- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-716/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- L. D.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Leo Fruits“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1209-109/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Leo Fruits“ ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Leo Fruits“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. D. 37 405,77 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Leo Fruits“, kurio direktoriumi buvo atsakovas. Pagal įmonėje esančius dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesirūpino įmonės turto išsaugojimu. 2009 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. 08, kurį patvirtino atsakovas, nurašyta prekių už 14 033,72 Lt, o 2009 m. gegužės 25 d. sugedusių prekių nurašymo aktu Nr. 05 nurašyta prekių už – 23 372,05 Lt, iš viso už 37 405,77 Lt. Prekės buvo nurašytos kaip sugadintos, nors jokių duomenų apie tai, kad prekės realiai nebuvo tinkamos realizuoti bendrovėje nėra. Nors nurašytos prekės ir yra greit gendančios, tačiau akivaizdu, kad prekės nebuvo tinkamai saugomos, laikomos, nesiimta priemonių šias prekes išsaugoti ar realizuoti. Atsakovas nėra pateikęs ir bendrovėje nėra dokumentų, kurie leistų padaryti prielaidą, kad prekės sugedo ne dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltės. Vadovaujantis CK 2.82 ir 2.87 straipsniais, atsakovas, kaip vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – direktorius (administracijos vadovas) juridinio asmens atžvilgiu turėjo elgtis sąžiningai ir protingai, o padaręs žalą – ją visiškai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas L. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrovėje UAB „Leo Fruits“ direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2009 m. sausio 6 d., su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas ieškinyje pripažino, kad nurašytos prekės buvo greitai gendančios, tačiau nepagrįstai teigė, kad nurašytos prekės buvo netinkamai saugomos, laikomos, nesiimta priemonių šias prekes išsaugoti ir realizuoti. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnį bendrovė turėjo vienasmenį valdymo organą – bendrovės direktorių, kurio kompetenciją apibrėžia CK 2.82 straipsnio l dalis. Pagal ABĮ 37 straipsnį direktorius organizuoją kasdieninę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu vienvaldiškai (akcininkai dėl jo veiksmų pretenzijų neturėjo, didžioji dauguma akcininkų dirbo bendrovėje, žinojo ir matė prekių laikymo sąlygas, pastangas jas išsaugoti ir realizuoti, prekių nurašymo aplinkybes ir priežastis). Atsakovas, būdamas ūkio subjekto vadovu, turėjo teisę priimti sprendimus dėl prekių nurašymo. Nurašydamas prekes veikė įgalinimų ribose, bendrovės ir akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 1,6, 7, 8 p.), neteisėtų veiksmų neatliko. Būdamas bendrovės vadovu turėjo visas teises, numatytas įstatuose ir ABĮ 37 straipsnyje. Bendrovėje sugedusios, nebetinkamos realizuoti prekės buvo nurašomos ne kartą, po kelis kartus per mėnesį. Pastaruosius du karus prekės buvo nurašytos už kelis mėnesius. Tai buvo padaryta, siekiant kiek galima ilgiau išsaugoti prekes, jas perrenkant, rūšiuojant, bandant jas išsaugoti, tikintis jas dar realizuoti. Tik prekėms praradus prekinę išvaizdą, maistines savybes, praradus galimybę jas realizuoti, jos buvo nurašytos ir utilizuotos. Ieškovas prielaidos, kad prekės sugedo dėl atsakovo kaltės nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Ieškovas neįsigilino į prekių realizacinius terminus nuo prekių įsigijimo datos iki jų nurašymo. Dėl ieškovui atsiradusių nuostolių nėra atsakovo kaltės. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme numatytas sąlygas – civilinės teisės pažeidimo sudėties elementus: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytų nuostolių faktą, ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) atsiradimą, vadovo kaltė nepreziumuojama. Atsakovas įstatymų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, tarp jo atliktų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinio ryšio nėra. Civilinei atsakomybei taikyti pagrindo nėra, todėl ieškinys atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Leo Fruits“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas – direktorius. Kadangi bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaryta, akcinių bendrovių įstatyme valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas (Įstatų 5.3 punktas). Įstatų 7.4 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais administracijos darbo reglamentu ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų klausimų nagrinėjimas išvardintas Įstatų 7.5 punkte. Teismas nurodė, kad atsakovo paaiškinimais, liudytojų I. L. (buvusios bendrovės buhalterės) A. J. Ž. (buvusio bendrovės vadybininko, akcininko) parodymais nustatyta, jog bendrovės direktorius nebuvo priėmęs įsakymo dėl komisijos sudarymo prekių nurašymui, tačiau pagal įprastinę tvarką sandėlio darbuotojai atrinkdavo sugedusias, praradusias prekinę išvaizdą nebetinkamas realizacijai prekes, juodraštyje surašydavo atrinktų utilizacijai vaisių, daržovių kodus, pavadinimus, kiekius, prekių sąrašą patvirtindavo vadovas, o buhalterė tai atžymėdavo buhalteriniuose dokumentuose ir nurašymo aktų registre. Teismas įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, kurie neprieštarauja atsakovo paaiškinimams, laikė juos teisingais ir sprendė, kad administratorius neįrodė, jog dėl atsakavo – bendrovės vadovo kaltės prekės buvo netinkamai laikomos, sugedo ir nepagrįstai buvo nurašytos. Teismas konstatavo, kad neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniuose, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BUAB ,,Leo Fruits“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skunde nurodė, kad sprendžiant dėl konkrečiam ginčui svarbių aplinkybių ir reikšmingų faktų, būtina įvertinti ir atsižvelgti į to ginčo specifiką. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl bendrovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą. Tokiu atveju vertinant įrodymus būtina turėti omenyje tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus administracijos vadovo veiklą ir tokios veiklos įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti aplinkybių visumą. Byloje nustatyta, kad atsakovas dalį prekių pirko iš savęs, veikiančio su verslo liudijimu ir iš savęs įsigytas prekes nurašė bendrovėje kaip sugadintas. Atsakovas įgijo prekes, kurios buvo nepaklausios ir šias prekes nurašė. Bendrovėje nebuvo sudaryta jokia komisija, kuri nustatytų, kad prekės yra sugedusios. Teismo posėdyje apklausta bendrovės buhalterė patvirtino, kad prekes ji nurašė prieš bankroto bylos iškėlimą, vienu metu, pagal pateiktą sąrašą. Atsakovas pažeidė ūkinių įvykių fiksavimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, skirti BUAB ,,Leo Fruits“ bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, vadovavosi įstatymuose nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bendrovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą.
Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).
Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str.); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002).
Apeliantas atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas nesirūpino įmonės turto išsaugojimu, prekės buvo nurašytos kaip sugadintos, nors jokių duomenų apie tai, kad prekės realiai nebuvo tinkamos realizuoti bendrovėje nėra, atsakovas dalį prekių pirko iš savęs, veikiančio su verslo liudijimu ir iš savęs įsigytas prekes nurašė bendrovėje kaip sugadintas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, sprendžia, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokius apelianto teiginius, o minėtos aplinkybės grindžiamos tik subjektyviu aiškinimu ir vertinimu.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kuriame numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais.
Byloje esančiais įrodymais bei liudytojų I. L. (bendrovės buhalterės) bei A. J. Ž. (akcininko, bendrovės vadybininko) parodymais nustatyta, kad bendrovėje prekių nurašymo tvarka bendrovės norminiais teisės aktais nebuvo reglamentuota, atsakovas, kaip bendrovės direktorius, vadovavosi nusistovėjusia prekių nurašymo praktika, pagal kurią sandėlio darbuotojai atrinkdavo sugedusias, netinkamas realizacijai prekes, jas surašydavo pagal kodus, pavadinimus, kiekius, prekių sąrašą patvirtindavo bendrovės vadovas, o buhalterė tai pažymėdavo buhalteriniuose dokumentuose ir nurašymo aktų registre. Atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas bei bylos duomenis, šiuo atveju ūkiniu įvykiu yra laikytinas prekių sugedimas, o ūkinė operacija – prekių nurašymas, kuris buvo įforminamas prekių nurašymo aktu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, negalima daryti išvados, kad atsakovas pažeidė ūkinių įvykių fiksavimo tvarką.
Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nesirūpino įmonės turto išsaugojimu. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Leo Fruits“ prekės (vaisiai, daržovės) buvo laikomos iš UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ nuomojamose patalpose (b. l. 112-117). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nuomojamos patalpos nebuvo tinkamos ieškovo prekių laikymui.
Atmestini ir apelianto argumentai, kad 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovas bendrovės vardu nusipirko iš savęs bulvių ir kopūstų, žinodamas, kad prekių nerealizuos, todėl įsigydamas prekes veikė ne bendrovės, o savo naudai. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad atsakovas L. D. dirbti UAB ,,Leo Fruits“ pradėjo 2009 m. sausio 6 d. (b. l. 8). Taigi nurodytų prekių – daržovių įsigijimo metu atsakovas nebuvo UAB ,,Leo Fruits“ vadovas, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas, veikdamas kaip įmonės atstovas, su savimi sudarė bendrovei nenaudingą sandorį. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad 2009 m. gegužės 25 d. ar 2009 m. rugpjūčio 28 d. prekių nurašymo aktu buvo nurašytos būtent iš atsakovo įsigytos prekės.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis ir teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti BUAB ,,Leo Fruits“ bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo motyvuojamas nepagrįsto ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimu. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį bei apeliacinį skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.