Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-28 · Administracinė byla Nr. eI-2636-815/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
eI-2636-815/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00608-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Aistis Damulevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2636-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00608-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo A. N. (A. N.) atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vedėjai Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. N. (A. N.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Aisčio Damulevičiaus (2017 m. sausio 25 d. išrašas iš 2016 m. rugsėjo 19 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 16/47), kreipėsi į teismą su 2017 m. vasario 20 d. skundu, prašydamas:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos skyriaus 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-132(68) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. N.“ (toliau – ir Sprendimas);

1.2. įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių (toliau – ir MD Imigracijos skyrius) išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra absoliučiai neteisingas, subjektyvus, jo turinys neparemtas jokiais galiojančiais norminiais aktais, todėl jis turi būti panaikintas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas remiasi jo kreipimosi metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodo, kad pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), užsiimančios statybų verslu, dalyvis, turintis teisę sudaryti sandorius (prokuristas), ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominali vertė yra 14 000 Eur. Bendrovė įregistruota 2015 m. balandžio 15 d. ir vykdo deklaruotą veiklą Lietuvoje. Akivaizdu, jog pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą, taip pat pareiškėjas atitinka visas Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas sąlygas.

2.2. Departamento darbuotojai raštu apklausė pareiškėją. Pasak atsakovo, apklausus pareiškėją nustatyta, kad jo žinios apie Bendrovę, jos veiklą, joje dirbančius darbuotojus yra menkos ir paviršutiniškos, tačiau jokių kriterijų, kurie nustatytų ir kuriais savo sprendime būtų rėmęsis atsakovas, kas laikoma „menkomis ir paviršutiniškomis“ žiniomis, nėra, tad neaišku, kokiais teisiniais aktais vadovaudamiesi Departamento pareigūnai nustatė, jog asmens, kuris tebuvo Bendrovės akcininku šiek tiek daugiau kaip mėnesį, žinios apie Bendrovės veiklą yra paviršutiniškos ir menkos.

2.3. Dėl pareiškėjo atsakymų į užduotus klausimus

2.3.1. Pareiškėjas nežinojo, kokie yra kiti Bendrovės akcininkai, o žinojo tik 1 akcininką iš kurio pirko Bendrovės akcijas, bei nurodė, kad kiti yra užsieniečiai ir 1 lietuvė. Tokį atsakymą atsakovas įvertino kaip „paviršutinišką ir menką“. Joks norminis aktas neįpareigoja asmens mintinai žinoti kitų įmonės akcininkų duomenų, be to, kaip žinoti įmonės akcininkų duomenis, jeigu, pavyzdžiui, jų yra 40, kaip žinoti kas kokią akcijų dalį iš jų turi. Taigi, kur yra riba, kokiame norminiame akte ji nurodyta, kada galima spręsti, jog akcininko žinios apie kitus akcininkus yra „nepaviršutiniškos ir nemenkos“.

Šalies argumentai

2.3.2. Pareiškėjas klaidingai nurodė, kad Bendrovė įsteigta 2001 m., tačiau ji įsteigta 2015 m., bet argi toks suklydimas kelia asmens nelegalios migracijos grėsmę.

2.3.3. Pasak atsakovo, pareiškėjas į klausimą apie Bendrovės pagrindines veiklos sritis atsakė, kad Bendrovė užsiima statybomis, atlieka generalinio rangovo funkcijas, tačiau pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į klausimą, kaip konkrečiai vykdoma Bendrovės veikla ir ieškomi klientai, o į tai atsakė, kad darbo plonybių nežino, nes akcininkas yra tik nuo 2016 m. spalio 3 d. Pareiškėjas, kaip akcininkas, žino, kuo užsiima Bendrovė, jis sąmoningai į ją investavo, prisiėmė savo riziką, ir tokios žinios jį tenkino. Klientų paieška yra įmonės direktoriaus, o ne akcininkų, reikalas pagal galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą.

2.3.4. Dėl žinių apie nuosavą kapitalą ir įstatinį kapitalą

Pareiškėjas vietoje nuosavo kapitalo paminėjo įstatinį kapitalą – 72 500 Eur, nenurodė Bendrovės įsigyto turto, technikos, tiksliai nenurodė 2015 m. pelno duomenų, tačiau jokiame norminiame akte nenurodyta prievolė akcininkui žinoti tikslius paminėtus duomenis mintinai. Normalu, kad akcininkas, prieš pirkdamas įmonės akcijas, tik tuo metu susipažįsta su įmonės dokumentacija, ją perskaito, išanalizuoja ir priima sprendimą dėl akcijų įsigijimo; ir akcininkui to pakanka, jis neprivalo mintinai žinoti visų dalykų, nes kai jam prireiks tokių žinių, akcininkas gali pasinaudoti savo užrašais ar kita laikmena. Departamentas neleidžia jokia forma naudotis užrašais, tarsi tai būtų egzaminas. Pažymėtina, kad Departamentas neturi jokio norminio akto, kuriuo vadovaujantis būtų atliekamos apklausos, taigi, atsakovas nesąžiningai ir neteisėtai bei neteisingai vykdė pareiškėjo apklausą.

Šalies argumentai

2.3.5. Pareiškėjas į klausimą, kada nurodyti darbuotojai pradėjo dirbti Bendrovėje ir kaip buvo vykdoma jų atranka, tik atsakė, kad tai buvo iki jo akcijų pirkimo. Formuodami tokio ir panašaus pobūdžio klausimus Departamento darbuotojai patys tendencingai suformuoja situaciją, kurioje greičiausiai pasimestų ir nerastų atsakymo dauguma Lietuvos Respublikoje veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai – Lietuvos Respublikos piliečiai, įsigiję jau veikiančių įmonių akcijų; jeigu įmonėje de facto ir de jure dirba darbuotojai ir įmonės vadovas jų neatleidžia, vadinasi akcininką tai tenkina ir jis neprivalo domėtis, kodėl ir kaip buvo priimti darbuotojai. Tokių klausimų formavimas rodo išankstinę atsakovo nuostatą sumenkinti pareiškėjo galimybes teisingai atsakyti į tikrai reikšmingus klausimus bei nesuteikti LLG.

2.3.6. Dėl klausimo apie tai, kas vykdo Bendrovės buhalterinę apskaitą, pareiškėjas tik nurodė, kad „išorinė“ bendrovė; natūralu, kad akcininkui nebūtina mintinai žinoti, kas atlieka buhalterinę apskaitą įmonėje, tai yra įmonės direktoriaus kompetencija.

2.3.7. Pasak atsakovo, apklausos metu pastebėta, kad pareiškėjas apie dalyvavimą Bendrovės veikloje kalba būsimuoju laiku, nors yra vienas iš Bendrovės akcininkų ir prokuristų nuo 2016 m. spalio mėn., todėl galima teigti, kad iki šiol pareiškėjas neįsitraukęs į Bendrovės valdymą (Bendrovės vardu nėra sudaręs sandorių), o tai reiškia, kad šiuo metu pareiškėjas teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima. Pažymėtina, kad bet koks tikrai atsakingas žmogus, greičiausiai, tik atlikęs ar įpusėjęs darbus gali kalbėti būtuoju ar esamu laikais. Kalbėsena būsimuoju laiku neįrodo akcininko ar prokuristo neįsitraukimo į bendrovės veiklą, tai daugiau įrodo pareiškėjo sąžiningumą ir atsakingumą. Sandorių sudarymo faktas gali būti tik vienas iš prokuristo veiklos sričių ir nėra jokių norminių aktų, kurie įpareigotų prokuristą nedelsiant, tapus prokuristu, pradėti pasirašinėti sandorius. Sandorių sudarymui reikalingas laikas, suderinimas su įmonės vadovu, o ne staigus, tik tapus prokuristu, veiksmas. Prokuristo teisiniai veiksmai apima ne tik sandorius ir įmonės dokumentacijos tvarkymą, bet ir kitas Bendrovės veiklos sritis, kurios šiuo atveju atsakovui buvo neįdomios. Neišsiaiškinus pareiškėjo kaip prokuristo tikrųjų veiksmų Bendrovėje, vertinama, kad Bendrovės vykdomos veiklos mastai nereikalauja akcininkų nuolatinio buvimo joje ir dėl to akcininkų nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nebūtinas. Kelia didelę abejonę Departamento darbuotojų kompetencija nustatyti, kaip turi būti valdoma Bendrovė, ir kaip dažnai joje reikalingas prokuristas.

Atsiliepimas

2.4. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo apklausos rezultatus, nurodo, kad pareiškėjas nedalyvauja Bendrovės veikloje, nepriima sprendimų dėl jos veiklos, negalima nustatyti sąžiningo pareiškėjo siekio užsiimti teisėta veikla UAB (duomenys neskelbtini), ir visą tai gali lemti nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėtina, kad visiškai negalima sutikti su tokia subjektyvia atsakovo interpretacija, kai nėra jokių atskaitos taškų-gairių, norminių aktų, taisyklių, kurie leistų nustatyti ribą, kokie atsakymai laikomi išsamiais, o ne paviršutiniškais, kada laikoma, ar asmuo dalyvauja įmonės veikloje, ar ne; nuo kada akcininkas privalo dalyvauti įmonės veikloje, kokia forma dalyvauti; kada prokuristas privalo dalyvauti įmonės veikloje, ar jis tik turi teisę dalyvauti įmonės veikloje, kaip tai nustatyta Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

2.5. Pareiškėjas remiasi Gero administravimo kodekso (toliau – ir Kodeksas), patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. 7 (2007), 14 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (žr. bylą C-395/00) dėl teisės į gynybą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl VAĮ 8 straipsnio (administracinės bylos Nr. A502-1037/2010, Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009, Nr. A502-1037/2010), nurodo, kad Sprendimas nepagrįstas jokiomis teisės normomis, t. y. nenurodomi teisės aktai, kurie įpareigotų pareiškėją mintinai žinoti atsakymus apie jo įmonę, taip pat nenurodoma, kokia norminiu aktu remiantis buvo vykdoma apklausa.

2.6. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Atsisakymas pagal šias nuostatas pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui yra neteisingas. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Sprendžiant dėl nelegalios migracijos grėsmės, reikia atlikti perspektyvinį vertinimą. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas įvykusiais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu; būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas niekada nepažeidė buvimo Šengeno šalyse sąlygų ir nesudaro prielaidų jį įtarti nelegalia migracija, vadinasi, nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui gali būti neišduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėjo atstovas A. Damulevičius 2016 m. spalio 3 d. tuo pagrindu, kad pareiškėjas užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Migracijos skyriaus Radviliškio grupei (toliau – ir Migracijos grupė) pateikė prašymą išduoti LLG ir dokumentus dėl LLG išdavimo. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG.

Motyvuojamoji dalis

2. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, Sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės, jo tikrieji tikslai yra kitokie negu oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o gauti LLG ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

3. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti LLG, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra Bendrovės akcininkas ir dalyvis, turintis teisę sudaryti sandorius (prokuristas). Priimant Sprendimą buvo atliktas išsamus tyrimas: įvertinti dokumentai, apibūdinantys Bendrovės veiklą, taip pat, kilus abejonių, ar tikrai pareiškėjas atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką deklaruotu tikslu, Departamente atlikta pareiškėjo apklausa, taigi, Sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, objektyvus, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir Bendrovę, o Sprendime nurodytos teisės normos pritaikytos tinkamai.

4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą, o taip pat buvo įvykdytos visos 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos. Tai, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus reikalavimus, nereiškia, kad LLG turi būti automatiškai išduotas. Užsieniečiui LLG išduodamas ar pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui atsisakoma išduoti LLG. Remiantis LVAT praktika administracinė byla Nr. A858-2720/2014), vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi. Pareiškėjo atveju Sprendime konstatuota, kad jis pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis. Buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti LLG pagrindai (duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė).

5. Departamente 2016 m. gruodžio 8 d. vykdyta pareiškėjo apklausa jis pasirašytinai supažindintas, kad duomenų, kuriuos pateikia norėdamas gauti LLG, neatitikimo tikrovei atveju, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti atsisakyta išduoti LLG. Apklausą vykdęs Departamento specialistas įspėjo pareiškėją rašyti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus klausimus, tačiau pareiškėjas į kai kuriuos klausimus iš viso nepateikė atsakymų, o į didžiąją dalį klausimų atsakė formaliai ir nekonkrečiai, teigė neturintis informacijos ar nežinantis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam kilo klausimų dėl apklausos atlikimo tvarkos, neaišku, kokiu teisės aktu vadovaujantis ji buvo vykdoma . Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Departamentas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 84.2 punktu, Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų LLG išdavimo / keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti / pakeisti LLG, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus.

6. Pažymėtina, kad kiekvieno užsieniečio atvejis nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į būtent to užsieniečio situaciją bei teisėtą veiklą konkrečioje įmonėje. Taigi, ir pareiškėjo apklausa buvo individuali, kai klausimai buvo užduodami susiję su konkrečiu atveju, siekiant išsiaiškinti duomenis, kurie gali turėti įtakos priimant sprendimą išduoti / atsisakyti išduoti LLG. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad vertinant apklausos metu pateiktus atsakymus turėtų būti vadovaujamasi teisės aktais, kuriuose būtų detaliai reglamentuota, pavyzdžiui, kas yra menkos ir paviršutiniškos žinios apie įmonę, kokia galima nurodyto pelno ar apyvartos paklaida ir pan., nepagrįsti. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, Departamentas yra institucija, kompetentinga nagrinėti užsieniečių prašymus ir priimti sprendimus dėl LLG išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, viena iš pagrindinių institucijų, vykdančių užsieniečių kontrolę. Departamento specialistai, nagrinėdami užsieniečių prašymus (taip pat ir pareiškėjo) rengia individualizuotas apklausas, susijusias su konkrečia užsieniečio situacija. Užsieniečių pateikti atsakymai vertinami duomenų visumoje, nesutapimai vertinami vadovaujantis protingumo principu, o netinkamas atsakymas į pavienį klausimą nelaikomas lemiamu priimant galutinį sprendimą. Pareiškėjas skunde mini, kad Departamentas neleidžia jokia forma naudotis užrašais, tarsi tai būtų egzaminas, ir todėl daro išvadą, kad atsakovas nesąžiningai ir neteisėtai bei neteisingai vykdė jo apklausą. Departamentas visiškai nesutinka su šiais teiginiais. Rengiant įmonės akcininko apklausą, siekiama surinkti visapusišką informaciją apie akcininko žinias, jo veiklą įmonėje, suteikti jam teisę pateikti išsamius paaiškinimus ir galiausiai padaryti motyvuotą išvadą, ar akcininko tikrasis siekis yra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar jis pateikė tikrovės atitinkančius duomenis, ar gali iškilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas pateikia dokumentus, kreipdamasis su prašymu išduoti LLG, todėl būtų visiškai netikslinga ir iškreiptų apklausos esmę tai, jeigu užsienietis apklausos metu galėtų naudotis dokumentais ar specialiai apklausai pasiruošta medžiaga. Dokumentuose nurodytos informacijos perrašymas apklausos metu yra netikslingas bei perteklinis. Apklausos metu siekiama surinkti užsieniečio visapusiškus paaiškinimus, įvertinti jo kaip akcininko veiklą įmonėje.

7. Departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam nesuteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, nes, kaip minėta, iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas asmeniškai apklaustas Departamente. Pažymėtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Aprašo 84.2 punktą, teismų praktiką (pavyzdžiui, LVAT administracinė byla Nr. A-3281-822/2015), taip pat ir kitų valstybių migracijos institucijų praktiką (pavyzdžiui, Practical Measures to Reduce Irregular Migration October 2012, prieiga: http://emn.ie/files/p_201304111203252012_Irregular_Migration_April2013.pdf) užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Minėta, kad pareiškėjo apklausos rezultatai vertintini kaip paviršutiniški, stokojantys konkretumo ir žinių, pareiškėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją Departamentui, jo pateikiami paaiškinimai būdavo itin lakoniški ir abstraktūs, nepaaiškinantys vykdomos veiklos, konkrečiai neatsakantys į pateikiamus klausimus. Taigi, Departamentas suteikė galimybę apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad pareiškėjas šia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus, turi prisiimti būtent pareiškėjas. Apklausos metu į daugumą klausimų pareiškėjas atsakė abstrakčiai ir formaliai, pavyzdžiui, pareiškėjas buvo paprašytas paaiškinti, kodėl nusprendė verslu užsiimti būtent Lietuvoje, atsakė labai abstrakčiai ir formaliai – „ekonominis tikslingumas“, tačiau tokiu atsakymu taip ir nepaaiškino, kokios konkrečios ekonominės sąlygos paskatino jį imtis verslo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo paklausus, kada maždaug buvo įkurta Bendrovė, kurios akcininku jis yra, pareiškėjas atsakė, kad 2001 m., tačiau remiantis Juridinių asmenų registru (toliau – ir JAR) išrašu, Bendrovė įregistruota 2015 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas skunde kelia klausimą, susijusį su Bendrovės įsteigimu, ar toks suklydimas kelia asmens nelegalios migracijos grėsmę, tačiau visi pareiškėjo pateikti atsakymai bei paaiškinimai buvo vertinami surinktų duomenų visumoje, o vienas neteisingas atsakymas nelėmė Sprendimo priėmimo, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas suklydo net 14 m. skirtumu, todėl tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesidomėjo Bendrove, į kurią investavo didelę sumą pinigų, tapdamas akcininku, jos istorija, o tai suteikia teisę kelti pagrįstus įtarimus dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų, įsigyjant Bendrovės akcijas. Pareiškėjo paprašius atsakyti, kokią konkrečią veiklą vykdo Bendrovė, nurodyti, kaip ieškoma klientų, pareiškėjas atsakė: „darbo subtilumų kol kas nežinau“; paklaustas, kuriose šalyse Bendrovė vykdo veiklą, nežinojo, ar Bendrovė turi užsienio partnerių; nežinojo, ar Bendrovė, užsiimanti statybos darbais kaip generalinis rangovas, turi jai priklausančių įrengimų ar technikos; apie tai, ar Bendrovė turi įsiskolinimų, atsakė: „aš dar neturiu informacijos“. Pažymėtina, kad pareiškėjas, paklaustas, ar Bendrovėje yra valdyba, atsakė, kad yra valdyba, susidedanti iš 6 narių, tačiau pažymėtina, kad 2016 m. spalio 3 d. įregistruotų Bendrovės įstatų 12.3 punkte nurodyta, kad valdyba Bendrovėje nesudaroma. Pareiškėjas taip pat neturi informacijos, su kuo kartu valdo Bendrovę, nes paprašytas nurodyti jos akcininkus ir jų turimas akcijų dalis nurodė, kad yra 5 akcininkai užsieniečiai, iš kurių nurodė tik vieno akcininko duomenis. Be to, pareiškėjo paklausus, ar pažįsta I. O., atsakė, kad nepažįsta, o šis asmuo taip pat yra Bendrovės akcininkė-prokuristė, todėl toks pareiškėjo atsakymas leidžia daryti išvadą, kad Bendrovėje nevyksta akcininkų susirinkimai, pareiškėjas nepažįsta asmenų, kurie yra Bendrovės bendraturčiai, jie kartu neprisideda prie Bendrovės valdymo. Pareiškėjas skunde akcininkų nežinojimą bando pateisinti tuo, kad joks norminis aktas neįpareigoja asmens mintinai žinoti kitų įmonės akcininkų duomenų, taip pat kelia klausimą, kaip žinoti įmonės akcininkų duomenis, jeigu įmonėje yra, pavyzdžiui, 40 akcininkų. Pažymėtina, kad apklausos metu buvo siekiama įvertinti, kiek pareiškėjas įsitraukęs į Bendrovės valdymą ir nustatyti, ar pareiškėjo tikrieji atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra susiję su teisėtos veiklos vykdymu UAB (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu pareiškėjas iš tikrųjų yra įsitraukęs į Bendrovės valdymą, Bendrovėje atlieka aktyvų vaidmenį kaip jos akcininkas, kuris atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką tam, kad galėtų nuolat ir efektyviai valdyti Bendrovę, prižiūrėti joje vykstančius procesus, ieškoti verslo partnerių, priimti sprendimus Bendrovės vardu ir pan., jam neturėtų sudaryti problemų prašymas įvardyti 6 asmenis, su kuriais nuolatos kartu valdo Bendrovę, bei priima sprendimus dėl Bendrovės. Be to, pareiškėjo žinios apie Bendrovės darbuotojus yra itin paviršutiniškos: jis negalėjo nurodyti, kokias funkcijas atlieka darbuotojai, kur yra jų darbo vieta, koks maždaug yra jų darbo užmokestis. Pastebėtina tai, kad visų 3 Bendrovės darbuotojų darbo sutartys buvo sudaromos 1–2 val. per dieną darbo laikui, tačiau kai šios įmonės pagrindu pradėjo kreiptis užsienio valstybių piliečiai dėl LLG išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, visų darbuotojų darbo sutartys buvo pakoreguotos – nustatyta, kad darbuotojų darbo laiką sudaro 8 val. per dieną. Galima pagrįstai įtarti, kad darbuotojų darbo sutarčių nuostatos dėl darbo laiko buvo patikslintos į 8 val. darbo dieną vien tam, kad Bendrovės akcininkai-prokuristai, kurie kreipiasi dėl LLG išdavimo, formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

8. Apklausos metu nustatyta, kad pareiškėjas, nepaisant to, kad yra ekonomistas, nesupranta, kuo skiriasi įmonės įstatinis kapitalas nuo įmonės nuosavo kapitalo. Pareiškėjas, paprašytas nurodyti Bendrovės nuosavą kapitalą, atsakė: „72500 Eur – aš spėju, kadangi prieš du mėnesius įsigijau akcijas“. Pareiškėjas akcijas įsigijo 2016 m. spalio 3 d., o pagal jo pateikto 2016 m. spalio 5 d. Bendrovės balanso duomenis Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro 92 388 Eur. Taigi, pareiškėjas nuosavą kapitalą įvardijo, apsirikdamas net 20 000 Eur. Atsakovas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad akcininkas neprivalo tiksliai mintinai žinoti tokių dydžių kaip įmonės nuosavas kapitalas, tačiau tikrinamas ne pareiškėjo gebėjimas atsiminti skaičius, o įvertinti, kiek pareiškėjas yra įsigilinęs į Bendrovės finansinę situaciją, kitą veiklą. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas turi ekonomisto išsilavinimą (tai jis nurodė apklausos metu), tokio pobūdžio klausimai pareiškėjui neturėjo sudaryti sunkumų.

9. Pareiškėjas tam tikrų su Bendrove susijusių klausimų nežinojimą bando pateisinti argumentais, kad tai yra ne jo, o direktoriaus kompetencija, taip pat teigia, kad jis kaip akcininkas žino, kuo užsiima Bendrovė, jis sąmoningai į ją investavo, prisiėmė savo riziką ir tokios žinios jį tenkino. Šie pareiškėjo teiginiai vertinami kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Sprendime buvo teisingai pastebėta, kad pagal įstatymų leidėjo tikslus priimant teisės normas dėl LLG išdavimo įmonių akcininkams, buvo siekiama sudaryti galimybę išduoti LLG tiems bendrovių akcininkams, kurie ne tik investavo į bendrovę nusipirkdami akcijas, bet ir yra aktyviai įsitraukę į nuolatinį bendrovės valdymą, veiklos stebėseną ir kontrolę, sprendimų priėmimą bendrovės vardu. Įvertinus surinktus duomenis, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas tik formaliai yra Bendrovės akcininkas ir prokuristas, iš tikrųjų į Bendrovės valdymą, kontrolę, kaip paaiškėjo apklausos metu, nėra įsitraukęs, neturi informacijos apie šios įmonės vykdomą veiklą ir vidinius procesus, todėl galima teigti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai yra ne atvykti į Lietuvos Respubliką su tikslu vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje. Pažymėtina, kad sprendimas pareiškėjui atsisakyti išduoti LLG savaime neužkerta kelio vykdyti Bendrovės veiklą: pareiškėjas spręsti su Bendrove susijusių klausimų į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti su galiojančia viza.

10. Apklausoje pareiškėjas neteisingai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje. Iš kartu su prašymu išduoti LLG pateikto sutikimo dėl gyvenamosios vietos suteikimo žinoma, kad pareiškėjas gyvens ir deklaruos gyvenamąją vietą UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau apklausoje pareiškėjas klaidingai nurodė adresą, t. y. teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (atsakė: „(duomenys neskelbtini)“). Be to, pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai Departamentui yra žinomi, kadangi šiuo adresu teigia gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, kuriems advokatas A. Damulevičius tarpininkauja kreipiantis dėl LLG gavimo teisėtos veiklos pagrindu. Be to, pareiškėjas teigia šiuo adresu gyvenantis vienas, tačiau 2016 m. gruodžio 6 d. Migracijos grupė nuvyko atlikti patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo pagal pateiktus dokumentus turėtų gyventi ir pareiškėjas), ir buvo nustatyta, kad šiuo adresu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, o minėtu adresu gyvena šeima, kuri nieko apie įmonę nežino. Taigi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

11. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jis apklausiamas tam, kad būtų surinkta išsami, visapusiška informacija dėl jo veiklos UAB (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pareigą Departamentui teikti visą jam žinomą informaciją apie Bendrovę. Pareiškėjas, žinodamas minėtas aplinkybes, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, teikė itin formalius ir abstrakčius paaiškinimus. Remiantis teismų praktika, nei UTPĮ, nei teismų praktikoje neišskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas, vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui, įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą; pažymėtina, kad bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų, asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas byloje Nr. el-2837-437/2016). Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini)) yra realus ir atitinkantis tikrovę.

12. Skunde pareiškėjas kritikuoja Sprendimo teiginius dėl prokūros, teigia, kad teisiniai veiksmai apima ne tik sandorius ir įmonės dokumentacijos tvarkymą, bet ir kitas bendrovės veiklos sritis, kurios šiuo atveju atsakovui buvo neįdomios. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad Departamentas netinkamai vertina pareiškėjo kaip prokuristo veiklą, tačiau nei prašymo nagrinėjimo metu, nei apklausos metu, nei skunde pareiškėjas aiškiai nenurodė, kokias konkrečias veiklas, užduotis pareiškėjas buvo atlikęs ar ketina atlikti kaip Bendrovės prokuristas. Pareiškėjo argumentai, kad Departamentas nesiaiškino pareiškėjo kaip prokuristo tikrųjų veiksmų Bendrovėje, vertintini kritiškai: apklausos metu pareiškėjo buvo prašoma nurodyti, kokios yra jo konkrečios užduotys, tačiau pareiškėjas nebuvo linkęs bendradarbiauti su migracijos institucijomis, teikė itin formalius, abstrakčius ir atmestinus paaiškinimus. Spendimo priėmimo metu Bendrovėje buvo net 5 prokuristai, kurie visi yra užsienio valstybių piliečiai ir kurie buvo kreipęsi dėl LLG išdavimo. Minėtų aplinkybių visuma bei tai, kad pareiškėjas nėra įsitraukęs į aktyvų Bendrovės valdymą, leidžia pagrįstai įtarti, kad pareiškėjas, prisidengdamas akcininko ir prokuristo funkcijomis Bendrovėje, siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, o jo tikrieji tikslai yra ne deklaruotieji, t. y. vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o kiti.

13. Pareiškėjas skunde nurodo, kad didelę abejonę kelia Departamento darbuotojų kompetencija nustatyti, kaip turi būti valdoma bendrovė ir kaip dažnai įmonėje reikalingas prokuristas. Pažymėtina, kad Departamentas ir nevertino, kaip turi būti valdoma Bendrovė, tačiau pagal kompetenciją nagrinėjo ir vertino, ar pareiškėjas pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie deklaruojamą tikslą – vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini). Departamentas, įvertinęs duomenų visumą (aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo kaip akcininko, pasyvų vaidmenį, valdant Bendrovę, priimant sprendimus ir pan.), Sprendime pažymėjo, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o jo buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdytų Bendrovės veiklai. Remiantis LVAT praktika, buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (administracinė byla Nr. A858-2720/2014, taigi, Sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti Bendrovės veiklą, pavyzdžiui, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2015 m. gruodžio 1 d. įgaliojimą tuometinės UAB (duomenys neskelbtini) (dabartinė UAB (duomenys neskelbtini)) direktorius V. T. įgaliojo A. Damulevičių įmonės vardu sudaryti įvairius sandorius, pasirašyti įvairius dokumentus).

14. Ginčijamas sprendimas priimtas ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas teigia, kad nelegalios migracijos grėsmės vertinimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Pažymėtina, kad pačioje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto teisės normoje įtvirtinta, kad turi būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis nėra sudaręs prielaidų jį įtarti nelegalia migracija. Sprendime nurodyta, kad „Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB (duomenys neskelbtini) dalyvis, t. y. konstatuotina, kad A. N. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“. Nors nei nelegalios migracijos, nei nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – vienas iš migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2950-331/2013) ir kt. Remiantis LVAT praktika, vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos migracijos politikos gaires (administracinė byla Nr. eA-4840-756/2016) Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo paaiškinimais tiek apklausos metu, tiek ir skunde, patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos. Taigi, tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, yra pagrįsta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o ne spėjimais.

15. Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad Sprendimas nemotyvuotas. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (pareiškėjo, kitų asmenų paaiškinimais) ir teisės aktų normomis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais), taikomos priemonės motyvuotos (Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą, kurio metu buvo įvertinti tiek pareiškėjo pateikti dokumentai, o taip pat atsižvelgta ir į pareiškėjo faktines žinias apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir valdymą. Siekiant gauti LLG nepakanka pateikti įmonės dokumentus, kuriais užsienietis siekia įrodyti bendrovės vykdomą veiklą. Pareiškėjas, kuris yra vienas iš bendrovės akcininkų, prokuristas bei atvyksta į Lietuvos Respubliką su tikslu užsiimti nuolatiniu įmonės valdymu, privalo gebėti sklandžiai ir išsamiai apibūdinti jo įmonės vykdomą veiklą ir pan. Aptariamu atveju pareiškėjas negalėjo konkrečiai atsakyti į didžiąją dalį apklausos klausimų, o jo pateikiama informacija būdavo itin formali, nekonkreti, neaiški.

16. Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Departamentą išduoti jam LLG. Pažymėtina, kad LVAT ne kartą nurodė, jog administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia valdžių padalijimo principas, reiškiantis valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę, teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl LLG išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kategoriškai įpareigojant išduoti LLG, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti LLG (žr. administracinę bylą Nr. A858-1810/2010.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjo A. N. (A. N.) atstovas advokatas A. Damulevičius iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė (2016 m. lapkričio 22 d. įgaliojimas Nr. 3K-133) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Remiantis JAR išrašu, Bendrovė įregistruota 2015 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nuomotoja) sudarė 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutartį, pagal kurią nuomotoja įsipareigojo suteikti UAB (duomenys neskelbtini) už mokestį laikinai naudotis 18 m² ploto patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini).

2. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. 2015 m. rugsėjo 1 d. įgaliojime įgaliojo Aistį Damulevičių pasirašyti įvairius įmonės dokumentus (kasos orderius, sutartis, įmonės dokumentus ir pan.), įgaliojimo galiojimas – iki 2020 m. birželio 20 d.

3. UAB (duomenys neskelbtini) (prieš tai – UAB (duomenys neskelbtini)) sudarytos darbo sutartys su darbuotojais:

– pagal 2016 m. gegužės 6 d. darbo sutartį Nr. 01 V. T. priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi neterminuotam laikui, nustatant darbuotojui 5 dienų darbo savaitę, dirbant 1 val. per dieną, darbo užmokestis – valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis;

– direktorius V. T. ir S. K. 2015 m. lapkričio 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. 03 dėl S. K. priėmimo į darbą vadybininku neterminuotam laikui, nustatant darbuotojui 5 dienų darbo savaitę, dirbant 2 val. per dieną, darbo užmokestis – valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis;

– direktorius V. T. ir M. B. 2016 m. kovo 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 19 dėl M. B. priėmimo į darbą vadybininku neterminuotam laikui, nustatant datbuotojui 5 dienų darbo savaitę, dirbant 1 val. per dieną,darbo užmokestis – valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis;

4. Bendrovė (anksčiau – UAB (duomenys neskelbtini)) (rangovė) sudarė, be kita ko, šias veiklos vykdymo sutartis:

– 2015 m. lapkričio 2 d. su UAB (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo fasado šiltinimą su apdaila adresu: Jaunimo g. 1, Kupiškis nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.

– 2016 m. sausio 18 d. statybos rangos sutartį Nr. SS-18/01/2016 su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią Bendrovė (rangovė) įsipareigojo savo medžiagomis, lėšomis ir rizika, pasitelkdama kvalifikuotą darbo jėgą, atlikti statomo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: Fabijoniškių g. 5C, Vilnius, fasado šiltinimo darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei, o užsakovė įsipareigoja priimti darbus, pasirašydama darbų priėmimo–perdavimo aktą (-us) ir atsiskaityti su Bendrove šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

5. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. T. 2015 m. gruodžio 1 d. įgaliojime įgaliojo A. Damulevičių pasirašyti įvairius įmonės dokumentus, atstovauti Bendrovei, sudaryti už ją sandorius.

6. Bendrovės direktorius V. T. 2016 m. rugsėjo 20 d. išdavė pareiškėjui prokūrą, kuri suteikė teisę prokuristui Bendrovės vardu ir dėl jos interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su Bendrovės verslu, taip pat teisme ir be teismo institucijose.

7. Pareiškėjas ir Bendrovės direktorius V. T. 2016 m. rugsėjo 22 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią: Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 44 500 Eur didinamas iki 72 500 Eur, išleidžiant 1 120 paprastųjų vardinių 25 Eur vertės akcijų, Bendrovė įsipareigoja perduoti pareiškėjui 1 120 akcijų, o jis – apmokėti 28 000 Eur už šias akcijas iki 2016 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo už akcijas 28 000 Eur (žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderį, serija ST Nr. 04).

8. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) įstatais, kurie JAR užregistruoti 2016 m. spalio 3 d., Bendrovės veiklos tikslai – prekyba, paslaugos, gamyba, Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (5 punktas), Bendrovės įstatinis kapitalas – 72 500 Eur, padalytas į 2 900 paprastųjų vadinių akcijų, kiekvienos iš jų nominali vertė – 25 Eur (6–8 punktai); Bendrovės organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, Bendrovėje nesudaromos stebėtojų taryba ir valdyba (12 punktas).

9. O. S. O. (pirkėjas) ir pareiškėjas (pardavėjas) 2016 m. spalio 5 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas pardavė pirkėjui 560 Bendrovės akcijų, akcijos nominali vertė – 25 Eur.

10. Remiantis Bendrovės 2016 m. spalio 5 d. balansu, Bendrovės nuosavas kapitalas ataskaitiniu laikotarpiu (2016 m.) – 92 388 Eur.

11. UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama Aisčio Damulevičiaus, 2016 m. spalio 6 d. sutikime „Dėl gyvenamosios vietos suteikimo“ sutiko, kad pareiškėjas LLG galiojimo laikotarpiu gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame pastate adresu: (duomenys neskelbtini) (žr. valstybės įmonės Registrų centro duomenis).

12. Pareiškėjo atstovas advokatas Aistis Damulevičius pateikė Migracijos grupei pareiškėjo 2016 m. spalio 3 d. užpildytą prašymą (Migracijos grupėje gautas 2016 m. spalio 10 d.) skubos tvarka išduoti LLG (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. užsiimti teisėta veikla UAB (duomenys neskelbtini); Prašyme, be kita ko, nurodė: LLG reikalingas, nes yra Bendrovės akcininkas Lietuvoje ketina gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. – (duomenys neskelbtini); gyvenimui skirtos lėšos – 50 000 Eur santaupos; pranešimą apie sprendimą dėl LLG siųsti elektroninio (toliau – ir el.) paštu (duomenys neskelbtini). Su Prašymu pateikti, be kita ko, Bendrovės veiklos dokumentai.

13. Remiantis 2016 m. lapkričio 25 d. Sodros duomenimis, Bendrovėje 2016 m. lapkričio 23 d. dirbo 3 asmenys (V. T., jo išmokos ir įmokos sudarė po 400 Eur per mėnesį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., įmokos per šį laikotarpį – po 159,92 Eur per mėn.; M. B., jo išmokos ir įmokos sudarė: 2016 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. – po 25 Eur per mėn., įmokos – po 10 Eur, 2016 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. išmokos sudarė po 43,75 Eur, įmokos – po 17,49 Eur, 2016 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. išmokos sudarė po 47,50 Eur, įmokos – po 18,99 Eur, 2016 m. rugsėjo mėn. išmoka sudarė 198,64 Eur, įmoka – 79,42 Eur, 2016 m. spalio mėn. – atitinkamai 380 Eur ir 151,92 Eur; S. K., jo išmokos ir įmokos sudarė: 2016 m. sausio mėn.–balandžio mėn. išmokos sudarė po 81,25 Eur, įmokos – po 32,48 Eur, 2016 m. gegužės mėn. išmoka sudarė 227,84 Eur, įmoka – 91,09 Eur, 2016 m. birželio mėn. išmoka sudarė 350 Eur, įmoka – 139,93 Eur, 2016 m. liepos mėn.–spalio mėn. išmoko sudarė po 380 Eur per mėn., įmokos – po 151,92 Eur.

14. MD Imigracijos skyrius pareiškėjui Prašyme nurodytu el. pašto adresu išsiuntė 2016 m. lapkričio 30 d. kvietimą Nr. (15/4-13)10K-47889 atvykti į Departamentą, prieš tai suderinus laiką.

15. MD Imigracijos skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. pranešime Nr. (15/4-13)10K-48207 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo“ informavo pareiškėją Prašyme nurodytu el. paštu, kad pareiškėjo prašymas išduoti LLG nagrinėjamas bendra tvarka, nes nepakanka duomenų sprendimui dėl LLG išdavimo priimti.

16. Departamente 2016 m. gruodžio 8 d. įvyko pareiškėjo apklausa (duomenys neskelbtini) kalba, apklausos lape pareiškėjas pasirašytinai įsipareigojo pateikti duomenis, atitinkančius tikrovę, patvirtino, kad yra supažindintas, jog duomenų, kuriuos pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitikimo tikrovei atveju, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą jam gali būti atsisakyta išduoti LLG (žr. apklausos lapą). Pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, apklausos lape, be kita ko, nurodė: jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Latvijoje nuo 2016 m. birželio 21 d., galiojimo terminas – 2017 m. birželio 21 d.; prieš įmonės įsigijimą yra buvęs Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Vengrijoje, turizmo tikslais Prancūzijoje, Anglijoje; verslu nusprendė užsiimti būtent Lietuvoje, o ne kitoje Šengeno valstybėje dėl ekonominio tikslingumo, verslo partnerių turėjimo; planuoja likti gyventi; jo gyvenamasis adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); jis moka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalbas, turi aukštąjį ekonomisto išsilavinimą; jo įmonė – UAB (duomenys neskelbtini), įstatinis kapitalas – 72 500 Eur, jį sudaro 2 900 akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur, Bendrovė registruota adresu: (duomenys neskelbtini); Bendrovės veiklos sritys – statyba, remontas, Bendrovė vykdo generalinio rangovo funkcijas, klientai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie darbo stabilumą kol kas nežino, akcininku yra nuo 2016 m. spalio 3 d.; Bendrovė veiklą vykdo Lietuvoje, apie užsienio partnerius pareiškėjui nežinoma; Bendrovėje yra valdyba, susidedanti iš 6 narių; Bendrovėje yra 6 akcininkai, viena yra Lietuvos pilietė, kiti 5 – užsieniečiai, bet prisimena tik vieną – O. S. O., turintį 560 akcijų; pareiškėjas turi 560 akcijų; tik prieš du mėnesius įsigijo akcijas, todėl spėja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas yra 72 500 Eur; dėl Bendrovės adreso (ar įsikūrusi ten, kur registruota, ar patalpos visiškai įrengtos ir pritaikytos Bendrovės veiklai vykdyti) nurodė, kad buvo atvažiavęs pas direktorių deryboms į (duomenys neskelbtini), kabinetas visiškai įrengtas, yra baldai ir organizacinė technika, tačiau daugiau paaiškinti negali, nes Bendrovės akcijas turi tik 2 mėnesius; dar nežino, kokios technikos veiklos vykdymui yra įsigijusi Bendrovė; pagrindiniai klientai, su kuriais Bendrovė yra sudariusi sutartis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini); dar neturi informacijos, ar Bendrovė yra paėmusi paskolą; jis yra akcininkas-prokuristas be darbo užmokesčio; remiantis direktoriaus žodžiais, metų pajamos sudarys 140 000 Eur, pelnas – 20 000 Eur; žino Bendrovės darbuotojus vadybininkus S. K. ir M. B., apie kitą kol kas nežino; kol kas nežino, kokį atlyginimą gauna Bendrovės darbuotojai; darbuotojai pasamdyti prieš tai, kai jis įsigijo Bendrovės akcijas; Bendrovė buvo įkurta 2001 m., administratoriaus nėra; tikslai, kodėl tapo Bendrovės akcininku yra pelno gavimas, Bendrovės plėtra kaip statybinės ir remonto darbų įmonės, naujo internetinio projekto sukūrimas.

17. Šiaulių AVPK Migracijos skyrius, pagal MD Imigracijos skyriaus atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą, 2016 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 40-S-79163-(9.14) „Dėl įmonės veiklos patikrinimo“ MD Imigracijos skyriui, be kita ko, nurodė: tikrinant UAB (duomenys neskelbtini) veiklą nustatyta, kad įmonė adresu: (duomenys neskelbtini), tik registruota, ten gyvena šeima, kuri nieko apie įmonę nežino; įmonė veikia adresu: (duomenys neskelbtini); nuvykus šiuo adresu rastas didelis užrakintas garažas, ant durų buvo užrašas UAB (duomenys neskelbtini) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus, atsiliepęs vyras prisistatė K. M., paaiškino, kad turi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. įgaliojimą tvarkyti dokumentus įmonėje, tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), todėl susitikti nepavyko, buvo sutarta, kad į Migracijos skyrių K. M. atvyks per savaitę; aplankius kaimyninius namus (duomenys neskelbtini), kaimynystėje ((duomenys neskelbtini)) gyvenantis V. S. paaiškino, kad minėtame garaže jokios veiklos beveik nėra, retai kas nors užsuka ir dažniausiai tik su lengvosiomis mašinomis, pašerti prie garažo pririšto šuns, kad garažas priklauso tame pačiame kaime gyvenančiam ir tuo pačiu adresu deklaravusiam gyvenamąją vietą E. J., paaiškino, kur jį rasti; nuvykus nurodytu adresu namuose rastas E. J. tėvas E. J., jis nurodė sūnaus telefono numerį; telefonu E. J. paaiškino, kad patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), išnuomojo K. M., bet, kiek jam žinoma, jokios veiklos garaže nėra; po pokalbio su E. J. paskambinta įmonės vadovui V. K., jis susitikti labai nenorėjo, bet po ilgų įkalbinėjimų susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini); užsukus į (duomenys neskelbtini) filialo patalpas ir paprašius V. K. paaiškinti apie jo vadovaujamos įmonės veiklą ir investuotojus, jis liepė kreiptis į K. M., nes pats visą darbo dieną dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbininku, bet trumpai parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad yra neformalus direktorius ir apie įmonės veiklą nieko nežino; kitą dieną, gruodžio 7 d., į Migracijos skyrių prisistatęs Aistis Damulevičius pateikė V. K. 2015 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimus A. Damulevičiui ir K. M., UAB (duomenys neskelbtini) veiklos aprašymą, patalpų nuomos sutartį, darbuotojų V. P., J. J. ir L. O. darbo sutartis, darbuotojų darbo apskaitos žiniaraštį ir’ įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarko kita to paties A. Damulevičiaus kuruojama įmonė UAB (duomenys neskelbtini); paprašius, kad perduotų visiems trims darbuotojams atvykti į Migracijos skyrių, A. Damulevičius nurodė, kad nė vienas darbuotojas neatvyks, nes šiuo metu išvykę į reisą, o paprašius, kad perduotų prokuristei N. I. kvietimą atvykti į Migracijos skyrių, pažadėjo, kad be problemų ji ateis, bet po kelių dienų pranešė, kad N. I. išvykusi iš Lietuvos ir tik dėl apklausos ji į Lietuvą tikrai neatvyks; apibendrinus patikrinimo metu surinktus duomenis bei nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, turėdamas vadovo V. K. įgaliojimą, koordinuoja advokatas Aistis Damulevičius; UAB (duomenys neskelbtini) yra 7 prokuristai, investuotas didelis kapitalas, bet pačių užsieniečių investuotojų-prokuristų Lietuvoje nėra, kaip prokuristai jie neatlieka jokių teisinių veiksmų, nesimato ir investuoto kapitalo indėlio į įmonės veiklą; 2016 m. gruodžio 20 d. išsiųstas kvietimas adresu: (duomenys neskelbtini), įmonės UAB (duomenys neskelbtini) prokuristei N. I. atvykti į Migracijos skyrių apklausai, tuo atveju, jeigu ji atvyks, apklausos lapai bus atsiųsti papildomai.

18. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus vedėja, vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 2017 m. vasario 8 d. sprendime Nr. (15/4-1) 3I-132(68) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. N.“ atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Sprendime, be kita ko, nurodyta:

18.1. Užsieniečiui LLG išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas LLG.

18.2. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki kreipimosi dėl LLG išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – pareiškėjo užsieniečio investuotos lėšos, dalyvis ir jis yra Bendrovės akcininkas ir prokuristas, 2016 m. spalio 10 d. Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti LLG skubos tvarka bei šiuos dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą: galiojančio kelionės dokumento kopiją; išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; UAB (duomenys neskelbtini) įstatus, 2016 m. rugsėjo 22 d. akcijų pasirašymo sutartį, 2016 m. spalio 5 d. akcininkų sąrašą, 2016 m. rugsėjo 20 d. Bendrovės prokūrą, išduotą pareiškėjui; (duomenys neskelbtini) filialo Bendrovės sąskaitos išrašą; Bendrovės sudarytas darbo sutartis su 3 Lietuvos Respublikos piliečiais; 2016 m. spalio 5 d. Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; Bendrovės metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2015 m.; (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sąskaitos išrašą; (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad šioje valstybėje pareiškėjas nebuvo teistas; kitus dokumentus. Departamentas 2016 m. spalio 13 d. iš Šiaulių Migracijos skyriaus gavo pareiškėjo bylą sprendimui dėl LLG išdavimo priimti. Pareiškėjas anksčiau nesikreipė su prašymu išduoti LLG.

18.3. Pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir prokuristas. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą ir kartu pateiktus dokumentus kilo įtarimų, ar pareiškėjas dalyvauja Bendrovės veikloje. Pareiškėjas Bendrovės akcininkas yra tik nuo 2016 m. spalio 3 d. (2016 m. rugsėjo 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo akcijų pasirašymo sutartis) ir jau 2016 m. spalio 10 d. pateikė Prašymą su priedais, todėl MD Imigracijos skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (15/4-13)10K-47889 įpareigojo pareiškėją asmeniškai atvykti į Departamentą dėl apklausos apie jo vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

18.4. Pareiškėjas atvyko į Departamentą 2016 m. gruodžio 8 d. ir buvo raštu apklaustas dėl jo vykdomos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, kad duomenų, kuriuos pateikia norėdamas gauti LLG, neatitikimo tikrovei atveju, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą jam gali būti atsisakyta išduoti LLG, taip pat apklausos metu jis buvo įspėtas pateikti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į apklausos lape pateiktus klausimus. Pareiškėjas į daugelį klausimų nieko negalėjo atsakyti (teigė nežinantis, kadangi dar neturi informacijos). Užpildžius apklausos lapą, pareiškėjo paprašyta dar kartą patikslinti atsakymus į klausimus.

18.5. Apklausus pareiškėją nustatyta, kad jo žinios apie UAB (duomenys neskelbtini), jos veiklą, joje dirbančius darbuotojus yra menkos ir paviršutiniškos. Paprašytas įvardyti Bendrovės akcininkus, nurodyti, kokią dalį akcijų jie turi ir kokių tai valstybių piliečiai, pareiškėjas apklausos lape nurodė, kad „viena akcininkė – Lietuvos Respublikos pilietė, kiti penki – užsieniečiai, prisimenu tik vieną - O. S. O.“ (pareiškėjas 2016 m. spalio 5 d. pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S. O., kuris taip pat siekė gauti LLG, 560 vnt. Bendrovės akcijų). Apie tai, kokią dalį akcijų turi Bendrovės akcininkai ir kokių valstybių jie piliečiai, pareiškėjas nežinojo. Pareiškėjas nežinojo apie tai, kada Bendrovė pradėjo vykdyti veiklą: jis nurodė 2001 m., o pagal JAR duomenis Bendrovė įregistruota tik 2015 m. balandžio 15 d. Paprašius pareiškėją įvardyti pagrindines Bendrovės veiklos sritis, nurodyti, kaip Bendrovė vykdo veiklą ir ieško klientų, pareiškėjas atsakė, kad Bendrovė užsiima statybomis, atlieka generalinio rangovo funkcijas, tačiau į klausimą, kaip konkrečiai vykdoma Bendrovės veikla ir ieškomi klientai, pareiškėjas atsakė, kad „darbo plonybių kol kas nežino, kadangi jis yra akcininkas nuo 2016-10-03“. Į klausimą, kokio dydžio Bendrovės nuosavas kapitalas, pareiškėjas apklausos lape atsakė, jog „darau prielaidą, kad 72 500 eurų, bet tiksliai nežinau, kadangi prieš 2 mėnesius įsigijau akcijas“, o tai neatitinka tikrovės (tai Bendrovės įstatinio kapitalo dydis). Pareiškėjas taip pat nežinojo, kas sudaro Bendrovės nuosavą kapitalą, vėl kartodamas, kad neseniai tapo Bendrovės akcininku. Paklausus, kokį Bendrovė turi turtą, kokią Bendrovė įsigijusi techniką (tiek priklausančią Bendrovei nuosavybės teise, tiek nuomojamą), pareiškėjas nieko neatsakė. Pareiškėjas neteisingai atsakė į klausimą apie Bendrovės pelną 2015 m.: pasak pareiškėjo, 2015 m. Bendrovės gautas pelnas „iš direktoriaus žodžių“ sudarė 20 tūkst. eurų, o apyvarta – 140 tūkst. Eurų, o pagal Bendrovės metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 m. jos gautas pelnas sudaro 6 920 Eur, o apyvarta – 66 041 Eur. Pareiškėjas apklausos lape nors ir įvardijo Bendrovėje dirbančius asmenis, tačiau nei apie jų atliekamas funkcijas, nei apie jų darbo laiką ir vietą, nei apie jų darbo užmokestį nieko neparašė. Pareiškėjas į klausimą, kada nurodyti darbuotojai pradėjo dirbti Bendrovėje ir kaip buvo vykdoma jų atranka, tik atsakė, kad „tai buvo iki jo akcijų pirkimo“. Paprašius pareiškėją atsakyti į klausimą, kas tvarko Bendrovės buhalteriją, jis tik parašė, kad „išorinė“ bendrovė, tačiau įvardyti jos negalėjo. Pareiškėjas apklausos lape taip pat nenurodė, kokius reikalavimus turi atitikti įmonė, jeigu užsienietis siekia gauti LLG teisėtos veiklos pagrindu (parašė, kad nežino). Pareiškėjas į klausimą, kokiu tikslu jis tapo Bendrovės akcininku, atsakė, kad jo tikslas – pelno siekimas, Bendrovės vystymas, kaip statybinės ir atliekančios remonto darbus įmonės, ir internetinio projekto (aukciono remonto darbams) kūrimas. Apklausos metu pastebėta, kad pareiškėjas apie dalyvavimą Bendrovės veikloje kalba busimuoju laiku, nors yra vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų ir prokuristų nuo 2016 m. spalio mėn. Taigi, galima teigti, kad iki šiol pareiškėjas neįsitraukęs į Bendrovės valdymą (Bendrovės vardu nesudarė jokių sandorių), o tai reiškia, kad šiuo metu jis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima.

18.6. Pagal įstatymų leidėjo tikslus, priimant teisės normas dėl LLG išdavimo įmonių akcininkams, buvo siekiama sudaryti galimybę išduoti LLG tiems bendrovių akcininkams, kurie ne tik investavo į bendrovę nusipirkdami akcijas, bet ir yra aktyviai įsitraukę į nuolatinį bendrovės valdymą, veiklos stebėseną ir kontrolę, sprendimų priėmimą bendrovės vardu. Pareiškėjas tik formaliai tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir buvo paskirtas Bendrovės prokuristu, o iš tikrųjų į Bendrovės valdymą, kontrolę, kaip paaiškėjo apklausos metu, nėra įsitraukęs, nežino informacijos apie jos vykdomą veiklą (neturi visapusiškos informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, pardavimo pajamas, gautą pelną, Bendrovės akcininkus bei darbuotojus). Užsieniečiai, kurie nėra nuolatiniai aktyvūs bendrovės dalyviai, savo, kaip akcininko, funkcijas gali vykdyti per įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu, remiantis LVAT praktika, buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (žr. administracinę bylą Nr. A858-2720/2014). Taigi, sprendimas atsisakyti užsieniečiui išduoti LLG savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą.

18.7. Vertinant pareiškėjo apklausos rezultatus konstatuotina, kad jo kaip vieno iš Bendrovės akcininkų ir prokuristo žinios apie Bendrovę, jos valdymą, veiklą, darbuotojus yra paviršutiniškos, jis neįsitraukęs į Bendrovės veiklą, nepriima jokių sprendimų dėl jos veiklos, tai reiškia, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės (tikėtina, kad, tampant Bendrovės akcininku ir prokuristu, siekta tik legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje). Įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Taigi, duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka jo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos).

18.8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29 patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi leisti piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (22.3.3 punktas). Remiantis LVAT praktika (žr. administracinę bylą Nr. A-2005-662/2016), Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, jog atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Pažymėtina, kad LLG Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla.

18.9. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės dalyviui, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

19. MD Imigracijos skyrius 2017 m. vasario 8 d. rašte Nr. (15/4-1)10K-6071 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ informavo pareiškėją el. paštu (duomenys neskelbtini) apie priimtą Sprendimą ir išsiuntė Sprendimo kopiją.

20. Remiantis 2017 m. kovo 9 d. Sodros duomenimis, Bendrovėje dirbo 3 asmenys (V. T., jo išmokos ir įmokos sudarė po 400 Eur per mėnesį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., įmokos per šį laikotarpį – po 159,92 Eur per mėn.; M. B., jo išmokos ir įmokos sudarė: 2016 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. – po 25 Eur per mėn., įmokos – po 10 Eur, 2016 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. išmokos sudarė po 43,75 Eur, įmokos – po 17,49 Eur, 2016 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. išmokos sudarė po 47,50 Eur, įmokos – po 18,99 Eur, 2016 m. rugsėjo mėn. išmoka sudarė 198,64 Eur, įmoka – 79,42 Eur, 2016 m. spalio mėn.–2017 m. sausio mėn. – atitinkamai po 380 Eur ir 151,92 Eur; S. K., jo išmokos ir įmokos sudarė: 2016 m. sausio mėn.–balandžio mėn. išmokos sudarė po 81,25 Eur, įmokos – po 32,48 Eur, 2016 m. gegužės mėn. išmoka sudarė 227,84 Eur, įmoka – 91,09 Eur, 2016 m. birželio mėn. išmoka sudarė 350 Eur, įmoka – 139,93 Eur, 2016 m. liepos mėn.– 2017 m. sausio mėn. išmoka sudarė po 380 Eur per mėn., įmokos – po 151,92 Eur, tik 2017 m. sausio mėn. – 152,68 Eur).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-132(68) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. N.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 18 punktą), taip pat įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies I skyrių), daro išvadą, kad pareiškėjas mano, jog skundžiamas sprendimas yra netinkamai, t. y. subjektyviai, įvertintas: pareiškėjas neneigia, kad Migracijos departamentas rinko faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertino, tačiau, pasak pareiškėjo, tas vertinimas yra be kriterijų, subjektyvus, o todėl nepagrįstas. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Skundžiamame sprendime (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 18 punktą) yra itin detaliai atskleistos faktinės aplinkybės, inter alia pabrėžiama, jog nagrinėjant pareiškėjo Prašymą ir kartu pateiktus dokumentus kilo įtarimų, ar pareiškėjas dalyvauja Bendrovės veikloje; pareiškėjas Bendrovės akcininkas yra tik nuo 2016 m. spalio 3 d. (2016 m. rugsėjo 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo akcijų pasirašymo sutartis) ir jau 2016 m. spalio 10 d. pateikė Prašymą su priedais, todėl MD Imigracijos skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (15/4-13)10K-47889 įpareigojo pareiškėją asmeniškai atvykti į Departamentą dėl apklausos apie jo vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 18.3 punktą). Teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo žinios apie UAB (duomenys neskelbtini), jos veiklą, joje dirbančius darbuotojus yra menkos ir paviršutiniškos (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 18.5 punktą), o pareiškėjo atstovo teiginiai, kad akcininkams nebūtina detaliai žinoti įmonės veiklos, yra visiškai nepagrįsti, nes, sprendžiant leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimą, būtina įvertinti, ar pareiškėjas tikrai yra susijęs su įmone.

Vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, Migracijos departamentas yra institucija, kompetentinga nagrinėti užsieniečių prašymus ir priimti sprendimus dėl LLG išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, viena iš pagrindinių institucijų, vykdančių užsieniečių kontrolę. Departamento specialistai, nagrinėdami užsieniečių prašymus (taip pat ir pareiškėjo) rengia individualizuotas apklausas, susijusias su konkrečia užsieniečio situacija. Šiuo atveju taip pat tokia apklausa įvyko (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 16 punktą), be to, buvo papildomai renkami duomenys (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 17 punktą). Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje Migracijos departamento negalima apkaltinti tuo, kad buvo nesurinkti kokie nors duomenys – priešingai, šioje byloje itin išsamiai buvo surinkti faktiniai duomenys. Tai, kad pareiškėjas mano, jog atsakovas subjektyviai vertino faktines aplinkybes, taip pat nėra pagrįsta, nes Muitinės departamentas turi administracinę diskreciją teisės aktų ribose atlikti faktinių aplinkybių vertinimą. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas skundžiamame sprendime tinkamai pritaikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės, jo tikrieji tikslai yra kitokie negu oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o gauti LLG ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-132(68) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. N.“, taip pat įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis