Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-02-15 · Administracinė byla Nr. eI3-279-422/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
eI3-279-422/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02271-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Janina Vitunskienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
Atsakovas
G. K.
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-279-422/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02271-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.2; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui G. K. dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo G. K. pareiškėjai 165,64 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 165,64 Eur sumos nuo 2021 m. vasario 9 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad NMA 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2054 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaudamasis atsakovas G. K. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.

Nurodė, kad NMA įvertino atsakovo 2018 m. birželio 4 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 18-1004229716-A1-1 (toliau – ir 2018 m. Paraiška), ir nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė bendra 165,64 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA.

Paaiškino, kad nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame Kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) bl1, apima ir paramai netinkamus bl3 plotus, kuriuose KŽS remiamas plotas lygus 0 ir už tokius plotus parama nemokama dėl nustatyto neteisingo deklaravimo.

Nurodė, kad teikdamas 2018 m. Paraišką atsakovas įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Teigė, kad, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. NMA pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 165,64 Eur sumos. Pažymėjo, kad atsakovas Sprendimo neskundė teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl NMA Sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

Atsakovas atsiliepimo į NMA prašymą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2018 m. birželio 4 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 18-1004229716-A1-1. 2018 m. Paraiškoje deklaruotas 4,20 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį buvo prašoma tiesioginių išmokų (taip pat ir žalinimo išmokos).

NMA 2018 m. Paraišką vertino vadovaudamasi paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-220 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 8 priedo 1.2.4 papunktyje nustatyta, kad kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). Šio KŽS remiamas plotas lygus 0 <...>. Gavus iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, nustatyta, kad 2018 m. Paraiškos kontroliniame žemės sklype Nr. 075457-3609 lauko Nr. 1 deklaruotas 0,32 ha GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt.) iki 5 metų) plotas, dalis (0,18 ha) patenka į KŽS bl3, kuris nėra tinkamas ir už jį parama nemokama; KŽS Nr. 075457-3609 lauko Nr. 2 deklaruotas 3,88 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotas, dalis (0,29 ha) patenka į KŽS bl3, kuris nėra tinkamas ir už jį parama nemokama. Taisyklių 82.4 papunktyje nustatyta, kad, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą. Taisyklių 3.20 papunktyje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.

Taigi, nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3 plotus, kuriuose KŽS remiamas plotas lygus 0 ir už tokius plotus, vadovaujantis Taisyklių 82.4 papunkčiu, ir Taisyklių 8 priedo 1.2.4 papunkčiu, parama nemokama dėl nustatyto neteisingo deklaravimo.

NMA, įvertinusi faktą, kad buvo apskaičiuota ir perduota mokėti didesnė paramos suma nei priklauso, 2018 m. Paraiška, vadovaujantis Taisyklių 96 punktu, buvo vertinama pakartotinai ir susidarė bendra 165,64 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma už 2018 m.

Bylos duomenys patvirtina, kad, teikdamas 2018 m. Paraišką, atsakovas įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Pažymėtina, kad 2018 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog atsakovas yra susipažinęs su 2018 m. Taisyklėmis ir savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

NMA 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2054 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaudamasis G. K. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas apie NMA priimtą Sprendimą buvo informuotas 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. BR6-8397 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 3 d. raštas), kuris atsakovui buvo išsiųstas paštu, taip pat NMA informaciniame portale. NMA kartu su 2020 m. kovo 3 d. raštu dėl skolos grąžinimo atsakovui išsiuntė Sprendimą ir informavo, jog susidariusią skolą jis privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas apie NMA priimtą Sprendimą, susidariusią grąžintinų lėšų sumą, šių lėšų grąžinimo terminus buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje ginčo dėl to nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklės numato, kad vykdomoji institucija, nagrinėjamo ginčo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 punktas); vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 punktas); administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas (9 punktas); grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas).

Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. G. K. teikdamas paraišką patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.

NMA Sprendime atsakovui buvo išaiškinta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad atsakovas, gavęs NMA Sprendimą, su juo nesutikdamas turėjo teisę jį ginčyti tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra nenuginčytas, galiojantis, yra pagrindu iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas).

Byloje nustačius, kad G. K. Sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, sprendžiama, kad reikalavimas dėl 165,64 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 9 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Grąžintinų lėšų taisyklės numato, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (14 punktas); jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra apie priimtą 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. SP1-2054 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ atsakovą informavo, nepažeisdama Grąžintinų lėšų taisyklių 9 punkte nustatyto termino. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų taisyklių 28 punkte, kurioms esant administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo. Todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina prašymu teismui prašoma priteisti išmokėtos paramos suma ir 5 procentų metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 9 d.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas priteisti 165,64 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš G. K. 165,64 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų ir 64 ct) dydžio skolą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų sumos nuo 2021 m. vasario 9 d. iki kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.

Iš G. K. priteista skola ir 5 procentų metinės palūkanos turi būti sumokėtos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2020 m. gruodžio 10 d. rašto numerį BR6-8397.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė