Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1855-923/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
1-1855-923/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
R. A.
Kaltinamasis
K. A.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1855-923/2013;Proceso Nr. 1-65-1-00799-2012-3;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.3; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Aidai Gaučienei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nukentėjusiosios R. A. atstovei Maniškių socialinės globos namų socialinei darbuotojai J. K., kaltinamajam K. A., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Birštone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. 2012-06-03, apie 13.00 val., Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini) namuose, tyčia rankos kumščiais sudavė 10 kartų savo močiutei R. A. į galvos sritį, suėmęs už dešinės rankos tampė po kambarį, rankomis suėmęs už kaklo smaugė bei šešis kartus kojomis įspyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimu.

Kaltinamasis K. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiosios nesmaugė ir šonkaulių jai nesulaužė. Parodė, kad R. A. yra jo močiutė, tėvo mama, įvykio metu ji gyveno kartu su juo (duomenys neskelbtini) Garliavoje. Jis buvo paskirtas jos globėju, nes močiutė dėl psichinės ligos – paranoidinės šizofrenijos yra pripažinta neveiksnia. 2012-06-03 jis buvo išgėręs alkoholio ir psichotropinių vaistų. Močiutė, kurią jis turėjo globoti, pasakė, kad bėgs iš namų, todėl norėdamas ją sulaikyti, laikė ją už rankos, tampė, jai sėdinčiai ant lovos, smūgiavo į paakius. Močiutei nugriuvus ant lovos, toliau jai smūgiavo. Paėmęs už plaukų, močiutę ištempė iš lovos, jai spyrė 2-3 kartus, ji ropojo grindimis, jis ją pargriovė, gulinčią ant nugaros, prispaudė dešiniu kelėnu ir kaire ranka. Kelėną įrėmė jai į kairį šoną, ties kasa. Prispausta močiutė priešinosi. Jam aptemo protas, todėl po įvykio krito į lovą ir miegojo iki ryto, močiutę paliko kambaryje, matė, kad jai prakirstas paakys ir bėga kraujas. Mano, kad šonkaulius močiutei sulaužė ne jis, ji juos buvo susilaužiusi anksčiau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK 276 str. 4 d.), teisiamajame posėdyje pagarsinus nukentėjusiosios R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2012-06-03, apie 13-14 val., į jos kambarį atėjo anūkas K. A.. Vartodamas necenzūrinius žodžius apkaltino ją, kad išėmė batoną iš polietileninio maišelio ir kumščiais sudavė jai į galvą apie 10-15 smūgių, paėmęs už dešinės rankos tampė po kambarį, traukė iš lovos, smaugė ją paėmęs rankomis už kaklo ir ne mažiau šešis kartus kojomis įspyrė jai į įvairias kūno vietas. Šio sumušimo metu jai galimai lūžo šonkaulis dešinėje pusėje (1 t., b.l. 12-13).

Liudytoja D. T. parodė, jog 2012-06-03, apie 19 val. 30 min., pas ją atėjo sumušta kaimynė R. A.. Jos veidas buvo mėlynas, antakiai patinę, plaukai suvelti, sakė, kad ją sumušė K.. R. A. buvo išsigandusi, prašė užrakinti duris, kad K. jos nepasiimtų.

Liudytoja R. S. G. parodė, kad įvykio metu gyveno kartu sūnumi K. A. ir buvusio vyro mama R. A.. Jos sūnus buvo paskirtas R. A. globėju, kadangi ji serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Sūnus pirmą kartą panaudojo smurtą prieš R. A. 2009 metais, tada jis jai trenkė į veidą. Jau tada pastebėjo kad sūnaus psichinė būklė nestabili. 2012-06-01 ji išvyko pas gimines. Grįžo 2012-06-04, K. A. pats jai pasakė, kad užtvojo bobutei, nes išvedė jį iš kantrybės, išiminėdama batonus iš pakuočių. K. pasisakė, kad buvo išgėręs. Vėliau jai paskambino seniūnijos darbuotoja ir pranešė, kad R. A. guli 3-iojoje ligoninėje. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė K.. Veždama R. A. pas teismo medicinos ekspertus matė, jog jos veidas buvo sumuštas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.1439/12(02) nustatyta, kad R. A. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, pereinančios į smakrą, pasmakrę, kairės akies vokuose, pereinančios į skruostą, nosies nugarėlėje, dešinio riešo srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su IX-X šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimai kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-06-03, aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžimo R. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b.l. 43-44).

Iš 2012-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r. (1 t., b.l. 7-11).

Iš 2012-06-04 pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, kad tyrėjas A. U. informavo VšĮ ,,Moters pagalba moteriai“ apie tai, kad R. A. sumušė anūkas (1 t., b.l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, K. A. panaudojo fizinį smurtą savo artimojo giminaičio – močiutės R. A. atžvilgiu, suduodamas jai 10 kartų į galvos sritį, tampydamas ją po kambarį, rankomis suėmęs už kaklo smaugdamas bei šešis kartus įspirdamas į įvairias kūno vietas, padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, pereinančias į smakrą, pasmakrę, kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, nosies nugarėlėje, dešinio riešo srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą su IX-X šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimus kojose. Dėl dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl konstatuotina, kad K. A. padarė nesunkų savo artimojo giminaičio sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad močiutės nesmaugė ir nesulaužė jai šonkaulių, tačiau tokie jo parodymai vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, kadangi teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai patvirtina, jog dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkauliai R. A. buvo sulaužyti 2012-06-03. Apklausus nukentėjusiąją kitą dieną po įvykio t.y. 2012-06-04, ši parodė, kad 2012-06-03 jai galimai lūžo šonkauliai, ką vėliau patvirtino teismo medicinos specialistas. Be to, ir iš kaltinamojo parodymų, jog jis 76 metų močiutę ištempė iš lovos, ropojančią pargriovė ant grindų, 2-3 kartus spyrė jai, laikė kelėnu prispaudęs prie grindų, darytina išvada, jog šonkauliai nukentėjusiajai buvo sulaužyti aktyviais fiziniais kaltinamojo veiksmais. Tokie K. A. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Tai, kad kaltinamasis neigia smaugęs nukentėjusiąją, nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimo.

K. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, smurtavo savo artimojo giminaičio – močiutės, kuri yra psichikos ligonė ir 76 metų amžiaus, atžvilgiu, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant K. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamosios vietos seniūnė kaltinamąjį charakterizuojančios informacijos neturi. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-10/2013 patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. A. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverstinis gydymas jam nereikalingas (1 t., b.l. 107-109). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo padarymą K. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Tačiau įvertinus, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ikiteisminių tyrimų nepradėta), į tai, kad kaltinamasis lanko savo močiutę Maniškių socialiniuose globos namuose, jos atsiprašė, ką teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. K.), į savanorišką žalos atlyginimą Kauno teritorinei ligonių kasai, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, K. A. skirtinas LR BK 75 str. 2 d. numatytas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2012-07-01, redakcija) ir LR BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 334,57 litų turtinę žalą, kurią patyrė dėl nukentėjusiajai R. A. LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose atliktų ambulatorinių gydytojų specialistų konsultacijų bei kompiuterinės tomografijos (1 t., b.l. 31). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. A. turtinę žalą atlygino, todėl ieškovas civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b.l. 30).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. A. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2012-07-01, redakcija) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią privaloma įvykdyti per vienerius metus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-06-04, 10.30 val. iki 2012-06-06, 10.15 val. ir laiką išbūtą Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2013-01-22 iki 2013-02-21.

K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė