- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1-200-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00327-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kaltinamasis
- E. N.
- Advokatai
- Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. naktį iš 2014 m. gegužės 29 d. į 2014 m. gegužės 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka išstūmė S. G. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lango rėmą, kurio vertė 20 Lt, po to, rankomis išlaužęs minėto ūkinio pastato lakštines klijuotos medienos duris, kurių vertė 100 Lt, įsibrovė į pastato vidų ir iš ten pagrobė S. G. priklausantį juostinį šlifuoklį „DWT SEMI – PRO BSO7-75“, kurio vertė 238 Lt, akumuliatorinį suktuką „Makita“, kurio vertė 300 Lt, siaurapjūklį „Bosch“, kurio vertė 100 Lt, elektrinę rankinę frezą „Biltema“, kurios vertė 250 Lt, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam S. G. bendrą 1008 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis E. N. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio datos tiksliai nebepamena. Vakare su patėviu vartojo alkoholį, o apie 1 valandą nakties įsibrovė į kaimyno G. ūkinį pastatą. Iš pradžių bandė patekti į pastatą per langą, tačiau nepavykus, rankomis išlaužė pastato duris. Iš kaimyno ūkinio pastato pavogė šlifuoklį, elektrinį suktuką, siaurapjūklį, frezą ir parsinešęs paslėpė savo ūkiniame pastate. Vogtus daiktus už 300 Lt pardavė ryte kaime sutiktam nepažįstamam asmeniui. Gautus pinigus išleido alkoholiui, cigaretėms. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašo nukentėjusiojo, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka. Taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas. Mokyklą baigė prieš 6-7 metus, nedirba, bet tikisi susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., įrodoma:
S. G. 2014-05-30 pareiškimu policijai dėl vagystės iš jam priklausančio ūkinio pastato (5 b. l.);
2014-05-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į kurias įsibrovus pagrobtas S. G. priklausantis turtas (6-17 b. l.).
Kaltinamojo E. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama kaip kvalifikuota svetimo turto vagystė, numatyta BK 178 str. 2 d., nes per užrakintas duris įsibrovęs į S. G. priklausantį ūkinį pastatą, iš jo pagrobė svetimą turtą, kuriuo po to disponavo pagal savo valią.
Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (34 b. l.), baustas administracine tvarka (35-36 b. l.), nedirba (38 b. l.), prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą arešto bausmę. Kadangi kaltinamasis E. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nagrinėjant bylą buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje nukentėjusysis S. G. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 729,15 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jį tenkinti. Nukentėjusysis dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad dirba pagal verslo liudijimą. Įvykdyta įrankių vagystė sutrukdė darbus, jis turėjo pirkti naujus įrankius. Pamatęs, kad įsibrauta į ūkinį pastatą ir įvykdyta vagystė, labai išgyveno. Šis jausmas dar labiau sustiprėjo, kai sužinojo, jog vagystę įvykdė kaimynas. Ėmė vartoti raminamuosius vaistus. Pas gydytojus nesikreipė, įsigijo nereceptinių vaistų. Turi mažametę dukrą, kuri po vagystės pradėjo bijoti. Jis po įvykio nebesijaučia saugus. Mano, kad visa tai sudaro pagrindą prašyti priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą. Žino, kad kaltinamojo materialinė padėtis yra bloga, bet mano, jog gal tokiu būdu kaltinamajam bus pamoka. Kaltinamasis sutiko su visais nukentėjusiojo reiškiamais reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo. Prokuroras prašė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, o dėl neturtinės – atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Teismo nuomone nukentėjusiojo S. G. ieškinys dėl 729,15 Lt turtinės žalos yra pagrįstas, S. G. dėl vagystės padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlygintina, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ir dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Pagal teismų praktiką, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika nuosavybei, dydį, turi būti atsižvelgiama ir į šia veika padarytą turtinę žalą.
Spręsdamas S. G. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas neabejoja, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo E. N. padarytos nusikalstamos veikos patyrė emocinius išgyvenimus. Tačiau teismo nuomone tenkinant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kuri S. G. įvertinta 5000 Lt, ir net penkis kartus viršija nusikaltimu padarytą turtinę žalą, būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, įvertinant nusikalstamos veikos pasekmes, nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, kaltinamojo turtinę padėtį bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje yra gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-1421(7.1675), kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. G., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis 240,00 Lt ir ši suma priteistina valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas,
nusprendė:
E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nubausti areštu 51 (penkiasdešimt vienai) parai.
Vadovaujantis BK 64¹ str., kaltinamajam E. N. paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė bausmė – areštas 34 (trisdešimt keturioms) paroms.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės atlikimo pradžia laikyti E. N. sulaikymo dieną.
Nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 729,15 Lt (septynis šimtus dvidešimt devynis litus 15 ct) turtinės ir 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš kaltinamojo E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą S. G. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. N. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.