės prieš formą principo šiame mokestiniame santykyje teisinga. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad turtą pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė jų pačių turimai bendrovei. Daug didesnė už numatytą sandoryje žemės sklypo kaina buvo nustatyta ir pareiškėjos sutuoktinio užsakytame UAB Korporacijos „Matininkai“ 2005-12-14 atliktame turto vertinime. 2005-12-14 UAB Korporacija „Matininkai" pagal pareiškėjos sutuoktinio kreipimąsi surašė preliminarią išvadą dėl turto vertės, kurioje vertinamo objekto bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2005-12-12) buvo 1 957 000 Lt - 1,1501 ha žemės sklypo Kauno rajone, Narsiečių kaime, vertė – 1 095 000 Lt, nekilnojami daiktai – 862 000 Lt. Mokesčių administratoriaus užsakymu sudaryta 2006-10-31 UAB „Robinta" turto vertės nustatymo ataskaita įtarimus patvirtino. Ataskaitoje pateikta žemės sklypo vertė – 805 000 Lt, nekilnojamų daiktų bendra vertė – 942 000 Lt. Tuo remiantis buvo pagrindas nustatyti, kad sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, o mokesčio bazę ir mokesčio sumą apskaičiuoti vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatomis.
Pareiškėja nurodo UAB „Robinta“ atlikto turto vertinimo trūkumus. Sprendžiant klausimą dėl galimumo remtis UAB „Robinta“ sudaryta turto vertinimo ataskaita spręstinas klausimas dėl šios ataskaitos galiojimo. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog nepriklausomų turto vertintojų turto vertinimo ataskaitos turi juridinę galią, kol jos nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, siekdama, kad nebūtų remiamasi UAB „Robinta“ sudaryta turto vertinimo ataskaita pareiškėja turėjo ją nuginčyti teisme. Iki šio laiko pareiškėja jokių veiksmų nesiėmė, nors ginčas tarp jos ir mokesčių administratoriaus dėl ataskaitos teisingumo vyksta seniai. Kadangi ataskaita nėra nuginčyta, tai ji turi juridinę galią. Mokestinei bazei nustatyti bylos atveju turi būti taikomi finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ patvirtinti reikalavimai, nes šis teisės aktas artimiausias pagal reguliuojamus santykius. Minėtas įsakymas numato eilę reikalavimų, keliamų rinkos kainos nustatymui. Kad UAB „Robinta“ parengta Turto vertės nustatymo ataskaita neatitiktų šių reikalavimų nenustatyta. Turto vertės nustatymo ataskaitoje išdėstyti principai ir metodologija atitinka aukščiau nurodytame įsakyme keliamus reikalavimus. Todėl nėra kliūčių ataskaitą naudoti mokesčio bazės apskaičiavimui. Tiek pati įmonė, tiek turto vertintoja R. P. ir turto vertintojos asistentas G.J. B. turi kvalifikacijos pažymėjimus.
Pareiškėja turėjo galimybę pateikti kitus įrodymus dėl turto vertės nustatymo, tačiau šia teise nesinaudojo. Jokia kita turto vertinimo ataskaita nėra sudaryta. Pareiškėja pateikė LŽI agrocheminių tyrimų centro sudarytą UAB „Merseta“ dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis tyrimų medžiagą. Tyrimo išvadose nurodyta, jog buvo nustatytas sklypo užterštumas cheminėmis medžiagomis – švino kiekiai prie buvusių mineralinių trąšų sandėlio didžiausią leistiną koncentraciją viršija 26 kartus, naftos produktų koncentracija kai kuriose vietose viršija didžiausią leidžiamą užteršimo naftos produktais lygį 30-39 kartus, nustatytas kitas užterštumas ir rekomenduota iš kai kurių sklypo vietų išvežti užterštą gruntą bent iki 1 metro gylio (b.l. 27-43).Vien šio tyrimo duomenų pateikimas negali paneigti UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitos, iš šių duomenų nėra aišku kokią įtaką sklypo vertei gali turėti tokių užterštumo nustatymas. VĮ Registrų centras, UAB Korporacijos „Matininkai“ bei UAB „Robinta“ nustatytos turto kainos yra artimos. Teismas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens, atsakovo bei Mokestinių ginčų komisijos išvadomis, jog mokesčių administratorius tinkamai pritaikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėja nurodo, kad UAB „Robinta“ ataskaitos pateikimas nebuvo reikalingas, nes buvo galima naudotis ankstesniuose žemės sklypo pardavimo sandoriuose esančiais duomenimis. Finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintos taisyklės tokių ribojimų nenumato. Vyriausybės 2002-06-12 nutarimas Nr. 871 skirtas pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimui, tuo tarpu pareiškėjai buvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis.
MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčiu mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, už kokius pažeidimus bauda nėra skiriama. Šioje byloje nagrinėjamas atvejis negali būti priskirtas vienam iš šių atvejų. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad žemės sklypo vertė buvo sumažinta sąmoningai, todėl bauda paskirta teisingai. Tokių didelių kainų skirtumų pareiškėja negalėjo nesuprasti, nes pardavimo kaina iš esmės skyrėsi ir nuo pareiškėjos sutuoktinio užsakymu atlikto UAB Korporacija „Matininkai“ turto vertinimo. Delspinigiai paskaičiuoti pagal MAĮ 96 straipsnį.
Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja Mokestinių ginčų komisijos akto neapskundė, nesutikimą su institucijos akto argumentais išdėstė tik atsiliepime į atsakovo skundą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. S-97-(7-32/2008) ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 68-12.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.