Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-05-23 · Civilinė byla Nr. e2-1022-359/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
e2-1022-359/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01917-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Atsakovas
UAB „A“
Ieškovas
N. I.
Civilinė byla Nr. e2-1022-359/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01917-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.6.5.3; 3.2.7.1; 3.2.7.2
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 23 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „A“ atstovo advokato J. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. I. IĮ ieškinį dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių, tenkino ieškovo N. I. individualios įmonės ieškinį nutraukiant N. I. individualios įmonės ir UAB „A“ 2016 m. liepos 14 d. sudarytą ekskavatoriaus nuomos sutartį. Taip pat, iš atsakovės UAB „A“ priteisė ieškovo N. I. IĮ 5800,00 Eur skolos, 542,30 Eur delspinigių, 116000 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 512,00 Eur žyminio mokesčio ir 780,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimu už akių iš UAB „A“ taip pat priteista 3,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

2017 m. balandžio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas atsakovo UAB „A“ atstovo advokato J. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priešieškinys. Pareiškimu prašoma CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą už akių panaikinti ieškinį sprendžiant iš esmės. Pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, kad nesutinkama su šiuo teismo sprendimu, kadangi atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl klaidos, t. y. UAB „A“ direktoriui darbo kalendoriuje pasižymėjus ne tą teismo posėdžio datą. Teigiama, kad dėl šios šalies klaidos negalima palikti priimto teismo sprendimo neišklausius atsakovo pozicijos ir neįvertinus surinktų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat pareiškimu nurodoma, kad atsakovo surinkti įrodymai rodo, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, kadangi 2017 m. liepos 14 d. nuomos sutartis buvo sudaryta N. I. apgavus UAB „A“ atstovą, t. y.

sudarant ekskavatoriaus nuomos sutartį atsakovui nebuvo pateikta techninė specifikacija, techninės apžiūros aktas ir draudimo dokumentai; nuo atsakovo ir teismo ieškovas nuslėpė informaciją, kad ekskavatorius nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo išnuomotas UAB „B“. Ši aplinkybė rodo faktą, jog ieškovas 2016 m. liepos 14 d. neturėjo teisės su atsakovu sudaryti nuomos sutartį; 2016 m. liepos 14 d. atsakovui pateikta ekskavatoriaus nuomos sutartis. Teigiama, kad atsakovas nuomos sutartį pasirašė ir vėliau išbandė ekskavatorių darbe bei patikrino techninę būklę; 2016 m. rugpjūčio 9 d. UAB „B V“ darbuotojas patikrino ekskavatorių ir nustatė, jog pagrindinis ekskavatoriaus siurblys dirba netinkamai ir tai, kad ekskavatorius netinkamas darbui;N. I. įrašė tikrovės neatitinkančias žinias apie ekskavatoriaus perdavimą 2016 m. liepos 14 d. ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Teigiama, kad jei ekskavatoriaus perdavimo faktas būtų realiai įvykęs 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutarties šalys būtų tai įrašiusios atskiru įrašu ir pasirašiusios 2016 m. rugpjūčio 1 d.;Ekskavatoriaus trūkumai sudarant nuomos sutartį nuslėpti pasinaudojant apgaule ir klastojant dokumentą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismo prašo atsakovo pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas. Priešieškinis atsisakytinas priimti.

Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškimu nurodoma, kad jo atstovo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl suklydimo, t. y. UAB „A“ direktoriui darbo kalendoriuje pasižymėjus ne tą posėdžio datą. Apylinkės teismas įvertinęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos duomenis daro išvadą, kad UAB „A“ atstovo advokato J. B. pareiškimu nurodyti argumentai dėl neatvykimo į parengiamąjį posėdį yra pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant sau palankaus sprendimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad suklydimas bendrąja prasme yra klaidinga prielaida apie egzistuojančius faktus, taigi, jis pirmiausiai kyla iš asmens subjektyvaus suvokimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas N. I., ieškovės atstovė advokatė L. T.-Misiūnienė ir atsakovės atstovas A. A., siekiant šalims sudaryti taikos sutartį, prašė teismo posėdį atidėti. Teismas šalių prašymą tenkino, atidėjo teismo posėdį ir kitą parengiamąjį teismo posėdį skyrė 2017 m. balandžio 19 d. Aplinkybė, jog šalims žinoma kita posėdžio data patvirtina byloje esantis teismo posėdžių dalyvių pasirašytas pranešimas, jog šalims žinoma kita teismo posėdžio data (b. l. 51). Pažymėtina, kad ši aplinkybė patvirtina, jog teismo pranešimas atsakovo atstovui įteiktas tinkamai 2017 m. kovo 29 d. (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Tačiau minimą dieną atsakovės UAB „A“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, kad atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju teismo posėdyje nedalyvavo ne dėl suklydimo. Be to, pastebėtina, kad atsakovo atstovas buvo įmonės direktorius, o pagal teismų praktiką juridiniam asmeniui ir jo vadovui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Taip pat, teismo įsitikinimu, pasisakant dėl atsakovo atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ne tik į minėtuosius kriterijus, bet ir į faktinių procesinių aplinkybių visumą, civilinio proceso tikslą tinkamai taikyti įstatymus, nagrinėjant civilines bylas ( CPK 2 straipsnis) bei teismo pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą ( CPK 263 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami juridinio asmens deklaruotu buveinės adresu, tačiau procesinių dokumentų nepavyko įteikti net 3 kartus. Procesinių dokumentų neįteikimo priežastis – neatsiėmė pašte per visą saugojimo laiką. Atsižvelgęs į tai teismas nenusprendė dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Be to, kaip minėta anksčiau 2017 m. kovo 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovai ir atsakovės atstovas, siekiant šalims sudaryti taikos sutartį, prašė teismo posėdį atidėti, tačiau pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, kad atsakovo atstovas tuo laikotarpiu siekė surinkti įrodymus pagrindžiančius ieškovo ieškinio nepagrįstumą. Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki 2017 m. kovo 29 d. parengiamojo teismo posėdžio atsakovo atstovas susipažino su byla (b. l. 42), taigi jam buvo žinomos bylos aplinkybės, turėjo visas galimybes teikti teismui įrodymus bei pasirūpinti tinkama gynyba. 2017 m. kovo 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas jokių įrodymų nepateikė bei aplinkybių dėl galimo ieškinio nepagrįstumo nenurodė. Priešingai atsakovo atstovas teigė, jog reikalinga skirti kitą posėdžio datą, kadangi šalys sieks pasirašyti taikos sutartį. Teismo vertinimu tokie atsakovo atstovo veiksmais vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, šalies pasyvus elgesys civiliniame procese, nesirūpinimas tinkama proceso eiga, t. y. greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, bei laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Atsakovas, nenurodė nesutinkantis su pareikštaisiais reikalavimais bei jokių procesinių dokumentų neteikė nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei laikotarpiu tarp teismo posėdžių.

Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas. Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Pareiškimu nurodoma, kad sudarant ekskavatoriaus nuomos sutartį atsakovui nebuvo pateikta techninė specifikacija, techninės apžiūros aktas ir draudimo dokumentai, tačiau ekskavatoriaus nuomos, neteikiant vairavimo bei techninės priežiūros paslaugų sutartimi, sutarties šalys nesusitarė dėl šių dokumentų perdavimo ir ši aplinkybė negali įrodyti aplinkybės, kad priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Taip pat pareiškimu nurodoma, kad ieškovas nuo atsakovo ir teismo ieškovas nuslėpė informaciją, kad ekskavatorius nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo išnuomotas UAB „B“. Ši aplinkybė rodo faktą, jog ieškovas 2016 m. liepos 14 d. neturėjo teisės su atsakovu sudaryti nuomos sutartį. Teismo vertinimu šis argumentas neturi teisinio pagrindo. Pastebėtina, kad atsakovo atstovo pateikta sutartis nėra UAB „B“ pasirašyta, todėl darytina išvada, kad sutartis sudaryta nebuvo. Taip pat pareiškimu nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. UAB „BV“ darbuotojas patikrino ekskavatorių ir nustatė, jog pagrindinis ekskavatoriaus siurblys dirba netinkamai ir tai, kad ekskavatorius netinkamas darbui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal sutarties 2 punktą šalys pasirašydamos sutartį patvirtino, kad sutarties sudarymo metu ekskavatorius yra tvarkingos techninės būklės ir tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą. Be to, pagal sutarties 5.5 punktą atsakovas patvirtino, kad ekskavatorių gavo, aptikrino ir pretenzijų dėl jo būklės neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog ekskavatoriui būtų atlikti remonto darbai dėl šių gedimų ar kreiptasi į ieškovą dėl ekskavatoriaus gedimų. Taip pat skundu nurodoma, kad N. I. įrašė tikrovės neatitinkančias žinias apie ekskavatoriaus perdavimą 2016 m. liepos 14 d. ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Iš pateiktos sutarties matyti, kad paslaugos pagal sutartį teikiamos nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., o ekskavatorius perduotas taip pat šią dieną. Šias aplinkybes patvirtina ir šalių parašai sutartyje. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad sutarties sudarymo data yra tiesiog rašymo apsirikimas. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovas savo atsiliepimu į pareiškimą. Nors skundu nurodoma, kad jei ekskavatoriaus perdavimo faktas būtų realiai įvykęs 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutarties šalys būtų tai įrašiusios atskiru įrašu ir pasirašiusios 2016 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau pastaba dėl ekskavatoriaus perdavimo sutartyje yra įrašyta, todėl papildomas atskiras įrašas dėl ekskavatoriaus perdavimo būtų perteklinis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kaip minėta anksčiau, atsakovo UAB „A“ atstovas advokatas J. B. su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė ir priešieškinį. Lietuvos Respublikos CPK 143 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Lietuvos Respublikos CPK 143 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Netenkinus atsakovo atstovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei nagrinėjamu atveju nustačius, jog nenustatytas nei vienas CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas, atsakovo priešieškinis atsisakytinas priimti. Atsisakius priimti atsakovo priešieškinį UAB „A“ gražintinas pavedimu Nr. 804 2017-04-19 sumokėtas valstybei - 108 Eur žyminis mokestis. (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 3 p.)

Taip pat, byloje gautas ieškovės N. I. IĮ atstovės advokato padėjėjos L. T. – Misiūnienės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas dėl pateikto atsiliepimo į atsakovo UAB „A“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 83 - 84). Iš pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad N. I. IĮ patyrė 390 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau pažymėtina, kad pagal minėtų Rekomendacijų 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas sprendžia, kad byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai nebuvo nauji, nebuvo reikalingos specialios žinios, todėl prašomos priteisti 390 Eur išlaidos mažintinos iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

atsakovo UAB „A“ (į. k. x) atstovo advokato J. B. pareiškimo, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkinti.

Atsakovo UAB „A“ atstovo advokato J. B. priešieškinį N. I. IĮ (į. k. x) atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „A“ 2017 m. balandžio 19 d. pavedimu Nr. 804 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėtą 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš UAB „A“ 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų N. I. IĮ naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis