Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-10-13 · Byla Nr. TS-132-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
TS-132-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00210-2008-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
N. C.
Advokatai
Raimonda Lazauskienė
Kategorijos
Byla Nr. TS-132-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00210-2008-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 13 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. C. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 67-7 netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėja advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 67-7 netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą bei per lygtinio paleidimo laikotarpį nustatyti baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

Skunde nurodyta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija, nutarime padarydama išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, neišnagrinėjo visų duomenų, reikšmingų nuteistojo lygtiniam paleidimui. Skunde pabrėžiama, jog šių metų kovo mėnesio pabaigoje - balandžio mėnesio pradžioje, nuteistajam buvo nustatytas galvos smegenų piktybinis navikas, onkologinė liga yra smarkiai pažengusi. Iki šiol nuteistasis yra gydomas chemoterapija, dėl ko nuolatos privalo vykti į Kauno klinikas, kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali suteikti nuteistajam tinkamo gydymo. Šiuo metu nuteistasis gyvena nuolatinėje baimėje, kadangi faktiškai nežino, kiek jam liko gyventi. Ši liga iš esmės pakeitė nuteistojo mąstymą, ką tiesiogiai patvirtina ir jo elgesys sužinojus, jog serga vėžiu. Nuo to momento jis neturėjo jokių drausminių nuobaudų, gavo net kelis paskatinimus. Be kita ko, net ir sirgdamas sunkia onkologine liga toliau tęsė darbą įkalinimo įstaigoje. Skunde akcentuota ir tai, kad po paskutinio nuteistajam atlikto elgesio rizikos vertinimo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuteistajam sumažėjo net 6 balais, tačiau Komisija šios aplinkybės išvis nevertino. Kaip ir nevertino, jog nuteistasis neturi jokių ryšių su kriminaline subkultūra, tuo tarpu jo ryšiai su šeima yra itin tvirti. Nuteistasis yra vedęs, apie šeimą kalba su meile, domisi tuo, ką šeimos nariai galvoja, jaučia, ko tikisi. Nuteistasis yra nuolat lankomas artimųjų pataisos įstaigoje, priklausančių pasimatymų metu. Todėl nuteistojo ryšys su artimaisiais įvertintas teigiamai, abipusiai palaikantis ir tvirtas, nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą laisvėje – nuteistojo sutuoktinė jau yra įgijusi abiems naują būstą ir tai patvirtina, jog sutuoktinė iki šiol laukia nuteistojo sugrįžtančio, kas be abejo, teigiamai paveiks ir patį nuteistąjį. Tuo tarpu Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, šių tvirtų šeiminių nuteistojo ryšių visiškai nevertino. Negana to, dar įpareigojo nuteistąjį stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, nors Socialinio tyrimo išvada buvo konstatuota, jog nuteistojo šeiminiai ryšiai jau šiai dienai su artimaisiais giminaičiais yra tvirti. Taip pat Komisija nepagrįstai vertino tai, kad nuteistasis nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems. Skunde pabrėžta, kad nuteistasis ne kartą prašė įkalinimo įstaigos pateikti jam banko sąskaitą, kur galėtų pervesti pinigines lėšas tikslu atlyginti žalą, tačiau į tokius jo prašymus buvo nereaguojama motyvuojant tuo, kad kalinimo įstaiga nėra gavusi vykdomojo dokumento, o be šio dokumento jie negali priimti iš nuteistojo piniginių lėšų.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis taip pat kategoriškai nesutinka su Komisijos išvada, jog jis nors ir suvokia kai kuriuos alkoholio padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Pabrėžta, jog drausminės nuobaudos už alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje nuteistojo buvo gautos itin seniai, tuo tarpu nuteistasis, neigiamai vertindamas savo elgesį, 2019 m. gegužės mėn. išklausė Alkoholio vartojimo prevencinių užsiėmimų ciklą, po ko panašaus pobūdžio nusižengimų neturėjo. Nuteistasis taip pat yra gavęs pažymėjimą už aktyvų dalyvavimą narkotikų vartojimo prevenciniame renginyje „ŽIV ir AIDS“ bei dar šiais metais gavo pažymėjimą už aktyvų dalyvavimą renginyje „Integracija į darbo rinką“ bei aktyvų dalyvavimą Joninių šventėje, kas neginčytinai patvirtina nuteistojo siekį pasitaisyti, integruotis į visuomenę, daugiau nenusikalsti.

Skunde akcentuota ir tai, jog paskutinį kartą Komisija atmetė nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įpareigodama nuteistąjį nedaryti teisės aktų pažeidimų ir neturėti negaliojančių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis visus šiuos įpareigojimus įvykdė, be kita ko, sumažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, tačiau Komisija šių aplinkybių visiškai nevertino bei dėl jų nepasisakė, o analizavo tik nuteistojo praeityje padarytus nusižengimus, kas neatitinka jokių teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, nes nuteistajam parodo, kad jis negali pasitaisyti, nors ir deda maksimalias pastangas.

Nuteistasis patvirtina, jog jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo padarytą nusikalstamą veiką ir šiuo metu vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis nusiteikęs rinktis socialiąsias vertybes, planuoja išėjęs į laisvę gyventi nepažeisdamas socialinių normų bei užsiimti socialia veikla, turi aiškias motyvacijas dirbti bei išlaikyti savo šeimą. Nuteistasis turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius tikslus, spręsdamas savo problemas užsitikrina kitų palaikymą ir siekia kitų patarimo, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir teigiamų, ir neigiamų. Su kitais nuteistasis sutaria gerai, bendravimo problemų neturi, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes.

Skunde pabrėžta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ir nuteistasis padarė didelę pažanga ją mažinant, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuo paskutinio nuteistojo prašymo paleisti jį iš pataisos namų lygtinai nuteistasis nuobaudų neturi, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos programose, kas parodo, jog jis savo elgesį nukreipė teigiama linkme ir padarė pažangą, nuteistojo socialiniai ryšiai tvirti, pastovūs ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 67-7 nutarta netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 27 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 23 kartus yra baustas drausminėmis nuobaudomis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis priklausomybę narkotinėms medžiagoms neigia, tačiau bausmės atlikimo metu fiksuotas vienas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo faktas (nuteistasis kategoriškai atsisakė pasitikrinti apsvaigimą greitos priemonės (testo) pagalba) ir už tai baustas drausmine tvarka 2015 m. balandžio 13 d. Bylos dokumentuose yra įrodymų ir nuteistasis teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Nuteistajam bausmės atlikimo metu fiksuoti du alkoholio vartojimo faktai, nuteistasis už tai baustas drausmine tvarka 2015 m. spalio 13 d. ir 2018 m. sausio 29 d. Šiuo metu nuteistasis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Nuteistasis 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo baustas drausmine nuobauda už tai, kad atsisakė administracijos pasiūlyto mokamo darbo. Nuteistasis turi teismo solidariai priteistą civilinį ieškinį, duomenų apie ieškinio dengimą pataisos įstaiga neturi. Nuteistasis, laikydamasis kriminalinės subkultūros neformaliųjų elgesio taisyklių, 2015 metų rugsėjo mėnesį dalyvavo masinėje nepaklusnumo akcijoje, atsisakydamas pataisos įstaigoje ruošiamo maisto, tuo protestuodamas dėl pakeitimų, susijusių su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė 42 balų nusikalstamo elgesio rizika, iš jų - 8 balai pastovioji dalis ir 34 balai - kintama dalis, kas rodo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio, jo pastangų mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama elgesio korekcija.

N. C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 4 d.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalyje 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. C. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. C. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 42 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Susipažinus su visa Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam N. C. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, N. C. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti trys tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, iš kurių vienas – labai sunkus, padarytas veikiant bendrininkų grupėje ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas), nuteistasis anksčiau jau buvo teistas ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia N. C. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje paskatintas, nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu dirba pataisos įstaigoje, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai – nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis net dvidešimt šešis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus - paskutinį kartą dar 2020 m. balandžio 28 d., padarydamas ir itin šiurkščius drausmės pažeidimus, dvidešimt kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (2020 m. liepos 31 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus). Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, net du kartus du kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, taip pat už psichotropinių medžiagų vartojimą jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų, kas rodo, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo/turi problemų su alkoholinių gėrimų ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, įvertinant taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis šiuo metu suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį bei su tuo susijusias problemas, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Teismas pažymi, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia ir N. C. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek N. C. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus N. C. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, tačiau paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, neišskiria tų sričių, kurios galėtų būti probleminės, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 42 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (34 balai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama N. C. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam N. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo N. C. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 67-7 netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo N. C. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 67-7 netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis