Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui G. V., jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Rakauskui, atsakovės atstovei Olgai Malachovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos N. B. ir J. O. parodė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes jis buvo sulaikytas ir pas jį rasta akcizinių prekių, t. y. alkoholinių gėrimų bei cigarečių su trečiųjų skirtingų šalių banderolėmis. Atliekant tarnybinį tyrimą, buvo tiriama, ar pareiškėjas galėjo poste tokias prekes įsigyti, kokiu būdu jis tas prekes įsigijo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas įsigijo minėtas prekes, nors pats pagal pareigas privalėjo užkirsti kelią toms prekėms patekti be muito ir mokesčių. Taigi, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už tai, kad neužtikrino teisės aktų reikalavimų, už kuriuos atsako muitininkai, įgyvendinimo, t. y. ne tarnybos metu, būdamas posto teritorijoje, neteisėtai įsigijo akcizines prekes, nesuteikė galimybės kitiems poste buvusiems pareigūnams įgyvendinti pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Įsigijo didelį kiekį neapmokestintų prekių iš atvykstančių asmenų. Tai nurodė ir pats pareiškėjas savo pasiaiškinime. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Muitinės etikos kodeksą, Vyriausybės nutarimą ir pareigybės aprašymą, todėl buvo konstatuota, kad jis diskreditavo pareigūno vardą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teisėja, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, liudytojų parodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš Lietuvos Respublikos muitinės tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 19 p. (už pareigūno vardo diskreditavimą).

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjamos bylos ginčo objektas – muitinės pareigūnų atleidimo iš pareigų už pareigūno vardo diskreditavimą pagrindai ir tvarka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LR muitinės įstatymas (toliau – įstatymas), Tarnybos LR muitinėje statutas (toliau – statutas), LR muitinės pareigūnų etikos kodeksas, patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – kodeksas) ir su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VTM viršininko įsakymu, vadovaujantis statuto 2 str. 4 d. ir 55 str. 1 d. 19 p. bei atsižvelgiant į 2009-04-01 Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus G. V. veiksmų“ (toliau – išvada), pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų už pareigūno vardo diskreditavimą (I t., b. l. 6, 22; II t., b. l. 11). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas muitinės pareigūnas, įsigijo Medininkų muitinės posto teritorijoje iš atvažiuojančių į Lietuvos Respubliką asmenų neteisėtu būdu realizuojamas akcizines prekes, t. y. cigaretes ir alkoholinius gėrimus su trečiųjų šalių banderolėmis, ir tokiais veiksmais jis sudarė sąlygas išvengti šių prekių muitinio tikrinimo bei nustatytų muitų mokesčių sumokėjimo, užkirto kelią kitiems posto muitinės pareigūnams sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes, taikyti importo draudimus ir apribojimus, nustatyta tvarka sulaikyt asmenis ir prekes, surašyti administracinio teisės pažeidimo ar prekių sulaikymo protokolą ir būdamas muitinės pareigūnu, šiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė kodekso 7.1.5, 7.3.3, 7.4.1, 7.4, 10, 23.1 ir 23.3 p. bei Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Raigardo ir Šalčininkų) poste pareigybės aprašymo, patvirtinto VTM viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr.3B-303 (toliau – pareigybės aprašymas), 9.12 p. reikalavimus (I t., b.l. 7-10, 25-28).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2009-02-12 VTM Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnysis inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.9VM5800287 dėl to, kad 2009-02-12 apie 10.10 val. A3 kelyje, Vilnius-Minskas 30-ajame kilometre, buvo sustabdytas automobilis Citroen Evasion, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. P., kuriuo važiavo jis ir G. V. Patikrinimo metu G. V. asmeninėje rankinėje buvo rasti 2 blokai ir 4 pakeliai cigarečių su trečiųjų šalių banderolėmis ir 3 buteliai alkoholinių gėrimų su trečiųjų šalių banderolėmis. Tokiais veiksmais G. V. pažeidė LR ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 3.3 p., t. y. vežė 2 blokais cigarečių ir 3 buteliais alkoholinių gėrimų daugiau nei leistina, šių prekių vertė – 104,20 Lt, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 163² str. 1 d. (I t., b. l. 93).

Bylos medžiaga, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjas 2009-02-21 tarnybiniame pranešime neneigė, kad kelyje Medininkai-Vilnius buvo sustabdytas pareigūnų ir jo asmeniniame bagaže buvo rasta alkoholinių gėrimų ir cigarečių, kuriuos jis įsigijo iš atvykstančių Į LR nepažįstamų piliečių (I t., b. l. 97). 2009-02-28 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jis jau buvo baigęs savo tarnybą ir persirengęs civiliais drabužiais, todėl iš VTM administracinėse patalpose sutikto piliečio sutiko nusipirkti 2 blokus ir 4 pakelius cigarečių bei 3 butelius alkoholinių gėrimų (I t., b. l. 12, 43). Pareiškėjas 2009-04-02 papildomame paaiškinime pabrėžė, kad išvada yra surašyta tendencingai, joje neišnagrinėtos visos aplinkybės ir faktai, susiję su tarnybiniu patikrinimu, kad jo veiksmai nebuvo atlikti dėl aplaidumo, tiesiog jis norėjo žmogui padaryti gera, todėl tuo metu neįvertino pasekmių, tačiau jo veiksmuose nebuvo jokio piktavališkumo, nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi ir prašė netaikyti griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš pareigų (I t., b. l. 14-15, 23-24). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas 2009-04-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.8.-406-626/2009 pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 163² str. 1 d. ir paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda su 80 cigarečių ,,Winston“ konfiskavimu.

Remiantis įstatymo 9 str. 1 d. 1 ir 4 p., muitinės pagrindinės funkcijos yra muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Įstatymo 20 str. 4 d. 1-7 p. nustatyta, kad muitinės pareigūnas privalo: 1) vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus; 2) teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų bei kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti; 3) užtikrinti muitinės informacinėse sistemose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą; 4) eidamas pareigas turėti tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybos ženklą; 5) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam taikomi muitinės pareigūno reikalavimai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą (tarnybinį ženklą) ir teisės aktų nustatytais atvejais kitus dokumentus, liudijančius, kad muitinės pareigūnas turi atitinkamus įgaliojimus; 6) laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų; 7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.

Pareiškėjas buvo VTM pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, ėjęs VTM inspektoriaus pareigas Vilniaus pašto poste (I t., b. l. 42).

Vadovaujantis VTM Kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Raigardo ir Šalčininkų) poste pareigybės aprašymu (toliau – pareigybės aprašymas), posto inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą remiantis teisės aktais (9.1 p); vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją (9.4 p.); nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą (9.5 p.), laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (9.12 p.). Pagal pareigybės aprašymo 11.3 p., posto inspektorius atsako už pareigybės aprašymo reikalavimų nevykdymą ar netinkamų vykdymą tarnybinės atsakomybės tvarka (I t., b. l. 88-90).

Pagal kodekso 7 p., tarnyba muitinėje grindžiama šiais etikos principais, kurių turi laikytis pareigūnai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktų ir pareigybių aprašymų nustatytas pareigas bei funkcijas, t. y. tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime jokia forma ar būdu neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti (7.1.5 p.), nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesu garantuoti, trukdytų atlikti tarnybos pareigas arba kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskriminuotų (7.3.3 p.), laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (7.4.1 p.), būti lojalus Lietuvos valstybei ir muitinei (7.4.2 p.), pareigūnų tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu, pareigūnai turi padėti vienas kitam profesinėje veikloje dalytis žiniomis (10 p.), ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad pareigūno elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo (23.1 p.) ir privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūno reputacija ( 23.3 p.).

Muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą LR muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus nustato statutas.

Kaip minėta, pareiškėjas iš tarnybos muitinėje buvo atleistas už pareigūno vardo diskreditavimą (I t., b. l. 22).

Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (internetinė versija), žodis „diskredituoti“ reiškia – griauti ar mažinti pasitikėjimą, garbę, autoritetą.

Statuto 2 str. 4 d. muitinės pareigūno vardo diskreditavimas apibrėžiamas kaip su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Iš esmės analogiška pareigūno vardo diskreditavimo sąvoka pateikiama ir LR finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo LR muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – taisyklės) 4 p.

Pagal statuto 55 str. 1 d. 19 p., muitinės pareigūnas iš pareigų yra atleidžiamas kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Teismas pažymi, kad šis atleidimo iš tarnybos muitinėje pagrindas statute yra nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Šios teisės normos turinio analizė teismui suponuoja išvadą, kad pareigūno vardo diskreditavimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu, t. y., visų pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – sumenkinti muitinės autoritetą, griauti pasitikėjimą ja. Be to, autoriteto pažeminimas ar pasitikėjimo griovimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal statuto 55 str. 1 d. 19 p. yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal statuto 55 str. 1 d. 19 p., jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus muitinės autoriteto žeminimas, pasitikėjimo ja griovimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų muitinės autoriteto žeminimą, pasitikėjimo ja griovimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be kita ko, atsakomybė pagal statuto 55 str. 1 d. 19 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu.

Teismas taip pat akcentuoja, kad paminėtos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-11-490/2004, Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005, Nr. A-7-247/2004, Nr. A-8-489/2007, A-438-423/2009, A-822-581/2009 ir kt.), nuo kurios nukrypti šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR teismų įstatymo 33 str. 4 d.; LR ABTĮ 13 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintu administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo 3.2.4.2 p. nurodoma, kad „pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Vidaus tarnybos statute apibūdinamo kaip Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, todėl šiais atvejais apskritai nėra prielaidų vertinimams, jog pareigūno vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas yra taikoma tarnybinė nuobauda“. Minimo apibendrinimo 3.2.4.4 p. yra cituojama administracinėje byloje Nr. A-523/2005 priimta nutartis ir konstatuota, kad „Vidaus tarnybos statutas nenumatė vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-231/2008 taip pat pabrėžė, kad „pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą“.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, įsigydamas neteisėtu būdu realizuojamas akcizines prekes, minėtų pareigų, numatytų pareigybės aprašyme, įstatyme ir kodekse, neįvykdė. Ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė anksčiau aptarto teisinio reguliavimo. Komisija pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas, įsigydamas muitinės poste cigaretes ir alkoholinius gėrimus su trečiųjų šalių banderolėmis, sudarė sąlygas išvengti šių prekių muitinio tikrinimo ir nustatyti muitų mokesčių sumokėjimo, užkirto kelią kitiems posto muitinės pareigūnams sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes, taikyti importo draudimus ir apribojimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis ir prekes, surašyti administracinio teisės pažeidimo ar prekių sulaikymo protokolą ir, būdamas muitinės pareigūnu, šiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė kodekso pareigybės aprašymo reikalavimus. Neteisėtas akcizinių prekių, t. y. cigarečių ir alkoholinių gėrimų, įsigijimas iš atvažiuojančių į Lietuvos Respubliką asmenų ir asmenų neteisėtu būdu realizuojančių tokias prekes muitinės poste, kuriame pats pareiškėjas dirbo, akivaizdžiai ir neabejotinai menkina muitinės autoritetą ir prestižą, griauna per postą vykstančių asmenų pasitikėjimą šia institucija. Todėl, vertinant pareiškėjo veiksmus akivaizdumo kriterijaus aspektu, galiojančių įprastinių moralės normų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš muitinės pareigūnų, požiūriu, neteisėtas prekių įsigijimas muitinės poste atitinka statute nustatytą muitinės pareigūno vardo diskreditavimo sąvoką. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, teisingai įvertino pareiškėjo veiksmus ir kvalifikavo juos kaip pareigūno vardo diskreditavimą. Teismo nuomone, fakto, kad pareiškėjas įsigijo neteisėtu būdu realizuojamas akcizines prekes, nustatymas yra pakankamas pagrindas jo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo diskreditavimą. Kaip minėta, šios faktinės aplinkybės pats pareiškėjas neginčija. Byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas anksčiau nurodytais savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnai ne tarnybos metu gali nevykdyti įstatymų nustatytų muitinės pareigūnams veiksmų. Teismui nekyla jokių abejonių, kad tai menkina ir griauna visuomenės pasitikėjimą muitine. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir įsakyme aiškiai suformuluota pareiškėjo padaryta veika, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių bei pareiškėjo kaltė, konkrečiai nurodyti atlikti veiksmai bei teisės normos, kurias šie veiksmai pažeidžia. Procedūrinių pažeidimų tiriant pažeidimą nenustatyta. Kaip nepagrįstą teismas atmeta pareiškėjo teiginį, kad atleidžiant jį iš tarnybos nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę ir ankstesnę jo tarnybą muitinėje, nes, kaip jau minėta, vadovaujantis nurodytų teisės normų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, atleidimas iš tarnybos muitinėje, nustačius, kad muitinės pareigūnas diskreditavo pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Pareiškėjas iš tarnybos muitinėje buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai.

Remdamasis motyvais, kurie išdėstyti anksčiau, teismas nepasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija visiškai netyrė ir nesiaiškino akcizais apmokestinamų prekių gabenimo aplinkybių, nes, teismas mano, kad šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas ir jo atstovas nei skunde, nei teismo posėdyje teismui nenurodė jokių kitų įsakymo neteisėtumo pagrindų ir nepateikė prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, patvirtinančių, kad įsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad atsakovė tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą įsakymą, kurį, vadovaujantis LR ABTĮ 89 str. nuostatomis, skunde ir teismo posėdyje nurodytais motyvais bei kitais motyvais, naikinti ir įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.