Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kauno miesto savivaldybės, teistas: 1) 2012-09-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. - 40 parų arešto; 2) 2014-06-17 Kauno apylinkės teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.,140 str. 2 d. - 46 paromis arešto, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 19 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, terorizavo nukentėjusiąją motiną O. K., sakydamas jai, kad nužudys, nupjaus galvą, motinai nėra saugu vaikščioti gatvėmis, kad jei jam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tai O. K. atsidurs Romainių kapinėse.

Kaltinamasis L. K. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad visa problema yra alkoholio vartojime, iki sulaikymo jis du mėnesius vartojo alkoholį, tačiau nori užsikoduoti nuo alkoholio. Gailisi dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas balsu perskaitė kaltinamojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2017-03-02 jis vartojo alkoholį, buvo gana stipriai apsvaigęs ir būdamas savo mamos namuose (duomenys neskelbtini), su mama sukonfliktavo dėl to, kad ji jam priekaištavo dėl jo girtavimo. Konflikto metu mamai šaukdamas pasakė, kad jai nupjaus galvą ir nužudys ją, kaip yra sakęs ir ankstesnėje apklausoje. Jis savo grasinimų įgyvendinti neketino, tiesiog taip išreiškė pyktį, kurį jautė dėl mamos priekaištų. Šio konflikto metu jo mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Po laikino sulaikymo jis sugrįžo į mamos namus minėtu adresu. Jis žino, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti mamos namuose, tačiau kadangi jo mama jį į namus įleido, tai jis manė, kad nieko blogo nedaro, nes jos namuose būna su mamos leidimu. Tikslaus laikotarpio neatsimena, bet gali būti, kad kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą - nuo 2017-03-02, t. y. nuo konflikto, po kurio jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, iki 2017-03-19 jis gyveno mamos namuose ir girtavo, dabar negali pasakyti tikslių dienų, bet jam gyvenant pas mamą tarp jo ir jos kildavo konfliktai dėl jo neblaivumo, konfliktų metu jis yra jai sakęs, kad jei jis „sės“ į Pravieniškes dėl to, kad ji iškvietė konflikto metu policiją, tai ji atsidurs Romainiuose, tai yra kapinėse. Dabar negali paaiškinti, ką sakydamas šiuos žodžius jis turėjo galvoje, nes buvo neblaivus. Kai būna neblaivus, jis daug ką pasako, bet tai visai nereiškia, kad jis tai ketina įgyvendinti. Tokiais pasakymais jis išreiškia pyktį, nori tarsi „įgelti“ mamai, kuri jį nervina. Konfliktų metu mamai yra sakęs ir tai, kad jai nesaugu vaikščioti gatvėmis, nes jos kas nors palauks. Tai taip pat yra pasakymas, kuriam jis nesudarė pagrindo, tai yra jis yra beprasmis, nes jis nesiima jokių veiksmų, kad jis taptų realus. Jis žino, kad jo mamos kraujospūdis yra aukštas ir, kad konflikto metu jis ją sunervindamas savo pasakymais įtakoja jos savijautą, bet jis negali pasakyti, kad to siekia sąmoningai, nes mano, kad jo mama yra vyresnio amžiaus ir dėl jos prastos savijautos kaltas amžius, o ne jis. Šiuo metu jis jau negyvena mamos namuose, gyvena tai pas vieną, tai pas kitą draugą. Su mama šiuo metu nėra susipykęs. Jis supranta, kad jo mamai jo tokie žodžiai ir pasakymai turi neigiamą įtaką, sukelia jai stresą ar galbūt net baimę, tačiau mama jį pavadina bomžu, valkata, pijoku, o šie jos žodžiai jį taip pat žeidžia ir jis jai atsako jau anksčiau minėtais ir pranešime apie įtarimą nurodytais pasakymais. Nori parodyti, kad dabar dėl išsakytų žodžių, kuriuos išsakė būdamas neblaivus, jis gailisi. (1 t., b. 1. 56-57).

Kaltinamajam L. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2017-03-02, 2017-03-06, 2017-03-20 O. K. liudytojo apklausos protokolais nustatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi L. K.. 2017-03-02, apie 19.00 val., jai ir sūnui būnant minėtuose namuose, tarp jos ir jo buvo kilęs žodinis konfliktas dėl to, kad sūnus nuolat girtauja. Konflikto metu sūnus jai sakė, kad ją nužudys, kad nupjaus galvą. Jis ant jos šaukė ir baugino, nors ir nerodė, kad jo grasinimai yra realūs, t. y. nesiėmė jokių veiksmų ir jai neatrodė, kad jis tuos grasinimus įvykdys. Tokie sūnaus žodžiai jai padarė neigiamą psichologinį poveikį, tai yra sukėlė stresą ir įtampą. Ji dėl tokio jo elgesio negali ramiai gyventi savo namuose. 2017-03-05 sūnus ir vėl atėjo į jos namus. Po 2017-03-02 vykusio konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus, sūnus buvo sulaikytas ir nuo 2017-03-02 iki 2017-03-05 namuose nebuvo. Sugrįžęs jis buvo ramus, paprašė, kad ji jam leistų namuose pernakvoti ir išsimaudyti. Ji jam leido tai padaryti, tačiau laikotarpiu nuo 2017-03-06 iki 2017-03-19 sūnus ir vėl ją kankino savo grasinimais ir keiksmais. Ji dirba nuo 08.00 val. iki 18.00 val., kiekvieną dieną jis į namus sugrįžta apie 19.00 val. Minėtu laikotarpiu sūnus L. K. kiekvieną dieną girtavo, tad jai grįžus iš darbo į namus ji kiekvieną dieną kentėjo jo įžūlų, nepagarbų ir bauginantį elgesį. Dvi savaites ji dieną iš dienos klausė sūnaus grasinimų, jog jei dėl to, kad ji iškvietė policiją dėl jo elgesio, tai jam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse ir jis padarys taip, kad ji atsidurtų Romainiuose, t. y. kapinėse. Sūnus sakė, kad jai einant namo jos kažkas palauks, nesakė – kas. Tai sakydamas norėjo ją įbauginti, jog jai vaikščioti gatvėmis nėra saugu. Sūnus ją vadina valkata, kandžiulninke, prasmirdėle, pravardžiuot ir baugint pradeda dėl menkiausios jos pastabos jam. Jai užtenka paprašyti, kad jis nusiautų namuose batus ir jis ją užsipuola. Pastarųjų savaičių sūnaus elgesys ir jos atžvilgiu, išsakyti jo grasinimai ir bauginimai sukėlė jai neigiamų sveikatos pasekmių. Pastebėjo, kad jos spaudimas pakilęs, jos širdis labai greitai ir jautriai reaguoja į jo išsakytus jos atžvilgiu žodžius. Kiekvieną kartą prieš grįžtant į namus ji jaučia nerimą, nes žino, kad ir vėl sūnus ją baugins. Per 2 minėtas savaites gal ir buvo kelios dienos, kai sūnus jos negąsdino, nes sūnus jai grįžus miegodavo, tačiau tikrai gali pasakyti, kad baugino ne mažiau 8-10 kartų skirtingomis dienomis. Ji mano, kad sūnus to ir siekia, kad ji jaustų nerimą, stresą, jos sveikata prastėtų, nes ją išplūdęs jis jai sako, kad dažniau pasimatuotų spaudimą. Minėtu dviejų savaičių laikotarpiu ji ne kaitą turėjo tokių minčių, kad dėl blogos savijautos reiktų iškviesti medikus, t. y. dėl pakilusio spaudimo (1 t., b. 1. 2-3, 12-13, 14-15).

2017-03-01 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatytas galimas atvejis dėl smurto artimoje aplinkoje prieš O. K. (1 t., b.l. 19-20).

2017-03-02 pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje nustatytos analogiškos aplinkybės nukentėjusios O. K. nurodytoms aplinkybėms (1 t., b.l. 21).

2017-03-02 testo alkoholiui protokolu Nr. 2262nustatyta, kad 2017-03-02 19 val. 49 min. L. K. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio - 3,16 promilių (1 t., b. 1. 44).

2017-03-02 įtariamojo laikino sulaikymo protokolu nustatyta, kad L. K. laikinai sulaikytas (1 t., b.l. 47).

2017-03-03 nutarimu nustatyta, kad L. K. paleistas iš laikinojo sulaikymo (1 t., b.l. 48).

Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos pagal kasacinio teismo praktiką yra alternatyvios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. K. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, L. K. terorizavo nukentėjusiąją motiną O. K., sakydamas jai, kad nužudys, nupjaus galvą, motinai nėra saugu vaikščioti gatvėmis, kad jei jam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tai O. K. atsidurs Romainių kapinėse. Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Kaip seka iš nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, L. K. išsakyti jai įvairaus pobūdžio grasinimai tęsėsi ne vieną dieną, buvo sistemingi, taigi kaltinamasis darė stiprų psichinį poveikį nukentėjusiajai, kas O. K. kėlė baimę dėl savo gyvybės, nesaugumo jausmą. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusios terorizavimas pasireiškė ne vienkartiniais grasinimais ją nužudyti, nupjauti galvą, pasakymais, kad motinai nėra saugu vaikščioti gatvėmis, kad jei L. K. teks atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tai O. K. atsidurs Romainių kapinėse. Pažymėtina ir tai, kad L. K. jau du kartus yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš savo motiną, taigi, O. K. turėjo realų pagrindą manyti, kad L. K. gali iš tiesų įgyvendinti savo išsakomus žodžius. Bylos duomenys rodo, kad L. K. veiksmai nebuvo tarpusavyje nutolę laiko atžvilgiu, o vėlesnės jo kalbos apie ketinimus prieš motiną nebuvo atsitiktinės, jis realiai siekė įbauginti O. K., o nukentėjusioji neabejojo, kad sūnus taip ir gali padaryti. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: L. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, oficialiai neturi gyvenamosios vietos ir yra registruotas prie savivaldybės, savo šeimos nėra sukūręs. Kaltinamasis administracine tvarka baustas(1 t., b. 1. 38-40), teistas du kartus prieš tą pačią nukentėjusiąją O. K. (motiną) dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaltinamasis L. K. pakaltinamas, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. 1. 28).

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo L. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės - jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad L. K. teisiamas nebe pirmą kartą, visi teistumai yra per gana trumpą laiko tarpą ir dėl smurto artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, dėl ko paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių L. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis –laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes. Į bausmės trukmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-03-02 19 val. 35 min. iki 2017-03-03 13 val. 56 min. (1 t., b. 1. 47, 48). (BK 66 str.). BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, kadangi L. K. realiai neturi kur gyventi, neturi faktinio darbo, savo motiną nepaliaujamai terorizuoja tiek jos namuose, tiek jos darbe, ir dėl tokio savo elgesio realiai nepadarė jokių išvadų.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų apmokėjimui nepateikta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, jog L. K. paskirta bausmė yra 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, L. K. praleistą laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2017-03-02 iki 2017-03-03 (vieną parą).

L. K. paskirtas kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.