Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-383/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
1A-720-383/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20163-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. I.
Nukentėjusysis
Ž. Z.
Advokatai
Algimantas Palijanskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-383/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-20163-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistojo R. I. gynėjau advokatui Algimantui Palijanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2017 m. balandžio 27 d. veika) bei BK 178 straipsnio 2 dalyje (2017 m. balandžio 30 d. veika) ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo Ž. Z. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš R. I. 706 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo Ž. Z. naudai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 27 d. apie 12.20 val. būdamas sporto klube „I. G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į rakinamą metalinę spintelę pasikėsino pagrobti joje buvusį nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą, t. y. pilkos spalvos kelnes, 20 eurų vertės, juodos spalvos palaidinę, 10 eurų vertės, pilkos spalvos švarką, 30 eurų vertės, pilkos spalvos paltą, 150 eurų vertės, juodus odinius batus, 30 eurų vertės, rudos spalvos piniginę 5 eurų vertės, kurioje buvo 75 eurai, vyrišką laikrodį su rudos spalvos apyranke „F. C.“, 500 eurų vertės, auksinį žiedą, 150 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5S“, 150 eurų vertės, tačiau veikos nebaigė vykdyti, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas nukentėjusiojo P. A.. Taip pat, R. I., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 30 d. 15.01 val. (duomenys neskelbtini) plente ties pastatu Nr. 11, pagrobė Ž. Z. priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2500 eurų vertės, su automobilio salone buvusia automagnetola „Sony“, 60 eurų vertės, navigacija „TonTom“, 60 eurų vertės, ligonio sakramento rinkiniu, 30 eurų vertės, vaistinėle, 15 eurų vertės, gesintuvu, 20 eurų vertės, avariniu ženklu, 10 eurų vertės, įrankių komplektu rato pakeitimui, t. y. domkratu, 100 eurų vertės, 3 raktais, bendros 21 eurų vertės, automobilio sėdynių užvalkalų komplektą, 17 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam Ž. Z. bendrą 2833 eurų turtinę žalą.Nuteistasis R. I., nesutikdamas su priimtu jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė skundžiamą nuosprendį iš dalies pakeisti ir jam skirtas bausmes už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą sušvelninti, jas sumažinant. Skunde nurodė, jog iš esmės sutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, nusikalstamų veiksmų aplinkybių nustatymu, tačiau nesutinka, jog jis pasikėsino iš nukentėjusiojo P. A. pagrobti jo nurodomų daiktų kiekį. Nuteistojo teigimu, jo tikslas buvo tik rasti nukentėjusiojo rūbų kišenėse kelis eurus, trūkstamus paso kortelei įsigyti. Apie jokius kitus nukentėjusiojo nurodytus daiktus jis net neturėjo minties juos savintis. Nuteistojo įsitikinimu, teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti ir skirti mažesnę bausmę nei nuosprendžiu skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas pažymi, jog dėl nukentėjusiojo Ž. Z. automobilio vagystės jis pripažino, tačiau automobilio pasisavinti neturėjo tikslo. Tikslas buvo vaikiškas - pasivažinėti. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, mano, kad atlikti veiksmai, tai sutrikusios jo psichikos rezultatas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog byloje buvo apklaustas liudytoju jo tėvelis A. I., kuris nurodė jo vaikystėje persirgtas ligas, tame tarpe ir meningitą. Mano, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo atsižvelgti į jo parodymus ir į nuteistojo neadekvatų elgesį ką tik atlikus bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, teismas ne visa apimtimi įvertino jo paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo R. I. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis R. I. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. I. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. I. padarė du apysunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, vienu padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jis daug kartų teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto būdamas vos tik paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, padaręs vieną nusikalstamą veiką, po trijų dienų vėl nusikalto. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog R. I. niekur nedirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad R. I. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. I. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vos tik paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, padaręs vieną nusikalstamą veiką, po trijų dienų vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo R. I. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti R. I. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo sutrikusią psichinę būklę bei į tai, kad jis nesiekė iš nukentėjusiojo P. A. pagrobti jo nurodomų daiktų kiekį, atmestini kaip nepagrįsti. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad iš spintelės, kurioje buvo sudėti nukentėjusiojo P. A. daiktai, jis norėjo pagrobti tik pinigus ir nesiekė pavogti kitų daiktų, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino tas aplinkybes, kad į sporto klubą užėjo turėdamas tikslą ką nors pavogti, nes jam reikėjo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį įtarimą R. I. nurodė, jog visiškai pripažįsta kaltę dėl to, kad iš sporto salėje esančios spintelės bandė pavogti joje buvusius daiktus, tačiau nieko nespėjo pavogti, kadangi jį pastebėjo ir sulaikė (t. 1 b. l. 144). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G.-U., taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog sulaikytas R. I. neneigė, kad ketino pavogti spintelėje esančius daiktus (t. 1 b. l. 29-30). Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, pagrįstai konstatavo, jog R. I. siekė pagrobti nukentėjusiojo P. A. svetimus daiktus turėdamas išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą, suvokdamas, kad daiktai jam nepriklauso, įsibrovė į užrakintą spintelę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo pastebėtas ir sulaikytas. Taip pat nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į jo neadekvatų elgesį ir psichinius negalavimus. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo R. I. psichinė būklė buvo tirta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistų. Byloje esanti 2017 m. gegužės 23 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-466/2017 (t. 1 b. l. 158) patvirtina, jog R. I. diagnozuotas – adaptacijos sutrikimas, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti ir jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino ir į jas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis R. I. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam R. I. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo R. I. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas