Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-15 · Administracinė byla Nr. I-345-644/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
I-345-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01801-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. I.
Atsakovas
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-345-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01801-2016-3Procesinio sprendimo kategorija:12.12.;12.13.5.;55.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjo R. I. atstovei advokato padėjėjai I. R.,atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo R. I. atstovė skundą palaikė ir prašė panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Alytaus apskrities VMI) 2016-07-29 Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (6.11- 69.1)S(A)-1388.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5,6) bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 2 d. iš Alytaus apskrities VMI gavo 2016-07-29 Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (6.11-69.1)S(A)-1388, kuriuo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsniu, mokesčių mokėtojo prašoma pateikti Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo - lapkričio mėnesių deklaracijas (Forma FR0572). R. I. skundžiame nurodyme nurodytu laikotarpiu veiklą vykdė pagal individualios veiklos pažymą, samdomų darbuotojų neturėjo, teisės aktuose nustatyta tvarka yra pateikęs (duomenys neskelbtini) deklaraciją už 2014 m., bei sumokėjęs visus mokesčius. Dėl to, nurodyme išdėstytas reikalavimas per 10 dienų pateikti Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (Forma FR0572) yra nemotyvuotas, neaiškus, nesuprantamas ir perteklinis, nes pastarąją deklaraciją privalo teikti tik asmenys per mokestinio laikotarpio kalendorinį mėnesį išmokėję išmokas priskiriamas A klasės pajamoms. Kadangi iš nurodyme išdėstytų jo priėmimo motyvų nėra suprantama dėl kokių priežasčių reikalaujama pateikti Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, pareiškėjui neišmokėjus jokių išmokų, priskiriamų A klasės pajamoms, ir esant pateiktai (duomenys neskelbtini) deklaracijai už 2014 metus, aptariamas administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b. l. 20,21) bei jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1-315-333/2015 pripažinta, kad pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, vandentiekio bei nuotekų tinklų įrengimo prie individualių namų darbams buvo nelegaliai įdarbinęs J. J. nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. ir V. B. nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., kuriems už kiekvieną darbo dieną mokėjo 100 Lt darbo užmokestį. Už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. teismas pareiškėjui skyrė 3300 eurų baudą, t. y. teismas pripažino pareiškėją darbdaviu, kuris nelegaliam darbui samdė darbuotojus ir mokėjo jiems darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs, pareiškėjui atsirado prievolė vykdyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Pareiškėjas Įstatyme nustatytos prievolės pateikti deklaracijas neįvykdė, todėl Alytaus apskrities VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui išsiuntė 2016 m. liepos 29 d. Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (6.11-69.1) S(A)-1388 ir nurodė pateikti Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo – lapkričio mėn. (forma FR0572).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Alytaus apskrities VMI, kaip mokesčių administratoriaus 2016 m. liepos 29 d. priimto nurodymo Nr. (6.11-69.1)S(A)-1388 (b. l. 17; toliau – ir Nurodymas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas pateikti mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo – lapkričio mėn. (forma FR0572). Pareiškėjas savo nesutikimą su pastaruoju atsakovo Nurodymu iš esmės grindžia šio akto neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems individualaus administracinio akto turinio reikalavimams bei tuo, kad Nurodyme nurodytu laikotarpiu jis veiklą vykdė pagal individualios veiklos pažymą, samdomų darbuotojų neturėjo, teisės aktuose nustatyta tvarka yra pateikęs (duomenys neskelbtini) deklaraciją už 2014 m., bei sumokėjęs visus mokesčius, todėl reikalauti minimų deklaracijų atsakovas neturėjo pagrindo.

Sprendžiant šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje mokesčių administratorius yra pripažįstamas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais (pvz., žr. 2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003; 2010 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-252/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-504/2010). Tai reiškia, jog mokesčių administratorius privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų (2005 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14‑131/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-158/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑851/2011), inter alia įstatymo viršenybės (pvz., 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A180-127/2007) bei objektyvumo (pvz., 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-502/2010; 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-830/2009) principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje suformuluoti individualaus administracinio akto turinio reikalavimai. Šių įstatymo reikalavimų prasme individualaus administracinio akto forma ir teisinė konstrukcija (vientisas dokumentas, dokumentas su priedais) nėra svarbi, svarbu tai, kad individualiame administraciniame akte būtų duomenys, kurių reikalauja minėtos įstatymo normos.

Atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų įvairovę ir į tai, kad kai kuriais atvejais individualūs administraciniai aktai priimami remiantis pirmiau atliktų administracinių procedūrų metu surašytuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl individualių administracinių aktų turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra suformuluotos taisyklės, kad individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis gali būti išdėstyta atskirame dokumente, kuris laikomas sudedamąja (motyvuojamąja) tokio akto dalimi. Taigi tik tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto procedūrinio (tarpinio) dokumento pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente nustatytas aplinkybes, tokį dokumentą pakanka nurodyti individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje ir pridėti prie priimamo individualaus administracinio akto. Toks procedūrinis dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokios struktūros individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti individualų administracinį aktą su jo priedais (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities VMI 2016-07-29 Nurodymas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Nurodyme nurodyta tik tai, kad Alytaus apskrities VMI, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis (konkrečiai kuriomis nuostatomis neįvardinta), nurodo mokesčių mokėtojui R. I. pateikti mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo – lapkričio mėn. (forma FR0572) per 10 dienų po nurodymo gavimo dienos. Nurodyme nurodyta, kad už jo nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK bei, kad jis gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš minėto Alytaus apskrities VMI 2016-07-29 Nurodymo turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte nėra motyvuojamosios dalies. Nurodymas yra be priedų, nepagrįstas jokiais procedūriniais dokumentais. Nei pačiame Nurodyme, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė įpareigoti pareiškėją atlikti prašomus veiksmus. Minėti Nurodymo turinio trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies ir nėra pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme yra esminiai, todėl Alytaus apskrities VMI 2016 m. liepos 29 d. priimtas nurodymas Nr. (6.11-69.1)S(A)-1388, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2016-07-29 Nurodymo motyvus bandė išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad Alytaus apskrities VMI 2016 m. liepos 29 d. priimtas nurodymas Nr. (6.11-69.1)S(A)-1388 neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, kad tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį aktą, nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimto Nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir atsakovo 2016 m. liepos 29 d. priimtas nurodymas Nr. (6.11-69.1)S(A)-1388 panaikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. I. skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 29 d. Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (6.11- 69.1)S(A)-1388.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJolanta Medvedevienė