- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-812-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūra, atstovaujama vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo, pareiškė teisme ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, siekdamas apginti mažametės J. M. interesus. Prokuroras nurodė, kad mažametės J. M. įstatyminė atstovė – motina, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio atsisakė.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 4 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį. Teismas nutartyje nurodė, kad civilinėje teisėje galioja dispozityviškumo principas (LR CPK 13 str.), o LR CPK 38 str. 4 d. numatyta, kad nepilnamečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme jų atstovai – tėvai. Vaiko motina, pasinaudojusi įstatymo leidėjo suteikta teise, atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, todėl reikia gerbti įstatymą ir prieš vaiko įstatyminio atstovo valią nereikšti ieškinio, nes čia ginamas ne viešas ir ne vaiko interesas, o siekis iš nuteistojo, bendrovės vadovo, gauti pinigus. Teismas atkreipė dėmesį, kad prokuroras nenurodė jokio motyvo, kodėl siekia priteisti 100 000 Lt sumą, neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytus faktus.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. priimtą nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas yra viešas interesas, todėl vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. ir 5 str. 2 dalimi vaiko interesus gali atstovauti ne tik tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, bet ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atstovauti vaikui, ginti jo teises bei teisėtus interesus, šiuo atveju prokuratūra. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal CPK 49 str. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., prokurorai, nustatę asmens teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą turi teisę ginti savo iniciatyva. Ieškovas nurodo, kad CPK 49 str. 1 d. įtvirtinta „viešojo intereso“ sąvoka nėra apibrėžta įstatymo leidėjo, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne (2006-04-19 LAT nutartis c.b. 3K-3-291/2006).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atskirasis skundas yra tenkinamas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. yra nurodyta, jog vaikais turi rūpintis tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniais asmenys. Taip pat 4 str. 7 p. yra nustatyta, jog vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, o pagal pastarojo įstatymo 59 str. 1d. pagal savo kompetenciją prokuratūra taip pat rengia ir įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje. Vadinasi, pirmiausia pareigą ginti vaiko interesus turi tėvai, tačiau lygiai tokia pati pareiga yra nustatyta ir valstybės institucijoms, tame tarpe ir prokuratūrai. Todėl tai, kad vaiko motina nusprendė atsisakyti nuo ieškinio dėl neturtinės žalos padarytos nusikalstama veika vaikui priteisimo, nesuponuoja prokurorui draudimo kelti ieškinio priėmimo klausimą teisme, nes pareigą ginti vaiko turtinius/neturtinius interesus turi tiek vaiko motina, tiek prokuroras.
Pirmos instancijos teismas klaidingai nurodė, kad vaiko interesų gynimas yra tik vaiko tėvų teisė. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, ginti vaikų interesus yra kiekvienos valstybės ir visuomenės pareiga, todėl vaiko teisių gynimas yra viešas interesas. CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtina pareigą prokurorui nustačius asmens teisėtų interesų pažeidimą, pareikšti ieškinį teisme viešajam interesui ginti, tą jis gali padaryti remdamasis vien savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytoje 2006-04-19 LAT nutartyje c.b. 3K-3-291/2006 yra nustatyta, kad: „Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų [...] teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį“.
Todėl prokuroras turėjo teisę ir kartu pareigą, nusprendęs, jog yra pažeistos vaiko teisės, pateikti ieškinį teismui, ginant viešąjį interesą ir reikalauti priteisti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą.
CPK 137 str. įtvirtinti bendrieji pagrindai, kuriuos teismas turi patikrinti, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Akivaizdu, kad prokuroras teisę paduoti ieškinį savo iniciatyva turėjo, tačiau ar ieškinys turi būti tenkinamas, taip pat ar vaiko motinos atsisakymas nuo ieškinio įtakoja valstybės pareigą ginti vaiko interesus civiliniame procese bei tai, ar prokuroras yra tinkamas ieškovas, ar šiuo konkrečiu atveju vaiko neturtinių interesų gynimas yra viešas interesas, yra klausimai, kuriuos teismas turi išspręsti nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Kadangi teismas peržengė atsisakymo nuo ieškinio priėmimo pagrindų tikrinimo ribas ir pasisakė dėl bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas tenkina prokuroro atskirąjį skundą, naikina pirmosios instancijos 200 m. liepos 4 d. nutartį, o ieškinio priėmimo klausimą perduoda spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismo teisėjas 2008 m. liepos 4 d. nutartyje išdėstė išankstinę nuomonę dėl bylos esmės, kas gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo. Kolegija sprendžia, kad ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti kitas teisėjas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinio priėmimo klausimą dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti iš naujo kitam to paties pirmosios instancijos teismo teisėjui.