- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-976-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02375-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus teritorinė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7000-717/2019 pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė darbo birža.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) V. L. 2018 m. sausio 28 d. kreipėsi į antstolę A. A., prašydamas grąžinti nurašytas pinigines lėšas. Nurodė, kad antstolė R. G. į jo banko sąskaitą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-15536-959/2018, pervedė priteistos sumos dalį, iš kurios antstolė nurašė 740,58 Eur. Pareiškėjo teigimu, dienpinigiai yra neliečiami, o netesybos nėra darbo užmokestis, iš kurio galima išieškoti, tai kompensacija už patirtus moralinius, finansinius ir ekonominius nepatogumus.
2. Antstolė A. A. skolininko prašymo 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu „Dėl skolininko 2019 m. sausio 28 d. prašymo netenkinimo“ netenkino motyvuodama tuo, kad 2019 m. sausio 18 d. iš skolininko banko sąskaitos nurašytos piniginės lėšos yra ne Sodros pervesta nedarbo draudimo išmoka, o antstolės R. G. išieškotos ir skolininkui pervestos piniginės lėšos pagal vykdomąjį raštą dėl 5 653,54 Eur išieškojimo iš UAB „Sartoma“. Pažymėjo, kad įstatymas draudžia išieškoti iš dienpinigių – 3 312,22 Eur, tačiau išieškojimas iš netesybų ir bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 638,68 Eur sumos nėra draudžiamas ar ribojamas įstatymų.
3. Pareiškėjas V. L. dėl minėto patvarkymo padavė skundą, kurio antstolė 2019 m. vasario 8 d. patvarkymu „Dėl 2019 m. vasario 7 d. skolininko V. L. skundo netenkinimo“ netenkino ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi skundą tenkino: pripažino antstolės A. A. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko 2019 m. sausio 28 d. prašymo netenkinimo neteisėtu ir įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui (skolininkui) V. L. 2019 m. sausio 18 d. nuo jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, nurašytas ir antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas – 740,58 Eur.
5. Teismas sutiko, jog įstatymas nedraudžia ir neriboja išieškojimo iš netesybų ir bylinėjimosi išlaidų, tačiau pažymėjo, kad įstatymas draudžia išieškoti iš dienpinigių. Nagrinėjamu atveju tiek palūkanos, tiek bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai yra kilę iš pagrindinio reikalavimo, t. y. dienpinigių, iš kurių išieškojimas nėra galimas, priteisimo, todėl vertino, jog ir iš tiesiogiai su šiuo reikalavimu susijusių priteistų sumų išieškojimas yra negalimas.
6. Teismas taip pat nurodė, kad net jei iš nurodytų sumų išieškojimas būtų galimas, byloje nėra duomenų, jog skolininkui pagal teismo sprendimą yra išieškota visa suma. Į pareiškėjo banko sąskaitą antstolė R. G. yra pervedusi 3 427,79 Eur, t. y. tik dalį priteistos sumos. Byloje duomenų apie likusios pinigų sumos pervedimą skolininkui, nėra. Dienpinigių suma 3 312,22 Eur, todėl net ir tuo atveju, jei išieškojimas iš palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų būtų galimas, nesant objektyvių duomenų apie visišką skolos išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, būtų galimas tik 115,57 Eur sumos nurašymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu antstolė A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Antstolė R. G. yra išieškojusi V. L. visą skolą iš UAB „Sartoma“, tame tarpe ir 2 341,32 Eur netesybas (Antstolės R. G. 2019 m. kovo 15 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“).
7.2. CPK 739 straipsnis numato draudimą išieškoti iš dienpinigių, tačiau nenumato draudimo išieškoti iš netesybų. Tiek prigimtimi, tiek savo paskirtimi dienpinigiai nuo netesybų skiriasi iš esmės. Dienpinigių paskirtis yra kompensuoti darbuotojų padidėjusias išlaidas dėl išvykimo į komandiruotę, tuo tarpu netesybų paskirtis – skatinti skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, 2019 m. sausio 18 d. iš skolininko sąskaitos nurašant 740,58 Eur sumą, kuri buvo pervesta skolininkui kitoje vykdomojoje byloje išieškojus teismo sprendimu skolininko naudai priteistas pinigines sumas (dienpinigius, netesybas ir bylinėjimosi išlaidas).
10. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. A. žinioje esanti vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-6059-151/2014, išduotą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. dėl 1 023,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojo Vilniaus teritorinės darbo biržos naudai (v. b. l. 2-3). Vykdant išieškojimą iš skolininko, 2019 m. sausio 8 d. areštuotos skolininko bankų sąskaitos 740,58 Eur sumai, leidžiant iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išsiimti kas mėnesį nedarbo draudimo įmoką, t. y. po 234,95 Eur (v. b. l. 123). 2019 m. sausio 17 d. į skolininko banko sąskaitą antstolė R. G. pervedė 3 427,79 Eur pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-15536-959/2018. 2019 m. sausio 18 d. nuo skolininko banko sąskaitos buvo nurašyta 740,58 Eur, kurie saugomi antstolės depozitinėje sąskaitoje (v. b. l. 135). 2019 m. sausio 28 d. skolininkas raštu prašė grąžinti nurašytas pinigines lėšas ir pateikė antstolei neįgaliojo pažymėjimą, 2018 m. spalio 16 d. sprendimą dėl teisės į nedarbo draudimo išmoką, 2019 m. sausio 28 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą ir Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-15536-959/2018 dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo skolininkui iš UAB „Sartoma“, kuriuo teismas skolininkui iš UAB „Sartoma“ priteisė: 3 312,22 Eur dienpinigius, 2 341,32 Eur netesybas ir 297,36 Eur bylinėjimosi išlaidas (v. b. l. 126-134). 2019 m. sausio 29 d. antstolės patvarkymu skolininko prašymas buvo netenkintas (v. b. l. 136). Dėl šio patvarkymo pareiškėjas pateikė skundą (v. b. l. 137), kurio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymu netenkinusi, antstolė jį kartu su vykdomąją byla perdavė Kauno apylinkės teismui (v. b. l. 138).
12. Skundžiama 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir pripažino antstolės A. A. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą neteisėtu bei įpareigojo grąžinti pareiškėjui nurašytas lėšas (b. l. 15-18). Antstolė, nesutikdama su šia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris grindžiamas argumentu, kad savo prigimtimi ir paskirtimi dienpinigiai skiriasi nuo netesybų, taip pat kartu pateikė antstolės R. G. raštą, kuris patvirtina apie skolininko naudai vykdomo išieškojimo pilna apimtimi įvykdymą.
13. CPK 739 straipsnyje įtvirtintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Pažymėtina, jog CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis, todėl nėra teisinio pagrindo jį aiškinti plečiamai ir lėšas, priteistas kompensuoti buvusiam darbuotojui neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas (dienpinigius) bei su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, prilyginti minėto straipsnio nurodytoms kompensacijoms. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įstatymas imperatyviai draudžia vykdyti išieškojimą iš dienpinigių (CPK 739 straipsnio 2 punktas), tačiau lėšos, priteistos kompensuoti buvusiam darbuotojui neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas (dienpinigius) bei su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, nėra priskiriamos lėšoms, iš kurių yra draudžiama išieškoti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė turėjo teisę iš tokių lėšų vykdyti išieškojimą, nepaisant to, kad skolininko teisė į tokias lėšas atsirado tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl dienpinigių priteisimo. Be to, antstolės atskirajame skunde taip pat pagrįstai akcentuojama aplinkybė, jog šiuo atveju skiriasi teismo sprendimu priteistų skolininkui lėšų, t. y. dienpinigių ir netesybų, paskirtis, dėl ko netesybos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytų piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą.
14. Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Šių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui detalizuota Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Taigi dienpinigiai yra nelaikomi atlyginimu ir neįskaičiuojami į vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Jie skiriami tam, kad darbuotojas galėtų komandiruotės metu išgyventi. Tiesioginė dienpinigių paskirtis yra komandiruotėje esančio asmens išlaidų apmokėjimas. Tuo tarpu DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių paskirtis yra kompensuoti darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Akivaizdu, kad netesybos savo paskirtimi nėra priskirtinos prie tokių lėšų, kurios būtų būtinos užtikrinti tam tikrus skolininko minimalius poreikius, tarnybinių komandiruočių metu turėtas būtinas išlaidas ir kt., todėl, kaip ir minėta, šiuo atveju nėra pagrindo plečiamai aiškinti CPK 739 straipsnį ir teismo sprendimų priteistas netesybas priskirti prie lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas.
15. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, iš esmės tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo atveju nėra aišku skolininkui pervestų lėšų prigimtis, t. y. kokias teismo sprendimu skolininkui priteistas lėšas antstolė R. G. yra pervedus. Teismas, įvertinęs pervestos sumos skolininkui dydį, sprendė, kad nesant objektyvių duomenų apie visišką skolos išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, būtų galimas tik 115,57 Eur sumos nurašymas.
16. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-15536-959/2018, iš atsakovės UAB „Sartoma“ ieškovo V. L. naudai priteista: 3 312,22 Eur dienpinigius, 2 341,32 Eur netesybas ir 297,36 Eur bylinėjimosi išlaidas (v. b. l. 128-132). Antstolės R. G. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-15536-959/218 dėl 3 312,22 Eur dienpinigių ir 2 341,32 Eur netesybų išieškojimo iš UAB „Sartoma“, V. L. naudai. Vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas, 5 653,54 Eur skola išieškota (b. l. 27).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad netesybos ir bylinėjimosi išlaidos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytų pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašą, vadovaudamasis teisingumo, protingo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju skolininkui į areštuotą antstolės A. A. sąskaitą pervedus tik dalį išieškotos sumos, tačiau byloje esant duomenimis apie tai, kad teismo sprendimu skolininko naudai priteistos sumos buvo išieškotos visa apimtimi, nebūtų tikslinga ir racionalu, pirmosios instancijos teismui net neišsiaiškinus tikrosios pervestų lėšų prigimties, įpareigoti antstolę A. A. skolininkui grąžinti nurašytas lėšas. Kaip ir minėta byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininko naudai teismo sprendimu priteistos sumos yra išieškotos visiškai, tuo tarpu antstolės nurašyta suma (740,58 Eur) neviršija teismo sprendimu priteistos netesybų sumos (2 341,32 Eur), todėl esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nesant pervestai visai pinigų sumai, nebuvo pagrindo antstolę įpareigoti grąžinti nurašytas lėšas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo V. L. skundas dėl antstolės A. A. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. L. skundo dėl antstolės A. A. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.