Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N., J. N., antstolė R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-12-15 teisme gauta vykdomoji byla Nr. 75-00694/2021.

Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 75-00694/2021 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-08-06 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1831-904/2021 dėl 626,09 Eur skolos, 18,01 Eur palūkanų, 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. N. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkė A. N. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su J. N. (vykdomosios b. l. 12). Duomenų apie skolininkės A. N. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra (vykdomosios b. l. 6). Antstolė 2021-09-30 turto arešto aktu Nr. S-21-75-16112 areštavo skolininkei A. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokamą sutuoktiniui J. N. bei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sutuoktiniui J. N. (vykdomosios b. l. 15-16). 2021-09-30 patvarkymu Nr. S-21-75-16106 dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolė pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykdomosios b. l. 17). 2021-10-21 patvarkymu Nr. S-21-75-17236 dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolė pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe nustatymo (vykdomosios b. l. 19).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2021-09-30 antstolė išsiuntė pasiūlymą skolininkei per 20 dienų nuo patvarkymo dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, priėmimo, pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkė sutikimo nepateikė. Todėl 2021-10-21 antstolė priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė A. N. ir J. N. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias skolininkės vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomojoje byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad skolininkės sutuoktinio vardu, pagal 2001-04-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P55/2001-159, įregistruotos nuosavybės teisės į 15/30 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o pagal 1991-01-25 dovanojimo sutartį Nr. 396 yra įregistruotos nuosavybės teisės į ½ pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – malkinės, ½ dalį pastato – viralinės, ½ dalį pastato – viralinės ir ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Vykdomosios bylos duomenimis, vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lėšas. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad skolininkei A. N. priklauso ½ dalis turto dalis J. N. gaunamo darbo užmokesčio įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kitų jam prilygintų pajamų, ar ateityje busiančių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą UAB „Intrum Lietuva“ naudai bei ½ dalis skolininkės sutuoktiniui J. N. priklausančio nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes šis žemės sklypas įgytas santuokos metu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad skolininkės sutuoktinio J. N. vardu, pagal 1991-01-25 dovanojimo sutartį Nr. 396, yra įregistruotas nekilnojamas turtas : ½ pastato – gyvenamojo namo, ½ pastato – malkinės, ½ pastato – viralinės, ½ pastato – viralinės ir ½ kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nors šis nekilnojamas turtas ir yra įgytas skolininkės santuokos metu, tačiau jis yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu ir nesant įrodymų, kad dovanojimo sutartimi šis turtas padovanotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, laikytina, kad tai yra asmenins skolininkės sutuoktinio turtas, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad dalis šio nekilnojamojo turto priklauso ir skolininkei, todėl prašymas tenkintinas tik iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis J. N. gaunamo darbo užmokesčio įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kitų jam prilygintų pajamų, ar ateityje busiančių lėšų, ir ½ dalis skolininkės sutuoktiniui J. N. priklausančio nekilnojamojo turto, tai yra 15/30 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 75-00694/2021 grąžinti antstolei R. Ž..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.